Apie norus

Jų turime visi. Teigiama, kad norai yra kūno, proto ir dvasios impulsai bei gyvenimo variklis. Tuomet, atrodytų – pakanka turėti norų, ir jau turėtume būti laimingi.. Tačiau taip nėra: dažniau pastebime, kad norų gausa sekina, kad kažko norėdami tarsi patvirtiname, kad mums nuolat kažko trūksta, be to, kai kurie norai taip ir lieka neįgyvendinti.

Kodėl taip yra? Pirmiausiai todėl, kad norai yra labai skirtingi, juos gali įtakoti:

– emociniai ir kūno poreikiai;
– asmeniniai šabloniniai įpročiai ir priklausomybės;
– sąmoningi, individualūs pasirinkimai vadovaujantis protu ir išmintimi.

Norai gali būti primityvūs – instinktų lygmenyje, taip pat gali būti išreiškiami kaip kaprizai ar įnoriai. Sekina ir materialinių daiktų troškimas, įsukantis į nesibaigiančių norų ratą.

Norus įtakoja ir priklausomybės: alkoholikas nori alkoholio, narkomanas – narkotikų, lošėjas – žaisti, erotomanas – kūno malonumų, ir t.t.. Jei žmogus yra nuo kažko priklausomas, tai jo norai visuomet yra įtakojami to, nuo ko jis priklauso.

Žemesniems norams priklauso ir nesąmoningi norai, kurie vadinami automatizmais. Tai šabloninis elgesys ir įpročiai, kurie yra primetami žmogui iš išorės, kuomet žmogus nesvarstydamas patiki viskuo, kas jam rodoma ir sakoma (reklama, žiniasklaida, visuomenėje sklandantys įvairūs mitai ir pan.)

Aukštesnio lygmens norai – dvasinio pobūdžio: tai vidinės harmonijos paieškos, dvasinio augimo ir tobulėjimo idėjos, savirealizacija, kūrybinio potencialo išskleidimas. Tai sąmoningi norai, kurie ir yra žmogaus gyvenimo variklis. Juos ignoruoti ar slopinti pavojinga, nes tai sukelia dvasinį ir psichologinį diskomfortą.

Apskritai, jokių savo norų ignoruoti negalima: turime išmokti suprasti – kas juos įtakoja ir kokie jų motyvai. Kai visa tai suprantame, mes galime juos valdyti ir atskirti – kurie yra pozityvūs ir vedantys į tobulėjimą, o kurie, atvirkščiai – tėra įnoriai ar silpnybių išraiška bei stabdis gyvenime.

Neturime pamiršti, kad yra ir veiksniai, gesinantys bet kokius norus, taip pat veiksniai – norų aktyvavimo raktai, nuo kurių priklauso mūsų norų įgyvendinimas. Tai pravartu žinoti ne tik savo pačių labui, bet ir motyvuojant, auklėjant ar ugdant kitus žmones.

Aktyvuojančios norus sąlygos:

– sąmoningas savarankiškas sprendimas, susidomėjimas;
– prasmės matymas;
– lengva pradžia;
– galimybės tobulėjimui;
– profesionalumas (kai viskas gerai gaunasi);
– nauja pradžia, perspektyva;
– palaikymas, paskatinimas.

Gesinantys norus veiksniai:

– įtakotas sprendimas (automatizmas);
– perspektyvos neturėjimas;
– prasmės nebuvimas;
– bejėgiškumo pojūtis, nuovargis (fizinis ir dvasinis);
– pernelyg daug norų;
– darbo vienpusiškumas ir monotonija;
– negatyvios nuostatos, nenoras;
– spaudimas, kritika.

Kai norai gesinami, atsiranda negatyvi motyvacija – noras išvengti to, kas nemiela. Ir atvirkščiai – sąmoningi, vedantys į tobulėjimą norai perauga į motyvuotą ketinimą ir į sėkmingą veiksmą – jie tiesiog “pildosi“ 🙂 .. Tokie norai teikia entuziazmą, gyvenimo džiaugsmą, ir iš tiesų yra gyvenimo variklis.

L. Tolstojus rašė: “Kaip gerai, kaip reikalinga ir naudinga būtų, iškilus kiekvienam norui, paklausti: kieno tai noras?“ Jei noras sąmoningai pasirinktas ir veda į dvasinį augimą, tuomet tikrai netapsime to noro vergais ar aukomis, o kilnus motyvas būtinai atves į sėkmę.

Kaip manote?

Reklama

4 mintys apie „Apie norus“

  1. Tai visiškai atitinka Gitos filosofiją. Ten dar yra iliustracijos kur nuveda norai. Jei pasinešęs ant maisto tai pusiau kiaulė, jei tinginys tai pusiau katinas ir dar daug kitokių piešinių. Įdomiai pateikta. Susimasčiau kai pirmą kartą pamačiau, galvojau kokios keistos alegorijos, o pasirodo kad ne. Paskui pažiūrėjau tą garsų Secret. Po Gitos kažkoks vaikų darželis. Ten Visi norai – vien materialūs. Aš supratau vieną svarbų dalyką. Kadangi esame žmones tai ir norai turi būti tokie kurie verčia tobulėti. Kam tada smegenys ir visi kiti sugebėjimai?Visokie materialūs daikteliai tik priemonės gyventi tik jau ne gyvenimo tikslai. Tada yra šansas išlikti žmogumi, o ne pusiau kažin kokiu gyvuliu. Gal man paliko įspūdį tie paveikslėliai, bet aš jaučiu kad tai tiesa. Naudinga būtų kiekvienam juos pamatyti. Dabar atrodo, kad didesnė dalis norų traukia žmones žemyn arčiau gyvulio. Ar aš ne teisi? NORIU 🙂 padėkoti už straipsnį ir atleiskit jeigu nepataikiau su savo nuomone.

    Patinka

  2. Labas rytas, Elena 🙂

    Labai į temą tokie palyginimai, labai pataikėte :). Prisiminiau tuos paveikslėlius iš Bhagavat Gitos. Visas šis kūrinys labai graži alegorija apie žmogaus aukščiausią ir žemiausią prigimtį, apie žmogaus vidines kovas ir nušvitimą.

    O skaitant jūsų mintis prisiminiau, kad Vydūnas taip pat nagrinėjo šį kūrinį. Jis rašė: “Visa Bhagavat Gita, galėtume sakyti, visa gyvenimo giesmė, siekia sukelti žmogui sąmoningumą ir galią, kad ryškintų tą savo gyvenimo prasmę. Yra tai jo pareiga. Kiekvienas žmogus pasaulio Kūrėjo vartojamas kaip priemonė visam gyvenimui gyvinti ir tobulinti. Kuo sąmoningesnė ši priemonė, tuo reikšmingesni yra jo pastangų daviniai visam pasauliui“.

    Sąmoningi, įtakoti dvasingumo norai, žinoma, labai skiriasi nuo žemų norų. Kai sureikšminame kūno poreikius, jie tampa dominuojantys, gimdo begalę norų ir valdo mus. Jų ignoruoti negalime, bet jų sureikšminimas gesina žmogaus dvasingumą ir.. tam tikra prasme paverčia gyvuliu, todėl tie piešinukai tikrai iškalbinga iliustracija.

    Labai ačiū už jūsų pamąstymus, Elena :). Gražios dienos 🙂 .

    Patinka

  3. Laba diena 😉

    Ši tema labai įdomi. Norai mus lydi nuo pat gimimo ir jie tiesiog yra mūsų gyvenimo dalis. Pagal savo norus mes galime matyti ką mes kuriame. Materialūs ir nematerialūs norai manau niekuo nesiskiria, nes viskas yra energija, taip, kaip ir mintys iš kurių gimsta norai.

    Man yra svarbiausia, kad mano norai sutaptų su mano dvasios norais jei galima taip išsireikšti 🙂 tada viskas einasi idealiai, džiaugsmingai ir nededant jokių pastangų. Be to su norais reikia labai atsargiai elgtis, nes jie pildosi 😀

    Svajokime apie viską kas gražu, teikia džiaugsmą ir meilę!

    Evaldas

    Patinka

  4. Labas rytas, Evaldai 🙂

    Taip, ir aš jau įsitikinau – kaip ir teigia visi senieji mokymai ir mąstytojai – kad dvasia pirminė, ir jos įtakoti norai veda tiesiausiu keliu į tobulėjimą 🙂 .

    Materialūs ir nematerialūs norai skiriasi iš esmės, čia vėl svarbiausias noro motyvas. Jau daugelis žmonių pastebi, kad vien materialinės gėrybės neatneša nei laimės, nei dvasinės pusiausvyros, o vien tik nerimą (nes viską reikia saugoti ir prižiūrėti), be to, jų norisi vis daugiau..

    O jei motyvas – adekvatūs poreikiai, tuomet įsigyji tik tai, kas iš tiesų reikalinga. Tuomet daiktai yra vertinami ir jų turime tiek, kiek reikia.

    Tik šiandien supratau, ką norėjo pasakyti Elena, paminėdama filmą ar knygą “Secret“. Jis iš tiesų puikus ir atskleidžia norų aktyvavimo mechanizmą – jis tikrai paprastas.. Bet tų norų pavyzdžiai ten tikrai daugiausia materialūs – gal dėl to, kad paprasčiau parodyti patį procesą..

    Dvasiškai augančiam žmogui savaime suprantama, kad materialūs norai yra aklavietė, nes gimdo technokratinį vartotoją ir žadina godumą. Daiktus reikia išmokti pakeisti, kai jie atitarnauja, o ne kaupti ar pirkti todėl, kad kiti turi ar reklama įsiūlo..

    Dėl atsargumo su norais – pritariu, nes norą aktyvuoja ir pozityvios, ir, deja, negatyvios energijos. Supykę galime prikurti daug negerovių. Todėl pritariu tau – mąstykime, svajokime pozityviai, iš širdies ir su meile :).

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s