Dėkoju už klausimus į asmeninį paštą 🙂 . Yra besikartojantys klausimai, vienas iš jų – apie nušvitimą ir pakylėtuosius žmonės. Turbūt, nuliūdinsiu, bet šito klausimo aš nemistifikuoju. Teko gyvenime sutikti labai šviesių žmonių, kurių šia tema viską nuodugniai išklausinėjau. Pritarsiu išminčiai, kad stebuklai tėra nepažinti reiškiniai, o mistifikuojame juos todėl, kad nesuprantame arba bijome.
Pirmiausia – nušvitimas nėra kažkokia išrinktųjų žmonių savybė ar apdovanojimas. Tai yra aukštesnio ar aukščiausio sąmoningumo žmonės, kurie savo pastangomis ir pasiekia tokio sąmoningumo lygio – per saviugdą, mokslus ir praktiką. Visi girdėjome mokslininkų išvadas, kad teišnaudojame kelis procentus savo smegenų potencialo.
Todėl šiuolaikinio vakariečio būseną daugelis dvasinių mokymų vadina sapnu, miegojimu. Žmonės tiesiog nesupranta savo galimybių. Tai galima palyginti su tuo, kad, tarkim, žmogui dovanotas kosminis laivas, o jis jį naudoja kaip automobilį, dirbdamas taksistu, o kartais ir apskritai jį valdo autopilotu.. Na, o “užmigdo“ mus šiuolaikino gyvenimo “formatas“, jo idealai ir siekiamybės, kurie apdovanoja materialiai, bet tiesiog sužlugdo dvasiškai – todėl ir neišnaudojame savo galimybių.
Mes labai stengiamės atitikti tą formatą, įsisprausti į rėmus, kurie galiausiai tampa kalėjimu asmenybei ir stabdžiais jo dvasiniam augimui. Tačiau žmogus visada turi pasirinkimą: eiti sąmoningo tobulėjimo keliu, arba.. pratęsti savo sapną. Kai dvasia prisnūdusi, atbunka pojūčiai ir pats žmogus. Kai žmogus “prabunda“, jo pojūčiai suaktyvėja ir jis tampa smalsus, veiklus ir aktyvus. Jis pradeda ieškoti atsakymų, jo dvasinis potencialas pradeda skleistis.
Kiekviename žmoguje yra prigimtinis poreikis tobulėti, ir kiekvienas iš mūsų gali vykdyti (arba ne) savo sąmonės vystymą. Evoliucija – nuolatinis augimas ir keitimasis – yra ne tik žmogaus, bet ir visos Visatos pagrindinis principas.Taigi, visi šventieji, nušvitę ar pakylėti žmonės yra žmonijos šviesuoliai, sąmoningai išvystę ir išplėtę savo sąmoningumą, proto ir dvasios galimybes, išskleidę savo prigimtinį dvasios potencialą. Tai gali kiekvienas iš mūsų, tačiau nedaugelis tuo tiki, todėl tai ir atrodo labai paslaptingai..
Visais laikais tokie žmonės yra žmonijos šviesuoliai ir pavyzdys mums visiems.. Kaip atrodo tas mistiškas pabudimas? Įdomų palyginimą neseniai perskaičiau: įsivaizduokite, kad esate puotoje, kurioje tūkstančiai žmonių, ir visi apkvaitę, o jūs ten vienintelis blaivus žmogus.. tai labiausiai primena nušvitimą.
Kituose mokymuose tokia būsena dar vadinama šydo nuo akių nukritimu, ar iliuzijų išsisklaidymu. Žmogus tarsi praregi, pamato save ir pasaulį tokį, koks jis yra. Jis pradeda suprasti savo kančių priežastis, todėl nustoja mąstyti žemo sąmoningumo lygmens kategorijomis, kurios gimdo tą kančią. Tai galima palyginti su ėjimu į šviesą ir harmoniją, todėl vadinama nušvitimu, pakylėjimu į aukštesnį sąmoningumą. Tokie žmonės dažnai yra Mokytojai. Teigiama, kad tokia būsena – galutinis kiekvieno žmogaus dvasinės evoliucijos tikslas.
Iliustracijai parašysiu vieną indų pasakojimą apie dievą Brahmą. Pradžių pradžioje jis buvo vienas, ir jam pasidarė nuobodu. Brahma sukūrė deivę Mają – kad būtų smagiau. Maja suprato Brahmos galią, ir pažadėjo įdomų žaidimą, jei jos klausys. Pagal jos nurodymus Brahma sukūrė Visatą, Saulę ir Mėnulį, žvaigždes ir kitas planetas. Žemėje jis sukūrė gyvybę, vandenynus, atmosferą. Maja pagyrė Brahmą už sukurtą gražų iliuzijų pasaulį ir paprašė: “O dabar sukurk tokią protingą ir nuovokią būtybę, kuri galėtų įvertinti šį tavo kūrinį“.
Galiausiai Brahma sukūrė žmones ir paklausė Majos, kada gi prasidės žaidimas. “Tuoj pradėsime“, – atsakė Maja ir.. padalino Brahmą į tūkstančius smulkiausių dalelių ir įdėjo po vieną kiekvienam žmogui. “Štai dabar prasideda žaidimas – aš priversiu tave užmiršti, kas tu esi, ir tu turėsi ieškoti savęs!“ Taip Maja sukūrė Sapną, Iliuziją, ir iki šiandien Brahma vis dar bando prisiminti, kas jis toks esąs.. Brahma slypi kiekviename žmoguje, bet Maja neleidžia jam to prisiminti..
Taigi, mūsų sapnas tėra sapnas, kol mes miegame.. Pabudę, tampame, kaip šitame pasakojime – Brahma (kūrėjais) – ir atgauname savo galią 🙂 .. Mes tiesiog įpratome eiti paskui ar laukti, kol kažkas už mus viską išspręs. Tapome konformistais, ir dėl primestų iliuzinių siekiamybių aukojame savo unikalumą. Mes dažnai nedrįstame savarankiškai veikti ir galvoti, todėl mums sunku patikėti, kad galime pasitikėti savimi, savo vidiniu “aš“ ir kurti savo gyvenimą. Laisva mąstymo forma daugeliui atrodo neįprasta ir mus trikdo.. pasirinkimo laisvė.
Nemistifikuokime žmonių, kurie pasiekė aukštą sąmoningumą – tą gali kiekvienas iš mūsų. Buskime, aukime, tobulėkime, kurkime, tuomet “nušvitę“ ar pabudę žmonės neatrodys kažkokiais nežemiškais – tiesiog tokiais tapsime visi 🙂 ..
ruvi 
Gerai, o kaip tada su visa “nušvitusių“ informacija? Diktuotės, čenelingai ir žinios “kanalu“? Juk jie sako, kad tai Mokytojų žinia? Kokių tada mokytojų tos “žinios“?
PatinkaPatinka
Labas, Bagira 🙂
Labai teisingas klausimas.
Žinios apie tai, kaip sutvertas pasaulis, kas mes esame, buvo perduodamos visais laikais. Žmonės jas suprasdavo ir “rišdavo“ prie to, ką jie galėjo suprasti pagal savo sąmoningumą.
Todėl ir gimė dievybių personifikacijos – taip jie tapdavo “artimesni“ žmogiškam suvokimui.
Šiuo metu senosios mąstymo formos žlunga – ir mes tai matome akivaizdžiai. Žmonių sąmoningumas, o ir su tuo susijęs informacijos kiekis stipriai išaugo ir mums jau netinka senasis suvokimas.
Aš nebraukiu jokiu būdu senųjų žinių – tiesiog mes turime aiškiau suprasti, KĄ, KOKIĄ žinią jos mums nešė, o ne KAS tai pasakė.
Senaisiais laikais gal ir buvo teisinga tai, kad būdavo sukurtos tikėjimo sistemos, drausminančios ir nustatančios moralės normas, bet, kita vertus – jau 2000 metų žmonės NEIŠMOKO laikytis paprasčiausių 10 doros taisyklių..
TIESĄ visi mes žinome intuityviai. Tiesa PAJUNTAMA, o ne įrodoma ar išmokstama. Kai “pabundame“, pradedame pasitikėti savimi, tai ir tiesos atsiveria vis daugiau.
Dėl diktuočių – taip, ten yra daug manipuliacijų, yra ir sakralinės informacijos. Žmonės priprato “pririšti“ informaciją prie personų. O išorinė informacija visada tėra KODAi mūsų vidinio žinojimo atvėrimui – todėl reikia stebėti, kas atsiveria, bet neprisišti prie tų kodų..
TIESA, IŠMINTIS nebūna nei pompastiška, nei gąsdinanti, nei sudėtinga, nei apipinta mistiškomis sąvokomis ar nesuprantama – reikia tai įsisąmoninti. Atvirkščiai – ji VISUOMET paprasta ir aiški. Kokia prasmė perduoti mokiniui žinią, kurios jis negali suprasti? 🙂
Taigi, informacijos yra – tereikia norėti ją atrasti – ir ji būtinai “ateina“ – vienokiu ar kitokiu pavidalu 🙂
Nėra išrinktųjų, yra tik ieškotojai ir miegantys – TIK tame skirtumas..
O informacija.. jei pabudai – būtinai atskirsi, kas yra kas. Pajusi širdimi 🙂
PatinkaPatinka
Supratau, supratau! Mums iš inercijos labai svarbu Kas pateikia informaciją ir mes nesigiliname Ką sako, nes dar nepasitikime savo pojūčiais? Ačiū už išsamų paaiškinimą. Pajutau, ką tu nori pasakyti 😉 😀
PatinkaPatinka
Taip, ir tas personifikavimas suskirsto į “šviesius“ ir “tamsius“, o tai iš esmės yra klaidinga..
Žvilgtelėkime į alegorinį pasakojimą apie Brahmą – VISI esame vienodai apdovanoti, tik skiriasi mūsų sąmoningumo laipsnis.. kurį patys galime lavinti 🙂
Ačiū tau, Bagira, už gerą papildantį klausimą 🙂
PatinkaPatinka
Neapsakomai dėkingas!
PatinkaPatinka
Ruvi,
Nesuklysiu pasakęs jog tai man buvo pats vertingiausias tavo įrašas. Nėra net ką pridurti – tai intuityvu ir pajuntama. Šedevras. Nesusilaikiau. 🙂
PatinkaPatinka
Sauliau 🙂
Dėkui tau 🙂 Gal todėl taip stengiausi kuo aiškiau parašyti, kad man pačiai kadaise TAI buvo labai labai svarbu.
Neminėsiu, koks žmogus man tai išaiškino, bet aš pas jį kreipiausi kaip į šių laikų šventąjį.. Po kelių valandų labai nuoširdaus pokalbio aš išėjau su giliu suvokimu ir padrąsinimu: VISI mes esame unikalūs ir nepakartojami, šventi, nušvitę, dieviški – vadink kaip nori.. Ir tik dėl to, kad netikime tuo, mes savo unikalumo ir neatskleidžiame ir miegame..
Man tai buvo tokia DOVANA.. Ir, žinoma, išmokau nepersonifikuoti, neprisirišti, o stebėti, kokia tampu, kaip keičiuosi, prisilietus prie informacijos, kurią perduoda žmogus ar knyga (neprisirišti prie knygos ar žmogaus, perdavusio informaciją).
Tai va ir drąsinu visus 🙂 !
Visi turime tokias pačias galimybes, tereikia tikėjimo savimi ir noro 🙂
PatinkaPatinka
Kokia praktika veda link nušvitimo ?
PatinkaPatinka
Labas, Ryti 🙂
Mes visi esame skirtingi, todėl ir mokomės gyvenime skirtingai – kiekvienas į tą patį tikslą eina savo keliu 🙂 ..
Svarbiausia – orientuotis į aukštas dvasines savybes ir pagal jas gyventi – tai, ko gero, ir bus universalus kelias.
PatinkaPatinka
Kas yra aukštos dvasinės savybės ?
PatinkaPatinka
Kokios tos savybės yra ?
PatinkaPatinka
Labas, Ryti 🙂
Apie dvasingumą daug parašiau, ir tai atitinka mano patirtį, galite paskaityti skyrelyje “saviugda“, “pamąstymai“. Jei konkrečiau, tai
apie dorybės – aukštas dvasines savybes:
http://www.ruvi.lt/2010/03/03/musu-dorybes/
O čia apie dvasingumą plačiau:
http://www.ruvi.lt/2012/03/28/apie-psichine-energija/
http://www.ruvi.lt/2012/01/02/apie-bundancia-samone/
http://www.ruvi.lt/2011/08/01/dvasinis-augimas-gyvenimo-pilnatve/
http://www.ruvi.lt/2012/03/26/apie-dvasine-stiprybe/
Ryti, trumpai paaiškinti tai nėra lengva, ir jei jums iškilo šis klausimas, būtinai rasite ir atsakymą. Pirmas ir svarbiausias žingsnis – sąmoningumo vystymas. O toliau jau, jei žmogus sąmoningas, atras viską, kas jį domina. Ir vertingiausia bus tai, ką jis pats atras ir supras 🙂 .
Linkiu jums sėkmės! Ir gražių švenčių :)!
PatinkaPatinka
Ačiū už informaciją. Visų straipsnių neperskaičiau, gal juose rasčiau atsakymą į šitą klausimą, bet paklausiu.
Pilnai pritariu dėl sąmoningumo vystymo, kad tai svarbu. Gali pasidalinti žiniomis apie sąmoningumo vystymą ? Kaip tai daroma ? Būdų, kaip tai daryti žinau, bandau taikyti. Būtų įdomu sužinot tavuosius.
PatinkaPatinka
Labas, Ryti 🙂
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis į sąmoningumą – dėmesingumo vystymas. Dėmesys viskam, ką darome, gyvenimo dėsniams, pastabumas.
Šiandien kaip tik skaičiau apie nušvitimą pasakojimą, tai ten buvo labai taikliai pasakyta, kad nušvitimas yra tiesiog sugrįžimas į save. Ne kažkokia mistinė būsena, o buvimas savimi tikruoju 🙂 .
Paradoksas, bet nuo pat gimimo taip uoliai mus veda į šoną nuo savęs, kad sugrįžimas į normalią būseną mums atrodo lyg stebuklas – nušvitimas 🙂 .
Pirmiausia – dėmesys, o kai jau išmokstame būti sąmoningi, tuomet išmokstame klausytis savęs: savo širdies, intuicijos, kuri visada veda teisingu keliu 🙂 .
PatinkaPatinka
Ezoterika – valdžia, seksas ir pinigai
Rusijoje pilna įvairaus plauko ezoterikos sekėjų ir mokyklų. Nesiskundžia populiarumu ezoterinė literatūra ir paskaitos Lietuvoje. Tačiau ne visa informacija apie ezoterines grupes, jų veiklą ir “mokymo“ vaisius pasiekia. Tipiškas pavyzdys – “Šambalos ašramo“ veikla, plačiai išplėtota tokiais pavadinimais:
Академия “Путь к счастью“ – akademija “Kelias į laimę“
Академия оккультных наук – okultinių mokslų akademija
Центр “Беловодье“ – “Baltas vanduo“
Российская тантрическая школа – rusiška tantros mokykla
Центр “Сотиданандана-йога“ – “Sadinadanda – joga“ centras
“Толтекклуб – НЕЧТО“ – “Toltekų klubas – KAŽKAS“
“Эзотерические основы бизнеса“ – “Ezoteriniai biznio pagrindai“
“Школа гейш“ – “Geišų mokykla“
“Школа богинь“ – “Deivių mokykla“.
Ieškodami dingusio žmogaus Rusijos milicininkai iškrėtė Novosibirske du namus, priklausančius “Šambalos ašramui“ ir rado dešimtis žmonių, kurie buvo laikomi dingusiais be žinios. Sulaikytas ir vadovas Konstantinas Rudnevas. Tiesa, vėliau paleistas, nes žmonės ašrame buvo savanoriškai, pranešė “Коммерсант“.
Kratos metu ašrame buvo paimtos vaizdajuostės, kuriose užfiksuotos seksualinės ezoterikų orgijos ir visas “sekso žaisliukų“ arsenalas.
Ekspertams patikrinus “Šambalos ašramo“ mokymą, nieko naujo nerasta – Indijos, Tibeto, indėnų, krikščionybės, slavų pagonybės elementai chaotiškai maišomi, bet galiausiai susiveda į tris dalykus – valdžią žmonėms, “išlaisvintą“ seksą ir pinigus.
Pagal “Newsru“.
PatinkaPatinka
Sveiki,
Visokio plauko apgavikų, prisidengiančių ezoterika, yra ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. Ačiū už informaciją. Manau, šis komentaras labiau tiktų temoje apie sektas.
Bet koks bandymas sieti dvasinius dalykus su pelnu yra apgaulė. Reikia mokytis tokius dalykus atskirti, tuomet ir neįtrauks visokie abejotini “pranašai“.
Ir tai tik dar kartą parodo, kaip dvasinės žinios naudojamos piktam (savanaudiškam) tikslui. Jei sakys žmogui: “einam daryti piktų darbų“, tai niekas neis, o jei įpins dvasinių dėsnių, sakralinių žinių, tuomet gali lengvai apgauti ir valdyti..
Mokykimės skirti, mokykimės klausytis savo širdies – ji turi “imunitetą“ prieš blogį, ir visada duoda ženklą – nerimu ar abejonėmis.
Visiems geros dienos! 🙂
PatinkaPatinka
patiko tas nusvitimo palyginimas su blaivininku puotoje : ) Tai panasu i bandyma 5 metu vaikui paaiskinti kas yra Dievas. Ir man labai gaila tu zmoniu, kurie smalsumo vedami troksta tokios patirties, bet gerbiu tuos kuriems nusvitimas nera tik savo ego patenkinimas.
Na ir sekmes Viltei jos kelyje 🙂
PatinkaPatinka
Sveiki, Rolandai 🙂
“Ego“ apskritai neturi jokio ryšio su dvasingumu. Kas krenta į akis – pilna “guru“, kurie net šventais ir dievais save pristato, ir tuo pačiu ne tik savo “ego“ pamalonina, bet ir lėšų iš lengvatikių susirenka.
Ačiū už palinkėjimą! Visi mes Kelyje :)..
PatinkaPatinka
Kiek as suprantu, tai dvasingumas ir samadhi (nusvitimas)yra skirtingos busenos. : ) O apie tuos “guru“… Kas domisi nusvitimo tema zino, kad yra zemiausios nusvitimo busenos( jeigu galima taip pavadinti), vidutines ir auksciausia Budos samone. Bet net ir pati zemiausia nusvitimo patirtis negali buti tinkamai isreiksta zodziais. Zmogus pasiekes apatini nusvitimo laipteli , patiria didziule transformacija savo samoneje, bet nepraranda rysio su ji supanciu materialiu pasauliu. siame etape zmogaus ego, kad ir nokautuotas, bet vis dar labai stiprus. Ir anksciau ar veliau itraukia zmogu atgal i sito materialaus pasaulio liuna. Taip ir atsiranda visokie “ guru“, bet tai nereiskia, kad jis nera nusvites, jis tiesiog dar nera Budos samonej. Nebent zmogus turi isties gera dvasini mokytoja ir daug ryzto tobuleti ir nesustoti pusiaukelej, kur atsiveria ne tik nusvitimo privalumai, bet ir su tuom susijusiu pagundu kliutys tolesniam tobulejimui..
Stai ka turejau omeny rasydamas apie “ego“ : )
PatinkaPatinka
Visi ieškantys ir atrandantys atsakymus turi poreikį dalintis. Kitas klausimas – kaip. Dabar tokie laikai, kai informacijos – apstu, mokytojų – daugybė.. Kol išmokstame atskirti Tiesą, galiausiai pradedame suprasti, kad visi atsakymai yra mumyse, ir aplinkiniai tik padeda mums patiems tai atverti. Ir nuomonių skirtumas tėra pažinimo pakopos.
Ir tikrai, pasiekusiems aukštą sąmoningumą šis pasaulis (dualumas, gyvenimo sistema, orientuota į materialumą) pasidaro neįdomus (pamokos išmoktos).. Ir ne visi jie užsidaro, kai kurie dalinasi sakralinėmis žiniomis. Va pas tokį nors trumpam pakliūti – laimė. O dvasingumas, mano supratimu yra mūsų dvasios potencialo atskleidimas, kuris ir pasiekiamas sąmonės transformacijos dėka.
Dėkui, Rolandai! 🙂
PatinkaPatinka
Kad nera uz ka man dekoti : ) …ne tai, kad neidomus pasidaro pasaulis, bet tiksliau nebelieka tokios patirties kaip idomu- neidomu.Daznai zmones iesko mokytojo tik tam , kad ismoktu ar pamatytu stebuklu. As manau, jei nera mano kelyje tikro mokytojo, vadinasi as dar nepasiruoses ji priimti, kad ir kokios geros nuomones apie save buciau : ) Arba man truksta ryzto.
Yra legenda apie Bodhidharmos ,atnesusio i kinija dzen budizma , pirmaji mokini, o veliau tapusi antruoju patriarchu. Kai jie susitiko, busimasis mokinys buvo jau pasiekes pirmini nusvitima, bet Bodhidharma atsisake ji priimti nes mate jame arogancija ir nedoruma. Bet Sen Guang ( toks jo vardas) buvo pasiryzes taip stipriai, kad po ivairiu nepavykusiu bandymu tapti mokiniu galiausiai nusipjove kaire ranka, kaip pasiryzimo irodyma. Zinoma ranka jam neataugo, bet jis tapo mokiniu ir pasieke didiji nusvitima. : )
PatinkaPatinka
Labas, Rolandai 🙂
Kodėl nėra už ką – visada įdomu diskutuoti :).
Labai įdomios tos senosios legendos, ir sunku net įsivaizduoti – kokių žmonėms reikėjo pastangų, kad apskritai kiltų mintis tobulėti dvasiškai. Iš vienos pusės – buvo lengviau (atsiskyrei, radai mokytoją), iš kitos – sunkiau (mažiau sąmoningos žmonijos).
Juk ne tik pavieniai žmonės auga dvasiškai – mes esame ir kolektyvinė sąmonė. Todėl – nors ir lėtai, bet bendras sąmoningumas auga, o kartu ir sąlygos ir priemonės individualiam augimui keičiasi.
Žinoma, gerai, jei esi pasiruošęs ir sutinki Mokytoją. Tai tikrai didelė Dovana :). Tačiau dabar yra visos galimybės tobulėti savarankiškai, nors gal tai ir sunkesnis kelias, nes nėra šalia žmogaus, kuris iš šalies mato klaidas. Bet.. juk Mokytojo sąvoka yra ne tik konkretus žmogus – tai ir visi žmonės mūsų gyvenime, situacijos, ligos, problemos.. Tereikia mokytis, daryti išvadas ir taikyti Kūrinijos Etikos dėsnius savo gyvenime :). Atrodytų – paprasta, bet jei atidžiai pažiūrėsime – aplink daugiau teoretikų, nei dvasinių žinių praktikų..
PatinkaPatinka
Man patinka Takuan Soho mintis issakyta mazdaug pries 500 metu:“ Jei vadovausies tik šiandieninio pasaulio taisyklėmis, atsuksi nugarą keliui, o jei atsuksi nugarą keliui, visai nebesuprasi pasaulio. “
PatinkaPatinka
Būtent! Puiki mintis :). Turi būti nuolatinė pažinimo sintezė – tik tada gali būti judėjimas į priekį.
PatinkaPatinka
Dėl nušvitimo, tai gavosi taip, kad vienu momentu “liaudiškai tariant “parėjo““. Gavau tokį informacijos srautą, kad ilgą laiką galvojau, kad “išdurnėsiu“. Tačiau su laiku viskas susitvarkė, dabar žinau kas, kaip, dėl ko ir pan.
Šiuo metu didelis palengvėjimas nes net klausimų nekylą, visi atsakymai žinomi, be to, supratimas apie supanti pasaulį pasikeitė 100 proc.
Detalių kaip ir kas įvardinti neketinu.
Pagarbiai,
Marius
PatinkaPatinka
Labas, Mariau!
Dėkui, kad pasidalinote savo patirtimi. Su tais informaciniais srautais taip jau būna – įtraukia, sustoti sunku (nes įdomu), o “susigulėti“, pritaikyti, patikrinti tai informacijai laiko neskiriame. Todėl, kaip sakote – “užtrumpina“.. Tai ir yra signalas, kad reikia sustoti ir įsisąmoninti tą srautą :).
Ir tokių “užtrumpinimų“ būna ne vienas ir ne du – juk dvasinis augimas yra nuolatinis procesas. Nušvitę žmonės turi begalinę erdvę sąmonės transformacijoms.
Pritariu – supratimas apie pasaulį keičiasi kardinaliai, o vėliau darosi neįdomus ir pasaulietiškas gyvenimas su jo šurmuliu ir orientacija išskirtinai į kūno reikmes, t.y., žmogus pasijunta svetimas tarp žmonių – tai nelengvas išbandymas..
Ir kartais žmonės dėl to net nusivylimą pajunta: nes atrodė, kad dvasinis augimas jau turėtų tarsi savaime pagerinti gyvenimą. Bet viskas atvirkščiai: nušvitimas tarsi per padidinamą stiklą parodo viską, kas yra netobula. Todėl laukia savarankiškas darbas, kurio už žmogų niekas negali atlikti: palaipsninis visapusiškas apsivalymas.
Dar kartą dėkui, Mariau, užsukite dažniau :)!
PatinkaPatinka
Tikrai, kai pasijunti svetimas tarp žmonių, tai labai nelengvas išbandymas. Na, bent jau žinai, kad eini “teisingu“ (gal geriau būtų sakyti “sau priimtinu“) keliu ir tai suteikia stiprybės. Lengviau būtų, jei šalia būtų bendraminčių, bet dar mažoka tokių mano rate. Na bet ne viskas turi būti lengva šiam gyvenime. Kuo sunkiau, tuo daugiau reikia dirbti su savimi, o man tai patinka:)
PatinkaPatinka
Sutinku, kad būti svetimu tarp žmonių nelengva, bet galima pažiūrėti į tai kitaip: tiesiog esi vienas iš pirmųjų, vienas iš nedaugelio, kiti kol kas “atsilieka“. Bet jei tu pirmas – automatiškai esi vedlys ir turi rodyti asmeninį pavyzdį ir Kelią :).
Ir tikrai – visi esame skirtingi, todėl į vieną bendrą tikslą einame savu unikaliu, “sau priimtinu“ takeliu. Ir kai jau lyg piktžoles “išravime“ savo asmenines savybes, kurios trukdo augti (sunkiausias etapas) – išeiname į Kelią, kuris visiems bendras – mokomės mylėti, dovanoti, padėti, bendradarbiauti, kurti, būti naudingais visiems, žodžiu, skleidžiame savo geriausias žmoniškas savybes.. Sakyčiau, tai gražiausias Kelio etapas :)..
O visus vidinius dvasinio augimo orientyrus mes jau gimę turime savyje – tai pirmiausiai sąžinės balsas: jis visada sustabdo, jei nuklystame (aišku, jei jį girdime) :)..
PatinkaPatinka