Sekti Dao..

Būtent sekti Dao – tam kviečia Laozi. Ne aklai tikėti, spraustis į dogmų rėmus, o suprasti, ieškoti Esmės. Esmė yra sielos išraiškos pagrindas, visų natūralių išraiškų pradinis taškas. Savęs lavinimas yra Dao pažinimo pagrindas. Pažindamas save, žmogus išsivaduoja iš primestų rėmų ir tampa laisvas. Neįtakotas, laisvas mąstymas atveria Esmę. Kur yra metodas, ypač sunkus ir ribojantis, ten nėra laisvės.

Tikrasis mokymas niekada nepasako, kas yra tiesa – jis tik nukreipia, nurodo kelią link tiesos, kurią mokinys atranda pats. Dao sekėjai pirmiausiai stengiasi gerai pažinti save, o tik paskui kitus ir aplinką. Išlavinę save ir išugdę jautrumą ir pastabumą, jie palaipsniui įžvelgia ir didžiuosius būties reiškinius. Tai yra Kelias, kuris labai vaizdingai aprašomas vienoje iš mano anksčiau minėtų knygų apie Dao:

“Į kelionę išsiruošėme visi. Tačiau vieni visą kelią klupinėja aklai. Kiti laikosi bandos. Dao gi skirtas tiems, kas nori žengti sąmoningai. Rašmuo Dao vaizduoja žmogų kelyje. Tas žmogus – jūs. Ir jei perprasite Dao, visą kelionę savuoju taku spinduliuosite džiaugsmą ir išmintį… Visas jūsų gyvenimas ir ryšys su Dao yra tik jūsų dvasios reikalas. Gyvenkite dvasingai… Tai pats nuostabiausias žmogaus siekis…“

Dao sekėjai lavina tam tikras savybes, padedančias pasiekti harmoniją su savimi ir pasauliu. Pirmiausia – paprastumas. Jie neeikvoja jėgų niekams ir moka džiaugtis tuo, ką turi. Siekiama to, kas yra tikslinga ir reikalinga gyvenimui, nesiblaškoma ir nebėgama paskui ambicijas ir šlovę. Taip išlaikoma dvasinė pusiausvyra.

Jautrumas – labai svarbi savybė gyvenime. Jautrumas tam, kas tikra, grožiui. Sugebėjimas pajusti vienybę su gamta – mokomasi ir stebimos kūrybinės galios apraiškos, ciklų kaita, pajuntama viso, kas gyva, vienybė ir ryšys. Jautrumas svarbus ir kasdieniniame gyvenime: vengiama agresyviųjų, padedama tiems, kam reikia pagalbos, bendraujama su tais, su kuriais sieja dvasinis ryšys ir bendri tikslai.

Lankstumas – tai liečia kūną, protą ir dvasią. Kūno lavinimas ir priežiūra teikia kūno sveikatą ir lankstumą. Protas ir dvasia įgyja lankstumą per suvokimą, kad formos suteikimas riboja raidą ir progresą. Todėl, jei norime augti ir tobulėti, turime būti be nusistatymų.. Gali būti, kad atrasti atsakymai į klausimus koreguoja tuos atsakymus, kuriuos jau žinome, ir iškelia naujus.. Tai natūralu – tai augimas, ir augantis turi tai suprasti.

Savarankiškumas – tai nepasidavimas įtakoms, įvairiems judėjimams, madingoms pakraipoms.. Trumpiau – savarankiškas mąstymas. Suvokimas, kad viskas aplink keičiasi, įgauna naujas formas ir tendencijas, kurios dažnai kyla iš paviršutiniškumo ar egoizmo apraiškų. Dao sekėjo suvokimas plaukia iš gilesnio – dvasios lygmens, tai išmintis, kurios neturi veikti laikinos ar ribojančios įtakos.

Sutelktumas – vidinis kryptingumas. Tai gilus savo prigimties ir savitumo suvokimas ir pažinimas – per meditacijas, apmąstymus. Savo galimybių ir talentų supratimas ir maksimalus jų panaudojimas gyvenime. Užuot stengęsis tapti kažkuo kitu, Dao sekėjas vysto savuosius privalumus. Taip pat jis pripažįsta, kad kiekvienas gyvenimo etapas turi savo privalumų ir trūkumų, bet stengiasi išnaudoti privalumus.

Saviugda – nuolatinis augimas ir tobulėjimas. Gyvenimas su Dao – tai pastabumas, sugebėjimas atlikti reikiamą veiksmą reikiamu metu. Todėl ugdomos savybės, padedančios vis tobuliau sekti Dao. Gyvenimas – procesas, visos patirtys priimamos kaip pamokos ir einama toliau.

Disciplina – gebėjimas organizuotai siekti reikiamų tikslų. Dao disciplina – ne narvas, į kurį spraudžiama per jėgą, o gebėjimas susikaupti, susitelkti. Suprasti, kad norint pasiekti savo tikslų, reikia savitvardos. Šis suvokimas leidžia nesiblaškyti, nedaryti nereikalingų veiksmų ir nuosekliai siekti užsibrėžto tikslo.

Džiaugsmingumas – labai subtili savybė, prieštaringa šiuolaikiniam nuolat susirūpinusiam žmogui.. Dao sekėjo džiaugsmas kyla iš žinojimo ir visiškos pilnatvės. Jis “apčiuopia“ tiesioginį ryšį su gyvybės šaltiniu ir supranta, kad laimės būsena yra vidinis pojūtis, o ne išorinis veiksmas. Jis laimingas nuolat, čia ir dabar, vienybėje su savimi ir jį supančiu Dao ir visomis jo apraiškomis..

Tokios pagrindinės Dao sekėjų vystomos savybės. O tam, kad geriau suprastume, kokie gi tie Dao sekėjai gyvenime, iliustruosiu tai pavyzdžiu iš anksčiau minėtos knygelės: tarkim, yra trys situacijos. Pirmoji – pastatyti tiltą per plačią upę. Kai elgsis Dao sekėjai? Pirmiausia, jie paklaus, kam reikalingas tiltas, ar tikrai jis reikalingas. Jei taip – ar nepažeis tiltas pusiausvyros gamtoje, visuomenėje, ekonomikoje, o gal tai bus tiesiog neestetiška?

Antroji situacija – užpuolikas gatvėje. Dao sekėjai nepultų jo kaltinti, o pirmiausiai paklaustų savęs – ar jie patys kaip nors to užpuolimo neišprovokavo, ar galėjo jo išvengti? Žinoma, jie apsigintų, bet ne iš įtūžio, o panaudotų savo išlavinto kūno galimybes, kurį tobulina kasdien. Trečioji situacija – užsinorima pažinti ką nors, esantį toliau nuo mūsų, ir tuoj pat skrendama norimo objekto tyrinėti.

Dao sekėjas, prieš leisdamasis ko nors tyrinėti į svetimus kraštus, pirmiausiai pagalvotų, ar jau pakankamai pažįsta pats save. Daoistų įsitikinimu, išorinis pasaulis gali būti tinkamai pažintas tik remiantis savo vidine įžvalga. Todėl jie pirmiausiai stengiasi gerai pažinti save, o tik paskui kitus ir supantį pasaulį..

Neįprastas mums mokymas, nes niekuo neriboja, o skatina patį žmogų ieškoti, stebėti, atrasti ir suprasti, laisvai mąstyti. Matyt, todėl turi tiek pasekėjų ne tik rytuose, bet ir visame pasaulyje. Dar vienas išminčiaus Kelias, Laozi apibrėžtas labai paprastai: “ Dangaus įstatymas neturi artimųjų; jisai geriems žmonėms per amžius palankus.“ ..

Reklama

11 minčių apie „Sekti Dao..“

  1. Ką pastebėjau, tai daug šiuolaikinių saviugdos metodikų naudoja senųjų mokymų principus. Tikrai jau – nauja yra gerai pamiršta sena 🙂

    Patinka

  2. Įdomu 🙂

    Bet jei mėgintume tai lyginti su gyvenime siektinais dalykais, kurie vyrauja asmeninio tobulėjimo temose, tuomet visos šios savybės sutampa. Na, galbūt tik jautrumas kitur mažiau akcentuojamas.

    Patinka

  3. Sveiki 🙂
    Man kartais net sunku įsivaizduoti, KIEK jau gyvuoja senieji Mokymai. Tiesa nekinta, ji aktuali ir šiandien.. Ir, manau, puiku, kad šiuolaikiniai žmonės tai perteikia adaptuotai, suprantamai mūsų laikmečio žmogui – juk svarbu “pagauti“ patį principą.
    Beje, tyrinėtojai rašo, kad Laozi tekstų išversti neįmanoma, nes jie tiesiog neišverčiami. Skaičiau tiesioginį vertimą, na.. jaučiasi, kad labai jau viskas subtilu..
    O jautrumas, manyčiau, labai svarbi savybė ir tai nesusiję su emocine būkle, o su sugebėjimu jausti, pajusti, dėmesingumu tam, kas išties svarbu.
    Man Laozi mokymas labai artimas būtent tuo laisvumu ir galimybe augti pačiam. Tik.. tam reikia pribręsti, išmokti imtis atsakomybės už savo veiksmus, todėl kartais ir naudingi “rėmai“, konkretūs nurodymai, bet tik laikinai.. 🙂

    Patinka

  4. Laba diena 🙂
    Nežinau, Matai. Mano ieškojimai buvo savarankiški, todėl negaliu atsakyti. Jei domitės, tai visuomet gerai yra prisiliesti prie medžiagos, kuri yra artimiausia originalui, nes interpretatoriai (tame tarpe ir aš, nes pabrėžiau tai, kas man pasirodė svarbu) pateikia savo matymą.
    Tai, ką galite perskaityti lietuviškai – “Vagos“ 1997 metais išleista knyga – LAOZI. Ten rasite originalų tekstą kinų kalba, artimą vertimą lietuviškai ir daug šią filosofinę kryptį nagrinėjusių žmonių paaiškinimų.
    O dėl sekėjų – jūs žinote – geriausias būdas ieškoti, įvedus nuorodą – jei yra, tai tikrai rasite. Sėkmės jums 🙂

    Patinka

  5. Visu pirma Aciu Jums. Knygos gerai,bet man ju neuztenka. As noriu ir turiu tobuleti ne tik viduje bet ir isoreje. Kad ir koks gudragalvis bebutum, tau vistiek reika vadovo ir patarejo. Aisku yra daug mokymo stiliu kuriu tikslas vienas ir as visus juos gerbiu. As noriu eiti Dao keliu

    Patinka

  6. Suprantu, Matai. Kiekvienas einame savo būdu per tą kelią. Aš esu vienišė ieškotoja, jums geriau grupėje.. Tikrai rasite, gal paieškokite kinų filosofijos sekėjų, nes ir prieš Laozi Konfucijus rėmėsi DAO sąvoka. Tai toks platus mokymas.., Laozi jį išplėtė, juo kinai remiasi iki šiol: visuose mokymuose rasite Dao sąvokas – priešybių vienybę, nesipriešinimą, sekimą gyvenimo tėkme, veikimą neveikimu..
    Matai, jei yra toks tvirtas siekis, tai tikrai rasite tai, ko ieškote. 🙂

    Patinka

  7. Gera Ryta. Nera Dao sekeju Lietuvoje.O kitos kryptis manes nedomina,nes gautus tas pats kaip ir su psichologija 🙂 Tikslas vienas,bet sprendimo budai kitokie.Aciu ir Geros Dienos

    Patinka

  8. Labas rytas, Matai 🙂
    Gaila, kad neradote tai, ko ieškojote..
    Žinote, kai prisijungi prie bet kokių sekėjų, jie visuomet pirmiausia siūlo ir net tai yra privaloma – susipažinti su savo išpažįstama filosofija. Jei jus “patraukė“ ši filosofija, gal tikrai verta paskaityti knygas, kurios atveria šio Kelio esmę.
    Na, o paskui jau gal taps aiškiau, kur toliau pasukti. Bandykite į paiešką įvesti raktinius žodžius “paskaitos apie dao“ ar panašiai – juk dabar tiek daug visokių seminarų, paskaitų internete laisvai galima pažiūrėti.
    Ieškokite ir atrasite 🙂 SĖKMĖS JUMS 😀

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s