Nuotaiką įtakoja ir.. maistas

Mokslininkai ištyrė, kad maistas tiesiogiai sąlygoja mūsų savijautą ir nuotaiką. Žmogaus smegenys ne tik pagrindinis medžiagų apykaitos reguliatorius ir reiklus maisto “vartotojas“. Kai smegenys užfiksuoja organizmo energijos sumažėjimą, jos mums “įsako“ ką nors suvalgyti.. Priklausomai nuo to, ką suvalgėme, gali vienaip ar kitaip svyruoti ir mūsų nuotaikos. P.Bregas pareiškė dar drąsiau: “mes esame tai, ką valgome“. Kaip mūsų organizmą ir nuotaikas veikia įvairūs produktai?

Pradėkim nuo cukraus. Jis tuoj pat užpildo energijos rezervuarą, pagerina dėmesį, sužadina atmintį, todėl laikomas pačiu galingiausiu smegenų stimuliatoriumi. Tyrimai parodė, kad, suvalgę ar išgėrę saldaus produkto, turinčio iki 200 kalorijų, studentai žymiai geriau susidoroja su bet kokia užduotimi. Bet.. visi suprantame, kad tai dirbtinas stimuliavimas, kuris gali pakenkti. Kai valgome per saldžiai, organizme išsiskiria padidintas insulino kiekis, kuris bando apvalyti kraują nuo cukraus. Taigi, staigus energijos pakilimas gali baigtis staigiu energijos kritimu ir prasta savijauta. Cukraus, reikalingo normaliam smegenų funkcionavimui, pakanka natūraliame maiste. Polinkis nuolat smaližiauti gresia viršsvoriu ir ligomis..

Angliavandeniai – makaronai, bulvės, ryžiai – ramina ir atpalaiduoja, ir netgi pagerina nuotaiką, jei jie nebuvo valgyti kartu su riebalais ir proteinais. Angliavandeniai teikia organizmui labai svarbią amino rūgštį triptofaną, kuri yra labai svarbi nuotaikos hormono serotonino sintezei. Tyrimais taip pat nustatyta, kad angliavandeniai padeda moterims sumažinti priešmenstruacinį sindromą.

Proteinai – baltyminis maistas – kiaušiniai, mėsa, o taip pat kai kurios daržovės. Aprūpina organizmą medžiagomis, iš kurių susidaro neurotransmitoriai – nervų impulsų pernešėjai. Jie reguliuoja miego ritmus, slopina baimę, reguliuoja atsipalaidavimo bei susijaudinimo sistemas ir kitus nervinius impulsus. Jeigu neurotransmiteriai pilnai neaprūpinami “statybinėmis medžiagomis“, jie nebeatlieka savo funkcijos. Todėl nevalgantiems mėsos, ar valgantiems jos mažai, reikėtų valgyti daugiau baltyminių daržovių ar riešutų.

Riebalai – tam tikras jų kiekis reikalingas hormonų susidarymui. Labiausiai reikalingos riebiosios rūgštys, kurių organizmas negali pats pasigaminti. Šių gyvybiškai svarbių medžiagų yra saulėgrąžų ir sojos pupelių aliejuje, taip pat žuvų taukuose. Dietologai siūlo ne didesnę kaip 15 procentų visos kalorijų normos riebalų dalį per dieną. Riebus maistas kenkia ne tik širdžiai ir kraujotakos sistemai, bet ir sudaro palankias sąlygas depresijai. Ypatingai kenksmingi trigliceridai, kurie išstumia prisotintas riebiąsias rūgštis ir sukelia ilgai trunkančius nuotaikos nuosmukius ir kitus sutrikimus.

Daržovės ir vaisiai, jų sultys – neišsemiamas energijos ir žvalumo šaltinis. Tai vitaminai, mineralinės medžiagos ir taip svarbi ląsteliena mūsų organizmui. Prasta atmintis, įvairūs negalavimai, neatsparumas infekcijoms, slogi nuotaika susiję su pagrindinių gyvybiškai svarbių cheminių elementų organizme stoka. Šie elementai vadinami antioksidantais ir jų pagrindinis šaltinis – daržovės, uogos ir vaisiai bei jų sultys.

Ir.. dar apie paplitusias “atsipalaidavimo“ priemones. Tai alkoholis, tabakas ar vaistai. Jie trumpam suteikia atsipalaidavimo ar žvalumo iliuziją, tačiau po to nugrimstama į dar didesnę įtampą ir niūrias nuotaikas. Už bet kokį dirbtiną organizmo stimuliavimą sumokame savo sveikata. Bloga nuotaika visų pirma yra signalas, rodantis, kad senka vidiniai energijos rezervai ir tuo pačiu didėja įtampa. Jei tai užsitęsęs procesas ir tam nėra aiškių išorinių priežasčių, turime atkreipti dėmesį ne tik į savo mintis, gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, bet ir į savo mitybą.

Kartais lengvas mitybos įpročių pareguliavimas padeda įveikti slogią nuotaiką. Valgykime reguliariai, subalansuotą ir sveiką maistą, neužkandžiaukime, nepiktnaudžiaukime saldumynais ir kava. Mūsų kūnas ir dvasia – vieninga visuma. Entuziazmas, optimizmas labai svarbūs mūsų savijautai, bet nepamirškime ir savo kūno- labai svarbu, kuo jį maitiname ir nuo to priklauso ne tik mūsų nuotaika, bet ir bendra sveikatos būklė. Neveltui sakoma: sveikame kūne sveika siela 🙂

Reklama

2 mintys apie „Nuotaiką įtakoja ir.. maistas“

  1. Labas rytas! Pritariu, miela drauge 🙂 . Kai prisikemšam visko į save be tvarkos, kokia jau ten gera nuotaika – tik miegoti norisi 🙂

    Patinka

  2. 🙂 Tikrai taip 🙂
    🙂 Studentas ateina pas bendrabučio komendantą:
    – Mūsų kambaryje neįmanoma gyventi!
    – O kas atsitiko?
    – Na, kad ir krūvos pelių…
    – Būti to negali!
    – Eime, patys pamatysit…
    Ateina į kambarį. Studentas ant grindų numeta duonos kriaukšlę. Po minutės išlenda pelė, antra pelė, trečia, po jos – nedidelė žuvytė, vėl pelė…
    – Taip, šiek tiek pelių užsiveisė, – sako komendantas. – O kas per žuvytė?
    – Puiku, dėl pelių išsiaiškinome. Dabar pakalbėkime apie drėgmę…
    🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s