Konfucijaus išmintis

Konfucijus (551-479 m.pr.m.e.) vadinamas kinų tautos simboliu, mokytojų Mokytoju, didžiuoju Išminčiumi. Jo vardas, išvertus iš kinų kalbos, reiškia “išminčius Kun“. Yra tam tikro laikmečio vertybės, yra amžinosios vertybės. Dauguma Konfucijaus įžvalgų aktualios ir mūsų dienomis, todėl pelnytai priskiriamos amžinosioms vertybėms. Ištraukos iš Lju Fandzi knygos “Konfucijaus kanonai citatose ir dialoguose“:

“…* Gerus darbus darantis žmogus negali būti vienišas – būtinai atsiras bendraminčių.

* Neliūdėk, kad neužimi tavęs verto posto, liūdėk tuomet, jei tavo sugebėjimai neatitinka užimamo posto.

* – Ar galima vadovautis vienu įstatymu visą gyvenimą?
– Tas įstatymas – vienybė. Tai, ką darome sau, atsiliepia ir visiems, todėl nedaryk kitam to, ko nenori sau pačiam.

* Išmintingas neabejoja, žmones mylintis neliūdi, drąsus nebijo.

* Neliūdėk, kad žmonės nepažįsta tavęs. Liūdėk, jei pats savęs nepažįsti.

* Štai, pavyzdžiui, aš baigiu pilti kalvą, ir tegul man beliko supilti tik krepšį žemės, bet aš sustoju – štai kas yra sustojimas. Arba, pavyzdžiui, aš lygioje vietoje pradedu pilti kalvą, ir tegul aš supyliau tik vieną krepšį žemės, bet aš jau pradėjau – tai vadinama žengimu į priekį.

* Jei žmogus pats savęs neklausia: “ką man daryti, ką man daryti?“, tai aš nežinau, ką jam daryti..

* Sutikęs išminčių, lygiuokis į jį. Sutikęs nemokšą, atidžiau pažiūrėk į save.

* Jei būsi reiklesnis sau, nei kitiems, tuomet išvengsi nuoskaudų.

* Nepakalbėti su žmogumi, su kuriuo verta pakalbėti – reiškia prarasti žmogų. O kalbėti su žmogumi, su kuriuo kalbėti neverta – reiškia prarasti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių.

* Tik tą klaidą, kuri lieka neištaisyta, galima laikyti tikra klaida.

* Didingas žmogus reiklus sau, menkas – kitiems.

* Mokytis ir nemąstyti – beprasmiška; mąstyti ir nesimokyti – reiškia paskęsti abejonėse.

* Didingas žmogus vienija žmones nepavergdamas jų, menkas gi stengiasi pavergti, todėl nepajėgus jų suvienyti.

* Senovėje žmonės mokėsi, kad tobulėtų, dabar gi mokosi, kad pasipuikuotų prieš kitus.

* Didingo žmogaus mintys – apie teisingumą, menko mintys – apie naudą.

* – Ką reiškia mylėti žmones? Koks yra mylintis žmones žmogus?
– Tai yra giliausia išmintis… Mylintis žmones žmogus, jei jis nori tvirtai stovėti ant kojų, tai padarys taip, kad ir kiti tvirtai stovėtų ant kojų. Jei jis nori, kad jo reikalai gerai klostytųsi, tai jis daro taip, kad ir kitiems jų reikalai gerai klostytųsi. Sugebėti žiūrėti į kitus kaip į patį save – štai pagrindinis meilės žmonėms meno bruožas!

* Didingo žmogaus siekiai – į priekį ir aukštyn, menkas gi leidžiasi vis žemiau.

* Jei gamta žmoguje įveiks kultūrą – gausis laukinis. Jei kultūra įveiks gamtą – gausis knyginių žinių kaupiklis. Tik tas, kuriame gamta ir kultūra pusiausvyroje, gali tapti išminčiumi.“

Saulėto visiems artėjančio savaitgalio!! 😀

Kinų žolelių medicina

Pastaraisiais dešimtmečiais žmonės Vakaruose ėmė kitaip suvokti sveikatą. Pajutę didesnę atsakomybę ir supratę, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, jie vis dažniau teikia pirmenybę sveikatos išsaugojimui, o ligos atveju gydosi kuo natūralesnėmis priemonėmis. To tikrai galime pasimokyti iš kinų medicinos, kurios didelę dalį sudaro būtent žolelių terapija.

Žolelėmis gydoma labai daug ligų – nuo peršalimo iki chroniškų ligų, nuo nerimo iki sudėtingų psichikos sutrikimų. Jos teikia veiksmingą, bet švelnią pagalbą kūnui ir protui, padeda atgauti pusiausvyrą, o patikimumas pasitvirtino per daugelį amžių. Tinkamai naudojami, augaliniai preparatai neturi jokių šalutinių poveikių. Tai organiniai (organinis – sugebantis save atkartoti, pasidauginti) preparatai, kurie yra tinkamiausi žmogaus (organiniam) kūnui.

Gydymo žolelėmis pradžia Kinijoje siejama su seniausiai žinomu tekstu “Mišiniai 52 negalioms gydyti“ (Whu Shi Er Bing Fang), datuojamu 168 metais prieš Kristų. Tradiciškai kinų medicinoje prie augalų priskiriamos ir kitos substancijos: mineralai, kriauklės, gyvūnai ir vabzdžiai. Norint suprasti, kaip kinai naudoja žoleles, svarbu įvertinti, kad kiekviena žolelė turi savo energiją, kuri, priderinta prie žmogaus energijos, padeda grąžinti sveikatą.

Taigi, pagrindiniai du elementai yra žmogaus energija ir žolelių energija. Tai reiškia, kad augalo parinkimas ir jo naudojimo būdas yra labai individualūs, bet yra ir plačiai naudojamų, laiko patikrintų žolinių preparatų, kurie tinka daugeliui. Paprastai kinų medicinoje tai, kas karšta, vėsinama, o tai, kas šalta – šildoma, ir tokiu būdu yra atstatoma energijų pusiausvyra.

Kinų žolelių medicinoje egzistuoja labai įdomus ryšys tarp naudojamos augalo dalies ir jos naudojimo paskirties. Išorinės augalo dalys – šakelės ir lapai – veikia išorines kūno dalis ir tinka negalavimams, pasireiškiantiems kūno išorėje, pvz., peršalimui ar gripui. Šaknys ir šakniagumbiai, esantys giliai žemėje, paprastai naudojami kūno vidaus organų gydymui.

Be to, augalai, kurie išoriškai atrodo panašūs į tam tikrą žmogaus kūno dalį ar organą, gali būti naudojamas tai kūno daliai gydyti. Pvz., graikinis riešutas yra panašus į žmogaus smegenis ir naudojamas inkstų energijai gydyti, kuri, pagal kinų medicinos principus, tiesiogiai palaiko ir maitina smegenis. Vakaruose ši idėja gerai žinoma žolininkams ir homeopatams. Mineralų ir kriauklių energija yra sunkesnė, ji ramina dvasią, apsaugo nuo nepastovių nuotaikų, nerimo ir nemigos.

Žolelės naudojamos ir pavienės, ir mišiniai. Keletas augalų, sumaišytų kartu, daro stipresnį poveikį – tai sinergetinis (gr.synergetikos – sąveikaujantis, veikiantis ta pačia kryptimi, sustiprinantis vienas kitą) efektas. Jų sudėtis koreguojama individualiai kiekvienam pacientui, bet yra ir bendri mišiniai, kurie vadinami patentais. Patentai būna įvairių formų: piliulės, granulės, tinktūros, aliejai, skysti tepalai bei pleistrai.

Labiausiai paplitęs žolelių naudojimo būdas yra arbatos. Jų nuoviras geriamas mažais gurkšneliais. Kita forma – milteliai – tai susmulkintos žolelės. Jie gali būti beriami ant odos, sergant odos ligomis, o siekiant vietinio poveikio – įtraukiami į nosį ar gerklę. Iš miltelių ruošiami ir nuovirai, jie beriami ir į paprastą arbatą. Jie patogūs naudoti, nes gali būti ilgai laikomi.

Dar viena augalų naudojimo forma – piliulės. Jos daromos iš miltelių ir skysčio, pavyzdžiui, medaus, vandens, ryžių ar kviečių miltų pastos, krakmolo. Piliulės įsisavinamos lėčiau ir paprastai naudojamos kaip tonizuojanti priemonė lėtinių ligų atveju, arba kai reikalingas greitas gydomasis poveikis. Dar piliulės yra gaminamos, kai žolelių negalima kaitinti.

Naudojamos ir granulės – verdami dideli kiekiai nuovirų, jie perkošiami, ir iš nuosėdų bei krakmolo ruošiama granulių masė. Tinktūros – gaminamos mirkant žoleles alkoholyje, jomis dažniausiai gydomi artritai. Retkarčiais tinktūros naudojamos lašais kaip tonizuojanti priemonė. Nealkoholiniai ekstraktai gaunami virinant žoles ant lėtos ugnies vandenyje arba augaliniame aliejuje, kol jis tampa koncentruotas ir tąsus, sirupo konsistencijos.

Šie ekstraktai gali būti geriami arba naudojami ir kaip medicininiai pleistrai. Pleistrai tradiciškai naudojami su prie odos prilimpančia medžiaga ir tinka sausgyslių patempimams ir sumušimams gydyti. Dar viena žolelių paruošimo forma – aliejai ir skysti tepalai. Tai skysti žoliniai vaistai, kurių pagrindą sudaro aliejus. Dažniausiai jie naudojami sužeidimams, sumušimams, sportinėms traumoms gydyti, nes įtrinami tiesiai į sužalotą vietą.

Geriausiai gydytis žolelėmis, kurios auga krašte, kuriame gyvename. Jei naudojame kinų žolelių medicinos preparatus, turime griežtai laikytis rekomenduojamų dozių ir atkreipti dėmesį į įspėjimus. Negalima vartoti tų pačių žolelių ar jų mišinių ilgą laiką, taip pat jokiu būdu nevartoti žolinių preparatų, kurie sukelia neigiamą poveikį – tai pavojinga sveikatai.

Kaip ir visame kame, stebėkime, kas mums tinka, o kas – ne. Turime ir mes gilias žolininkystės tradicijas, kurių patirtį galime pritaikyti ligos atveju. Nors tradicinė kinų medicina pripažinta jau daugelyje Vakarų šalių, jos specialistai visuomet pabrėžia, kad jų sukaupta patirtis yra papildomas šaltinis šalia kito medicinos specialisto gydymo – niekas neneigia šiuolaikinės medicinos pasiekimų, tiesiog vykdoma išmintinga senosios patirties ir modernių technologijų simbiozė. Nepamirškime: užsiimti savigyda yra pavojinga.

Mes pripratome gesinti ligų pasekmes ir nesusimąstome apie ligų priežastis. Todėl, jei susergame, susimąstykime – ar sveikai gyvename, ar sveikai maitinamės, ar pakankamai ilsimės, ar esame ramūs. Kitaip.. nuolat gesinsime pasekmes – ligas, o jų priežastys taip ir liks nepakitusios, ir.. kels naujus negalavimus. Skirkime dėmesio savo sveikatai – tai vienintelis būdas būti sveikiems. 🙂

Ajurveda apie imunitetą

Senieji mokymai vertingi tuo, kad yra paremti ilgamete patirtimi. Šiuolaikinė medicina pasiekė didžiulių aukštumų naujų technologijų, cheminių preparatų srityje ir tikrai labai pagelbėja žmogui kritinėse situacijose. Bet sveikimo, geros sveikatos išlaikymo srityse senieji mokymai yra nepakeičiami. Neturime neigti nei vienų, nei kitų, o išmintingai taikyti tai, kas gali būti pritaikyta.

Senoji Ajurveda moko žmogų būti sveiku – tai jos pagrindinis uždavinys. Artėja šaltasis metų laikotarpis, ir daugelis mūsų jau rūpinamės savo sveikata – geriame vitamininius preparatus, grūdinamės ir visais kitais kiekvienam žinomais būdais stipriname sveikatą. Visi žinome: tam, kad nesirgtume, turime išlaikyti stiprų imunitetą. Žvilgtelėkime, ką apie imunitetą sako Ajurveda.

Imunitetas Ajurvedoje vadinamas Odžas – tai gyvybinė energija, kuri, pranos padedama, kontroliuoja gyvybines funkcijas. Odžas turi savyje visus penkis pagrindinius elementus ir visas gyvybiškai svarbias kūno audinių substancijas, nuo jo priklauso imuninės sistemos ir proto būklė. Žmogus su stipriu Odžu yra patrauklus, sveikas, ramus ir kupinas dvasinės bei fizinės jėgos.

Kai Odžas silpsta – paprastai žmogus savo gyvenimo būdu jį naikina – prasideda įvairios ligos ir nuotaikos svyravimai. Odžą suardo:

– Netinkama mityba, senas pašildytas maistas, mikrobangų krosnelėje gamintas maistas;
– Visos veiklos rūšys, kurios kelia įtampą, tame tarpe ir skrydžiai lėktuvu bei intensyvios sporto rūšys;
– TV, kompiuteriai ir kita technika – dėl jų skleidžiamų bangų dažnių;
– Garsi muzika, triukšmas;
– Neigiamos emocijos: baimė, pyktis, nerimas, liūdesys, gobšumas, nekantrumas ir kt.;
– Pervargimas;
– Pernelyg didelis lytinis aktyvumas.

Taigi, jei silpsta imuninė sistema, pirmiausiai turime peržiūrėti ir koreguoti savo gyvenimo būdą, o tik po to imtis stiprinančių priemonių. Odžą stiprina daugelis dvasinių praktikų, pvz., Rasajana (ilgaamžiškumo menas), tinkama mityba, taip pat augalai ir akmenys. Lietuviai imuniteto stiprinimui turėtų vartoti čiobrelį, baziliką, erškėtuoges, citrinvytį, lyčio (lycium barbarum) vaisius.

Primiršome, kad imunitetą stiprina pienas, nes pastaruoju metu jis nuvertintas, kadangi nemokame jo teisingai vartoti. Pieno negalima gerti šalto, nes tuomet jis padeda susidaryti gleivėms organizme. Tuo tarpu šilto pieno stiklinė su prieskoniais – cinamonu, gvazdikėliais, kardamonu, šafranu – vakare tuščiu skrandžiu sureguliuos visas došas ir padidins Odžą. Prieskoniai panaikina nepageidautiną pieno savybę sudaryti gleives.

Kad imunitetas būtų stiprus, Ajurveda skiria ypatingą dėmesį mitybai. Pagal Ajurvedą visos kūno ligos yra neteisingo virškinimo – įsisavinimo, maisto atliekų pašalinimo – pasekmė. Kad Odžas nenusilptų, labai svarbu, kad maistas būtų kokybiškas, gerai suvirškintas ir visos materialiosios bei subtiliosios maisto energijos pilnai įsisavintos, o virškinimo procese susidariusios atliekos (Ama) pilnai pašalintos.

Ajurveda moko, kad nesuvirškintas maistas yra nuodai (Ama) mūsų kūnui, jausmams, protui ir subtiliosioms energijoms. Šie nuodai savo ruožtu dar ir apsunkina, komplikuoja visą medžiagų apykaitą – susidaro tarsi užburtas sutrikimų ratas. Virškinimo sutrikimo požymiai: blogas kvapas iš burnos, apnašos ant liežuvio, dujų kaupimasis žarnyne, pykinimas ir sunkumas skrandyje.

Norėdami sureguliuoti virškinimą ir sustiprinti virškinimo ugnį (Agni), laikykimės paprastų rekomendacijų: valgykime ekologiškai švarų, be cheminių priedų maistą (geriau pasirinktą pagal došas); vartokime visų šešių skonių (saldus, aštrus, kartus, sūrus, aitrus, rūgštus) maistą, paįvairintą natūraliais prieskoniais; išlaikykime 3-6 valandų pertrauką tarp valgių; valgykime per vieną kartą ne daugiau, nei telpa jūsų sudėtuose delnuose; negerkime šaltų gėrimų ar pieno valgio metu, jei patiekalas labai sausas – užsigerkime keliais gurkšniais karštos arbatos su imbieru ar citrina; valgykime tik tada, kai pajuntame alkį; nevalgykime susijaudinę; pasistenkime dažniau valgyti namie; jei organizmas užterštas, valgykime tik šiltą maistą.

Ajurveda moko žmogų įsiklausyti į save, būti savimi, neskubėti, naudotis gamtos teikiamais vaistais ir tokiu būdu būti sveiku. Būtent iš Vedų yra kilęs teiginys, kad kiekvienas tinkamai parinktas maisto produktas yra mums kaip vaistas. Šį teiginį pripažįsta ir žymiausi pasaulio gydytojai. Ajurvedos mitybos filosofija rekomenduoja ne vien sočiai prikimšti pilvą, bet ir stiprintis bei gydytis maistu ir augalais. Ajurveda pirmoji pradėjo naudoti maisto papildus, kurie gydo kūną ir sielą ir stiprina imuninę sistemą – Odžą.

Šių dienų mokslas, ištyrinėjęs Ajurvedos rekomendacijas ir pradėjęs jas taikyti moderniose klinikose, nustatė, kad tai viena iš geriausių mitybos koncepcijų, kurios pagrindiniai principai yra tokie:

– Valgoma daug nesmulkintų kruopų, todėl gaunama maistinių skaidulų, ir geriau funkcionuoja žarnynas, stiprėja imunitetas;
– Mažai riebalų, iš jų naudojami tik aliejai;
– Nevartojamas rafinuotas cukrus ir gaminiai su juo;
– Daug mineralinių medžiagų, kurių yra negludintose kruopose, daržovėse, prieskoniuose;
– Nedaug gyvulinių baltymų, bet vartojami pieno produktai, kurių baltymai ypač vertingi;
– Nevartojami stimuliatoriai – alkoholis, kava, gazuoti tonikai;
– Vartojami įvairūs maisto papildai – tai su medumi arba specialia medžio derva (mira) sumaišyti įvairūs džiovinti vaistingieji augalai, taip pat vaisių džemai.

Visuomet pravartu žvilgtelėti į senųjų mokslų rekomendacijas – juk jos paremtos didžiule patirtimi – ir pritaikyti tai, kas mums asmeniškai tinka. Ajurvedos rekomendacijų praktinis taikymas padeda stiprinti imunitetą, padeda išlaikyti puikią sveikatą, gerą proto bei jausmų būseną. Sveikas žmogus – laimingas žmogus, jis yra kūrybingas ir spinduliuoja gerumą 🙂 ..

Ką jūs apie tai manote?

(pagal dr. V.Lad knygą “Ajurveda“ ir dr. D.Sekmokienės darbus)

Tiesos metas

“…Tikrosios išminties krislų gali slypėti visur: atsitiktinėje frazėje, kurią jums ištarė sutiktas draugas, dainos žodžiuose, kuri dabar skamba per radiją, knygoje, kuri pateko į jūsų rankas “visai atsitiktinai“, ir tyliame balselyje, kuris kartais suskamba jūsų galvoje. Gyvenimas vis kalba apie Gyvenimą. Taip, Gyvenimas kiekvieną akimirką perduoda žinią.

…Esama žmonių, kurie savo gyvenimu nori iš tiesų pakeisti pasaulį, ir jie gali tai padaryti. Galbūt jie nepakeis pasaulio tapę jo lyderiais, galbūt nepakeis jo vadovaudami miniai, rašydami perkamiausias knygas ar dainuodami populiarias dainas… Pasaulį jie keis ramiai keliaudami per gyvenimą. Ir vis dėlto jie liks atminty tų, kurių širdis palies ir pakeis vien dėl to, kad jie kitokie. Nes jie elgsis taip, kaip jiems liepia širdis, žingsniuos kitu ritmu. Jie yra Keitėjai, tokia jų esmė. Visa kas pasikeičia, vos jiems įėjus į kambarį, viskas ima atrodyti kitaip, akimirksniu visa kas tampa gerai…

… Pasaulis yra toks, kokį jį sukūrė žmonės. Jis nebūtinai turi būti toks, tačiau gyvenimas atspindi kiekvieną mintį. Pasaulyje, kuriame gyvename, atsispindi žmonijos kolektyvinis protas ir visos idėjos, kilusios ir tebekylančios nuo amžių pradžios iki dabar. Mes galime rasti būdų sugyventi, būti geri ir mylėti vieni kitus, tačiau tai sugebėsime tik atsikratę senųjų pasaulėvokos pagrindų. Nepraraskime vilties, nesiliaukime vėl ir vėl bandyti keisti pasaulio, nebent manome, kad jis mums tinka ir toks.

Žemės, šios planetos žmonės gyvena tokį gyvenimą, kokį įsivaizduoja dauguma. Žmonijos įsitikinimų visuma ir pasaulėžiūra paremta galybe sampratų, kurios, tiesą sakant, tėra gryni nesusipratimai… Jūs žinote, kad daugybė žmonių yra veidmainiai – kalba viena, o daro kita. Ir jie mano, kad jūs tų dalykų nematote. Jie mano, kad kad jūs jų netgi nestebite, o jei ir stebite, tai esate pernelyg nenuovokūs, kad juos perprastumėte. Tačiau viskas ima keistis. Pasaulis pasikeis tuomet, kai pasikeis daugumos žmonių pasaulėžiūra.

…Kūrybinė galia atsiskleidžia trejopai: mintimis, žodžiais ir veiksmais.Nes mintys, žodžiai ir veiksmai yra energija. Cirkuliuodama ji kuria kitas energijas. Tos energijos sukelia ištisus įvykius. Visi kada nors vykę įvykiai, visa, kas kada nors buvo išrasta, pagaminta ar pasiekta, prasidėjo nuo kieno nors prote gimusios minties. Tuomet ji virto žodžiais, kurie galiausia buvo ištarti ir tapo veiksmais. Štai visi trys Kūrybos Įrankiai, daugiau jokių nėra.

… Gyvenimą reikia gyventi su meile, o ne jaučiant neapykantą; gyventi išplėstomis rankomis, o ne stumiant gyvenimą šalin; gyvenimą reikia gerbti, o ne paminti kiekvienu veiksmu, mintimi ar žodžiu. Meilė gyvenimą sutvirtina ir įprasmina, o neapykanta atima iš žmonių jėgas ir gyvenimą sunaikina. Visų svarbiausia yra Meilė.

… Niekuomet nebūna taip, kad nebūtų pasirinkimo. Žmogaus pasirinkimas visuomet atspindi jo norus ir vertybes. Tas procesas vyksta visą gyvenimą: nuolat darome tam tikrus sprendimus, nuolat turime tam tikrų troškimų ir jais atskleidžiame, kas tuo metu esame.

… Visuomet atminkime, kad paklusti ir kurti yra du skirtingi dalykai. Didžiausia dovana žmogui yra gyvenimas. Tai galimybė kurti ir perkurti save kiekvieną dabarties akimirką, sukurti nuostabiausią Savęs variantą…

… Jei gniuždo tai, “koks yra gyvenimas“, pasistenkite išreikšti savo nepasitenkinimą pozityviai, kad tai padėtų kitiems keisti savuosius įsitikinimus, tuomet po truputį nepalankios sąlygos ims nykti. Pasistenkite neteisti ir nesmerkti žmonių ir aplinkybių, atsirandančių viename ar kitame gyvenimo etape – kai fiksuojamės į blogį, mes jį palaikome ir auginame savo negatyviomis mintimis. Geriau rašykite naują gyvenimo pjesę, būkite jos režisieriumi ir pagrindiniu veikėju. Gyvenimui jūs galite suteikti naują prasmę.

… Niekada nebūna netinkamas laikas ištarti “Aš tave myliu“. Tik.. ištarkite tai širdimi, o ne tik žodžiais. Meilę sau ir meilę kitiems patiriate tada, kai imate suprasti, kad visų jūsų galutinis tikslas yra tas pats. Meilė yra besąlygiška, jei jai to trūksta, tai ne meilė, o egoizmas, savo interesų paisymas. Meilė yra bendrų interesų paisymas, tai jungianti jėga. Meilė nėra atsakas, Meilė – tai sprendimas.“

(Iš N.D.Walch’o knygų)

Gražaus visiems artėjančio savaitgalio!! 😀