Judėjimas – sveikata

Nuolat tai girdime, bet ar susimąstome – kodėl? Yra didžiulis atotrūkis tarp to, ką mes žinome apie fizinį aktyvumą ir ką konkrečiai darome šioje srityje savo gyvenime. Sportuoti imamės dažniausiai tuomet, kai norime sumažinti svorį, na, o jei esame formų “ribose“, paprastai sportuojame prišokomis, pagal nuotaiką.. Mūsų amžiaus “rykštė“ tikrąja ta žodžio prasme yra hipokinezė (sumažėjęs judėjimas) ir iš to išplaukianti hipodinamija (sumažėjusi raumenų jėga). Daromės fiziškai infantilūs..

Ar tai tik estetinė problema? Žvilgtelėkime į žmonijos tyrimus apie judėjimą. Jie prasidėjo labai seniai – jau 3000 metų prieš Kristų Kinijoje buvo sukurti gimnastikos pratimai, padedantys palaikyti sveikatą ir atstatyti kūną po ligų. Senovės indai sukūrė ir išvystė fizinės kultūros sistemą, pavadintą joga. Jogos pagrindas – gilus įsitikinimas, paremtas praktika, kad žmogaus kūną reikia tinkamai mankštinti, kad jis būtų sveikas. Indijoje plačiai buvo taikomi ir kultiniai šokiai.

Graikijoje Hipokratas parašė keletą traktatų apie pratimus, skirtus fizinio bejėgiškumo prevencijai. Aristotelis ir Platonas akcentavo fizinių pratimų naudą ištvermei ir sveikatos stiprinimui, taip pat kaip priemonę nuo streso ir nuovargio. Buvo šokami karo ir kulto šokiai, kaip ir Egipte – buvo šokama įvairių apeigų metu. Senovės Antikos laikais gimė posakis: “sveikame kūne sveika siela.“ Pirmosios olimpinės žaidynės Graikijoje buvo iššūkis tobulėti kiekvienam.

Įdomų asmenybės tobulėjimo sintezės modelį sudarė L.da Vinčis. M.J.Gelb pavadino jį “septyniais žingsniais genijaus link“. Vienas iš šių žingsnių – “corporalita“ – skatinantis lavinti kūno grakštumą, stiprinti sveikatą, harmoningai treniruoti raumenis ir siekti pusiausvyros kūne. Jis teigė, kad žmogaus gyvenimo filosofija, psichoemocinė būklė, fizinė ir dvasinė sveikata gali sudaryti sąlygas žmogaus vystymuisi – t.y, tik harmoninga visuma.

Labai noriu paminėti ir mūsų šviesuolį – Vydūną. Jo tyrinėjimai ir asmeninė patirtis įrodė, kad fizinis aktyvumas – ne tik sveikatos pagrindas, bet ir ilgaamžiškumo bei entuziazmo šaltinis. Anot Vydūno, rūpintis savo dvasine būkle ir sveikata – svarbi asmenybės kultūros ir jo atsakomybės už savo gyvenimą dalis. Vydūnas nuolat pabrėždavo, kad svarbiausias žmogaus gyvybingumo požymis yra jo judrumas.

Visų laikų fizinio aktyvumo tyrinėtojai padarė vieningą išvadą – judėjimas yra sveikata. Judėjimas – natūralus žmogaus organizmo veikimas, tai materijos egzistavimo būdas. Kūno judesiai priklauso vienas nuo kito, yra vienas kito sąlyga, o visi kartu tarnauja kūno gyvenimui – augimui, žvalumui, sveikatai. Visas žmogaus kūnas yra judesyje – judesiai kūną palaiko ir atstato. Žmogaus gyvybingumas pasireiškia per jo judesius.

Gyvybingumui būdingas ritmas. Ritmui lėtėjant, gyvybiniai procesai menkėja ir nyksta. Šiuolaikinis žmogus paprastai ignoruoja ir gyvenimo ritmą, ir judėjimo bei mitybos procesus. Todėl būtina savo gyvenimo ir judėjimo ritmą skatinti. Juk, anot Vydūno: “jei eini prieš gyvenimo ritmą, tai ir galą gausi.“ Kartais tiesiog nematome svarbaus ryšio: kūnas tarnauja žmogui, per jį reiškiasi dvasia ir visas pojūčių pasaulis. Viskas žmoguje yra susieta.

Kūno negalavimai, psichoemocinių būsenų svyravimai rodo, kad žmogus nepakankamai rūpinasi savo kūnu. Savo bendrą būklę galime ir turime stiprinti tikslingais fizinės ir dvasinės sveikatos siekiais. Tai kiekvieno mūsų sąmoningai valdomas procesas, prasminga veikla. Kiekvienas esame asmeniškai atsakingas už savo fizinio kūno būklę. Sveikata – balanso būsena. Jeigu nėra protinės, fizinės ir dvasinės veiklos balanso, mes pradedame sirgti.

Taigi, be fizinio krūvio – niekaip 🙂 .. Tai ne mados ar estetikos reikalas, tai gyvybiškai svarbu. Todėl kiekvienas turime pasirinkti tinkantį kasdieninį fizinį krūvį, būtinai 🙂 . Bet koks fizinis aktyvumas sukelia šilumos padidėjimą kūne, o šilumos padidėjimas padaro mus fiziškai stipresniais, vikresniais, žvalesniais ir sveikesniais. Judėjimas mažina stresą, žadina teigiamas emocijas.

Apie tai, kaip pasirinkti fizinį krūvį, ką pataria įvairių sveikatos sistemų sudarytojai – sekantį kartą 🙂 ..

Reklama

6 mintys apie „Judėjimas – sveikata“

  1. Taip patinka tavo gebėjimas prisikasti iki esmės! 🙂 Nu tai ką – visi sportuot! Įtikinai 😉 . Bendrai, luktersim sekančio rašinio 🙂 . Sutinku su tavimi, kad ypač šitoje srityje mes linkę apsileisti. Bet mes pasitaisysim, juk nuolat sakai, kad niekada nevėlu pradėti 😉 .

    Patinka

  2. Labas vakaras 🙂
    Na taip, tokia jau esu: kol neperprantu reiškinio ar minties iki “šaknų“, negaliu nei jo suprasti, nei tuo labiau taikyti paviršutiniškai gyvenime.
    Šiaip už šią temą galiu būti dėkinga mop, kažkaip.. sutapo: jis parašė apie fizinį aktyvumą ir pratimus, o aš tuo metu kaip tik buvau.. aptingus šioje srityje, švelniai tariant (užmigau žiemos miegui gal 🙂 ), nesportavau kurį laiką. Gėda pasidarė.
    Tai va ir ieškojau sau motyvacijos iš visų įmanomų šaltinių. Radau. Vėl sportuoju. Ačiū mop – jo rašinio dėka.. netikėtai 😉 🙂

    Patinka

  3. sveiki 🙂
    visda buvau is tinginiu, tu, kurie jei gali nesportuoti, tai ir nesportuoja. Bet….. nuomone keiciasi. Pajutau, kad fizinis kruvis, koncentracija i judesi, ir tiesiog po to uzplustantis nuovargis labai isgrynina samone. Visokios smulkmenos atitolsta, pasidaro nereiksmingos. Pradingsta bjauri nuotaika. Pegereja savijauta. Tik labai sunku prisivert pradet 🙂 cia vis turbut is to tingumo. Neapsileiskim, mielieji. Nepasiduokim ziemos miegui 🙂 sekmes

    Patinka

  4. Labas rytas, lyja 🙂
    Gerai pabrėžėt – neapsileiskim.. būtent tai ir sunkiausia pripažinti – kad apsileidžiam 😉 . Juk mes tokie meistrai teisinti savo silpnybes 🙂 .. Ir jums sėkmes 😀

    Patinka

  5. Labas, Ruvi, ir visi kiti,

    Palietei begalo svarbią temą. Na, kitokių aišku ir nenagrinėji. 🙂 Vienas iš variantų, tai ryte truputi anksčiau (15-30 min.) atsikelti ir padaryti lengvų mankštos pratimų. Iš patirties sakau jausiesi visai kitaip – gyvybingesnis, žvalesnis, sveikesnis, laimingesnis…nebereikės jokio kofeino, o kolegas galėsi užjausti dėl „sunkaus“ ryto. 🙂
    Kai kiek atšils oras, pradėsim bėgioti, taip? 🙂

    Geros dienos, mielieji,
    Saulius

    Patinka

  6. Labas, Sauliau 🙂
    Geras patarimas – aš taip pat manau, kad mankštintis reikia kasdien.
    Bėgioti – geras dalykas 🙂 Aš labiau mėgstu vaikščioti 😉 .
    Žodžiu, eisim, bėgsim, į sveikatą 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s