Sąmonės evoliucija

Evoliucijos psichologija teigia, kad žmonija tapo inteligentiškesnė, bet ir gerokai agresyvesne rūšimi gamtoje. Kokiu būdu formavosi ir plėtėsi žmogaus sąmoningumas? Žmogaus evoliuciją galima suvokti kaip vystymą jame tų galimybių, kurios niekada nesivysto savaime. Ji būtina pačiam žmogui , kai jis suvokia, kokioje yra padėtyje ir supranta savo galimybę pakeisti tą padėtį. Galima sakyti, kad žmogus yra savo evoliucijos priežastis, priemonė ir tikslas.

Žmogus turi sugebėjimą mąstyti, jo evoliucija yra jo sąmoningumo evoliucija, o sąmoningumas negali vystytis nesąmoningai. Kaip gi įvyko esminis šuolis žmogaus sąmoningume? Tyrinėtojai teigia, kad kvantinis šuolis žmonijos vystymosi eigoje įvyko todėl, kad mūsų protėviai pradėjo jungtis į vieną būrį, kompleksiškai ir visiems naudingai tarpusavyje bendrauti.

Ekonominė vystymosi, sąmoningumo pažanga buvo pasiekta ne išstumiant, sunaikinant ar pergudraujant konkurentus, o sukuriant stabilius ir patikimus tarpusavio santykius, praktikuojant darbo pasidalijimą, vykdant lygiaverčius mainus. Tik bendruomenės ir socialinės grupės išgyveno ir sėkmingai vystėsi toliau. Tai buvo svarbiausias mūsų protėvių išgyvenimo ir vystymosi laimėjimas.

Karai, rasizmas, pavergimas, išnaudojimas, nėra tikrosios žmogaus prigimties savybės, tai tik nepavykusių susivienijimų pasekmės – teigia evoliucijos psichologas H.Emnst. Laikui bėgant ir didėjant gyventojų prieaugiui, nepakako gamtos išteklių, prasidėjo karai. Žmonija evoliucijos eigoje pasiekė neįtikėtinai komplikuotų ir diferencijuotų santykių sistemos. Žmogus tapo kovojančia ir maištaujančia būtybe.

Bet.. anatomiškai “modernios“ smegenys pradėjo sėkmingai funkcionuoti būtent žmonijos vienijimosi periodu. Archeologas R.Vait teigia, kad kultūrinis šuolis įvyko maždaug prieš 40000 metų, nes vienijimasis tapo egzistencine būtinybe, garantuojanti išgyvenimą. Žmonės išmoko derėtis ir pasiekti kompromisą, pasidalinti patirtimi ir laimėjimais, vystė bendravimo įgūdžius. Todėl socialinė kompetencija yra pats svarbiausias mūsų protėvių palikimas.

Evoliucijos psichologija rekonstruoja realius praeities scenarijus, įrodančius bendruomenės gyvenimo strategijos privalumus. Toks gyvenimas skatino vystymąsi, kompromisinius sprendimus, taiką. Bendruomenės programos egzistuoja ir šiandien, tačiau šiuolaikinis vartotojiškas idealas baigia išstumti bendražmogiškumo principus, gimdo konkurencinę kovą ir susvetimėjimą. Tai socialinės struktūros erezija, stabdanti žmogaus sąmoningumo vystymasi. Todėl, kaip teigia tyrinėtojai, tai aklavietė..

Kad sąmoningumas augtų ir žmonija tobulėtų visomis prasmėmis, turime grįžti prie bendruomeniškumo idėjos.Tai būtų pagrindas sekančiam šuoliui žmogaus sąmonės brandos ir plėtimosi eigoje. Susipriešinimas, susiskaldymas žadina žemiausius žmogaus egoistinius bruožus ir ambicijas. Žmonija tarsi grįžta atgal dvasine prasme.. “ Ne tik pavieniai asmenys, bet ir ištisos tautos demonstruoja trimečio vaiko elgesį, – sako psichologas D.Stivensas, – tiktai šiuo atveju frazė: “aš su tavim nežaisiu, nes tu mane erzini“, virsta įvairiomis prekybinėmis sankcijomis dėl nenusisekusių diplomatinių santykių“ ..

Evoliucijos psichologai išskiria esminius žmonijos principus ir primena tai, kas mums yra svarbiausia:
1) Mus visus vienija kultūrinis, kalbinis ir etninis pagrindas.
2) Bendruomenimė strategija sujungia atskiras grupes ir leidžia joms drauge sėkmingai vystytis.
3) Priešų iš esmės nėra.
4) Protėviai mums lėmė dabartį, o mes esam atsakingi už ateitį.
5) Turime atsižvelgti ir pasinaudoti per tūkstantmečius sukauptomis protėvių vertybėmis.

Evoliucija yra judėjimas į priekį, tai neišsemiamos galimybės. Ką pasirinksime mes – turime spręsti kiekvienas asmeniškai.Tik teigiamos nuostatos veda mus link bendruomeninės programos, kuri jau mums gyvybiškai svarbi. Žmogus, praradęs bendrumo jausmą, tampa atskirtas nuo kitų, labiau pažeidžiamas, susipriešinęs. Prisimenat: visi mes esame viena 🙂 ..

Reklama

17 minčių apie „Sąmonės evoliucija“

  1. Kaip teigia šiuolaikiniai teoretikai, pvz, Ken Wilber, sąmonės evoliucija vyksta nepertraukiamai ir, tarkim, koks nušvitimas Budos laikais ir dabar yra du skirtingi dalykai, nes per tuos du su puse tūkstančių metų mūsų sąmonė pažengė ženkliai į priekį. Ir tai, kas galiojo tada 100% (šventi raštai, praktikos ir pan.), dabar galioja tik iš dalies. Ir realiai mums dabar yra prieinami aukštesni sąmonės lygmenys, nei buvo tada. Bet kita vertus, juos pasiekti irgi yra sunkiau 🙂

    Patinka

  2. Labas rytas, daktare. Kaip visada – esminiai papildymai 🙂 Ačiū.
    Žinoma, sąmonės evoliucija vyksta nuolat. Aš norėjau pabrėžti sąlygas, kuriose sąmonės evoliucija vykdoma optimaliausiai.
    Nors esame homo sapiens, bet, tarkim, išaugęs tarp žvėrių, žmogus turės žvėries įgūdžius, o aukštesnė sąmonė nebus vystoma. Jei taip galima pasakyti, žmogų iš žmogaus padaro žmonių visuomenė.
    O kadangi savaime šioje Žemėje nieko nevyksta, tai tam, kad būtų rezultatas, turi būti to rezultato priežastis. Sąmonės evoliuciją vykdo žmonės.
    Kai “kritinė“ masė aukštesnio sąmoningumo žmonių persveria masės daugumą, vyksta pokyčiai.
    Sutinku su evoliucijos psichologais, kad optimaliausia terpė žmogaus sąmoningumo augimui yra bendruomeninė socialinė struktūra.
    Dabar mes gyvename visuomenėje, bet svetimėjame, nes neaiškūs bendri tikslai, neskatinamas sąmoningumas, visuomenė susiskaldžius į grupuotes, nyksta bendrumas, bendruomeniškumas dažnai tik deklaruojamas. Vietoje augimo vyksta kova, kuri yra augimo priešingybė.
    Jei socialinė terpė skatina augti, mes augame. Jei ne – “miegame“ arba veliamės į procesus, kurie atitraukia mus nuo esmės, nuo augimo.
    Taigi, aukštesni sąmonės lygmenys prieinami, bet daugumos sąmonės būsena tokia, kad jie neprieinami..

    Patinka

  3. Ar kas nors galėtų man apibrėžti kas yra “sąmonės lygmuo“? Nebent diskutuotume labai trivialias ir vienareikšmes sąvokas, gerai būtų įsitikinti, jog visi kalbame apie tą patį. Keletas pavyzdžių su trumpais paaiškinimais labai padėtų.

    Patinka

  4. Tiesiog be kasdieninio įprastinio mūsų sąmoningumo, natūralaus sąmonės lygmens, egzistuoja ir kiti. “Žemesnius“ sąmonės lygmenius mes kiekvienas esam patyrę. Tarkim, vienas pavyzdys – įprastiniai (ne sąmoningi) sapnai, kai mes priimame įvairius nelogiškumus kaip normalų reiškinį (turbūt 90% žmonių sapne pamatę dramblį savo kambaryje, gal kažkiek ir nusistebėtų, bet priimtų tai kaip realų reiškinį). Kitas pavyzdys – didelio alkoholio kiekio pavartojimas 🙂 Tada mūsų sąmoningumas egzistuoja irgi žemesniu lygmeniu. Bet yra ir “aukštesni“ lygmenys – kartais žmonės juos patiria tiesiog spontaniškai (pvz, įvairios mistinės patirtys), kai kurios cheminės medžiagos juos gali iššaukti (pvz, haliucinogenai – LSD, DMT ir pan.), o pats saugiausias ir užtikrinčiausias būdas – ilgalaikės meditacijos. Išoriškai tai atspindi ir elektromagnetiniai smegenų virpesiai, kuriuos galima išmatuoti su EEG. Kaip žinia, natūralioje būsenoje dominuoja beta ritmai, žmogui labiau atsipalaidavus atsiranda alfa, o su kitomis būsenomis ir kiti – delta, teta ir t.t. Iliustracijai galiu pateikti trumpą filmuką, kur tas pats mano minėtas Ken Wilber demonstruoja, kaip keičiasi EEG ritmai, priklausomai nuo skirtingų sąmonės būsenų 🙂

    Patinka

  5. Ačiū, Daktare 🙂 Kaip tik ruošiausi rašyti ir pamačiau tavo komentarą. Kaip, visada – neturiu ką pridurti, panašiai norėjau rašyti 🙂 ..
    P.S. Dėkui už filmuką! Labai į temą.
    Ir.. kad būtų jau visai aišku, enciklopediniai apibūdinimai: Sąmonė (lot.conscientia – “žinojimas kartu“) – psichikos dalis, apimanti įvairias mentalines būsenas – mintis, emocijas, suvokimą, prisiminimus. Sąmonė yra intencionali, t.y., nukreipta į išorinį pasaulį ir į subjekto vidinį pasaulį (savimonė). Svarbiausia sąmonės savybė yra DĖMESYS.
    Kadangi moderniuose moksluose vyrauja materializmas, studijų objektai, visų pirma, yra fiziniai procesai, kurie yra laikomi elgsenos ir mąstymo pagrindu. Šiuolaikiniai biologai jau daro prielaidą: žmoguje negali būti pasikeitimų sąmonės būsenose be pasikeitimų smegenų būsenose (turimas omeny mąstymas).
    Sąmonės analogiją galima būtų pritaikyti kompiuterių moksle: nuo pat pradžių programuotojai kūrė programas, kurios leidžia kompiuteriu atlikti užduotis, kurių atlikimui organinė būtybė (žmogus, žinoma) naudoja sąmonę. Paprastas pavyzdys būtų daugyba. Bet.. kompiuteris nenaudoja sąmonės veiksmui atlikti. Tam naudojamas techninės įrangos ir programinės įrangos griežtai reglamentuotas ryšys. Tai grynai techninis ryšys ir iki šiol nėra išrastas “dirbtinis intelektas“, galintis daryti savarankiškus sprendimus.
    Sąmonės lygmenys, kuriuos minėjo Daktaras, psichologijoje simboliškai skirstomi į kūdikio, vaiko, paauglio ir brandų sąmoningumą. Transcendentinė psichologija (transcendentinis – amžinas, belaikis, pranokstąs materialumą) išskiria dar vieną – aukščiausią sąmonės lygmenį. Metafizikai tvirtina, kad pasaulis yra ir imanentiškas (materialus, besikeičiantis, pavaldus laikui), ir transcendentiškas.
    Evoliucijos psichologija teigia, kad žmogaus (ir žmonijos) sąmoningumas vystosi nuo žemiausio (kūdikio) sąmoningumo iki aukščiausio. Taip pat nagrinėja, kokiomis sąlygomis ši evoliucija vyksta sėkmingiausiai.

    Patinka

  6. Ačiū už paaiškinimus, nors man jie kiek per daug abstraktūs (nesupykit). Mane domina labai konkretūs dalykai:

    (1) jei turime du žmones, kaip nustatyti, kurio sąmonė “aukštesnio lygio“?

    (2) kūdikio, paauglio ir brandaus žmogaus sąmoningumas – pakankamai konkretu ir suprantama; pratęsiant – kas eina toliau?

    (3) kodėl “aukštesnis sąmonės lygmuo“ geriau už “žemesnį“? pvz imkime LSD apsbaigusį žmogų ir statistinį joną blaiviame būvyje 🙂

    Patinka

  7. Labas rytas:)
    Niekas gi nesako, kas geriau ir kas blogiau. Kiekvienas savo gyvenime ieškome paaiškinimo savo buvimui čia ir kiekvienas jį turi savo. Iš esmės, kaip tam alegoriniame pasakojime – mes nematome “dramblio“, kurį čiupinėjame – kiekvienas atskirą jo dalį ir pagal tą dalį sprendžiam, kad toks yra “dramblys“. Visumos, matyt, čia pamatyti mažai kas gali – kiekvienas nagrinėjame jam įdomią ir prieinamą dalį.
    Niekas niekam nieko neįrodinėja, čia mes kiekvienas dalijamės savo patirtimi ir pasaulio matymu.
    hadrian, aš pabrėžiu – tu turi savo pasaulio matymą ir aš nieko nenoriu tau įrodyti.
    Dėl sąmonės lygių – tai toks pavyzdys būtų – pakeliauti laiko mašina, tuomet aišku, kaip auga žmogaus sąmoningumas. Nuo reagavimo į aplinkybes iki sudėtingų technologijų ir transcendentinių suvokimų.
    O pavyzdys su narkotinėmis medžiagomis – tai tik dirbtinė priemonė.
    Teisingai Daktaras pabrėžė, kad natūraliai sąmoningumas auga sąmoningomis pastangomis. Jei sąmonės pagrindinė savybė – dėmesys, tai ir vystoma ji fokusavimu į buvimą, kuris ir leidžia atsiriboti nuo mentalinių “šiukšlių“ ir įgauti ramybę, kuri ir yra pagrindas žmogaus dvasiniam potencialui atsiverti.
    Jei tau išties įdomu, pasiskaityk autorių, kurie paminėti – susidarysi savo nuomonę. Sunku kažką “įrodinėti“, jei tau nepažįstama sritis, apie kurią kalbam. Jei tai neįdomu, tai ir nėra prasmės paviršutiniškiems ginčams 🙂 .. Tada viskas trivialu ir vienareikšmiška..

    Patinka

  8. Atsakysiu į hadrian klausimus:

    (1) Žmones apskritai yra sunku palyginti. Pvz, kaip nustatyti, kuris iš dviejų žmonių yra protingesnis? Aišku, yra dirbtiniai būdai, kaip IQ, bet jie tai atspindi tik labai iš dalies – žmogus su aukštesniu IQ nebūtinai yra realiame gyvenime protingesnis už žmogų su žemesniu IQ, nes yra begalė kitų faktorių, o IQ testas (kaip ir visi testai apskritai) matuoja vos kelias charakteristikas. Be to yra kategoriniai skirtumai – paprastai nepalyginsi obuolio su kriauše, tai ne du skaičiai, o žmonės skiriasi dar labiau – vienas išmintingesnis vienose srityje, kitas – kitose. Ir sąmonės lygiai, mano galva, nėra kažkokia hierarchiška sistema (nors, kai kurie autoriai, pvz, kad ir tas pats Wilber mano, jog yra), kad būtų galima paprastai palyginti. Bet, kita vertus, yra mokslininkai, kurie bando sukurti testus ir tam išmatuoti 🙂 Plačiau gali pasiskaityti čia.

    (2) Atsakymų būtent į šį klausimą ieško transpersonalinė psichologija – sritis, beje, kurią aš dabar kaip tik ir studijuoju 🙂 Trumpai atsakyti yra tikrai neįmanoma, yra labai daug skirtingų teorijų. Tiesiog galiu pavardinti pagrindinius autorius, kurie pasiūlė teorijas, atsakančias į šį klausimą: Carl Gustav Jung, Abraham Maslow, Roberto Assagioli, Sri Aurobindo, Ken Wilber, Stanislav Grof, Michael Washburn, Jorge Ferrer. Jeigu įdomu, gali pasieškoti internete, o jei iškils kažkokių specifinių klausimų – prašom drąsiai kreiptis į mane asmeniškai 🙂

    (3) Kaip jau minėjau pirmame atsakyme, “aukštesnis“ ir “žemesnis“ yra sąlyginės sąvokos, ne visuomet gali taip lengvai palyginti. Bet kuo yra geresnis tavo sąmoningumas blaivioje būsenoje ir būnant gerokai pavartojus alkoholio, turbūt ir pats gali lengvai atsakyti 🙂 Dėl LSD – nesuprask neteisingai, aš jokiu būdu neskatinu haliucinogeninių medžiagų vartojimo 🙂 Yra daug faktorių, du pagrindiniai – set and setting – tai yra tavo vidinė būsena ir aplinka, kur tu tai darai. Statistinis žmogus pavartojęs pasilinksminimo tikslais gaus daugiau žalos nei naudos ir apie aukštesnius sąmonės lygmenis tokiu atveju net ir kalbos nėra. Bet pakankamą vidinę brandą turintis žmogus ir atliekantis tai su specialisto – terapeuto pagalba (pabrėžiu – tik su specialisto pagalba!), gali turėti ir vertingos patirties. Bet kuriuo atveju, aš pats asmeniškai nesu to bandęs ir nerekomenduoju to ir kitiems, geriau užsiimti daug saugesne meditacijų praktika 🙂

    Patinka

  9. Daktarai, labai dėkingas už info – pasiskaitysiu nurodytus šaltinius ir kreipsiuos, jei iškils daugiau klausimų.

    Ruvi, aš rimtai nesuprantu, ko tu taip (kas kart) nerviniesi? Šį kartą aš net niekam neprieštaravau, bet, akivaizdu, net mano klausimai tave išveda iš pusiausvyros… bet ką aš žinau, gal čia toks aukštesnis sąmonės lygmuo…

    “Sunku kažką “įrodinėti”, kai tau nepažįstama sritis, apie kurią kalbam. Jei tai neįdomu, tai ir nėra prasmės paviršutiniškiems ginčams“

    Todėl ir klausiu, kad žinočiau. Jei būtų neįdomu, turbūt negaiščiau savo laiko? Pats praktikuoju dzen budizmą (daugiau 10 metų), esu susipažinęs su dauguma rytų tradicijų, studijavau psichologiją ir profesionaliai dirbau psichoterapeutu – niekada nesakiau, kad žinau viską, kaip ir nesakiau, jog tu kažko nežinai (asmeniškumai?).

    Iš esamos diskusijos bandau suprasti ką turite galvoje vartodami “sąmonės lygmuo“, nes, panašu, buda kalbėjo apie sąmonės vystymą kita linkme.

    Budos požiūriu – kuris, būdamas nei geresnis nei blogesnis, tiesiog man artimesnis – kol egzistuoja ego, viskas, kas iš to išeina, yra “sapnai“. Gražesni ar patys gražiausi. Jei esi sąmoningas, gali matyti, jog ego viso labo tėra mentalinė koncepsija. Norėjau tik atvirai, be išankstinių nuostatų, pažvelgti į jūsų aptarinėjamus dalykus. Uždaviau tiesius ir konkrečius (mane dominančius) klausimus. Jei tai darydamas turiu sekti kažkokiomis taisyklėmis, pasakyk 🙂

    Patinka

  10. hadrian, tada aš nesuprantu tavo klausimų 🙂
    Arba tavo klausimai turi kartais tokį.. nihilistinį atspalvį (nepyk). Labai gerbtinas tavo žinių bagažas – juk dar minėjai, kad esi ir mokslininkas – matematikas. Jau turėtum spinduliuoti Meistro ramybę..
    Visi esam skirtingi ir bendravimo maniera visų mūsų skiriasi.
    Priimk mano rašymą ne kaip neginčijamus faktus, o kaip kitokį požiūrį – jis aiškiai mūsų abiejų skiriasi..
    Nepykstu, hadrian, gal tik kartais susierzinu 🙂 Svarbu, kad Daktaras tau atsakė – o tai svarbiausia 🙂

    Patinka

  11. Visada ieškau rašinių kaip tavo ar daktaro su padidinamu stiklu 🙂

    Diskusijose internetu kartais sunkiau perteikti / suprasti mūsų emocijas. Taip, pagal išsilavinimą esu matematikas ir psichologas, taip jau gavosi 🙂 Pati išprovokavai, kad apie save kažką pasisakyčiau 🙂 Pagarba mano vertybių skalėje nėra labai siektinas dalykas, o žmogaus išsilavinimas nėra tiesioginis rodiklis apie jo minčių vertę – nors “background“ gal ir padeda jį geriau suprasti. Nesvarbu.

    Prie tavo rašinių specialiai nesikabinėju – ne kartą esu tai pasakęs – bet taip, kartais norisi išprovokuoti įdomią diskusiją, tai taip – įterpiu ir atitinkamą toną 🙂 Aukštesne (budistine) prasme tiesiog pats su savim diskutuoju 🙂

    Patinka

  12. Nelabai nenoriu būti jūsų tarpusavio diskusijos mediatoriumi, bet įsiterpsiu ir pasakysiu savo subjektyvią nuomonę 🙂

    Ruvi – mano galva, tu šiek tiek pernelyg jautriai ir asmeniškai į hadrian komentarus reaguoji. Pasistenk jo žodžius priimti taip, kad jis tiesiog nori sužinoti, o ne surasti loginių prieštaravimų tavo žodžiuose ir tave “suvaryti“.

    hadrian – pasistenk kiek “pašvelninti“ savo toną ir nesikabinėk labai prie išsakytų žodžių. Stenkis suprasti, ką žmogus nori pasakyti, o ne bandyk ieškoti jo mintyse spragų 🙂

    Atsiprašau už savo trigrašio įkišmą į jūsų asmeninę diskusiją 🙂

    Patinka

  13. DĖkui, tai konstruktyvi kalba. Aš pripažįstu iš savo pusės trūkumus.
    Dėkui už pastabas 🙂
    O kas idealus? 😉
    P.S.Daktare, tu dar ir gabus taikdarys 🙂 AČIŪ jums abiems, tikrai 🙂

    Patinka

  14. Daktaras, norėčiau, kad tiesiai sakytum jog esu kvailys – kai taip manai – tad bent jau dėl manęs tikrai neatsiprašinėk 🙂

    Leisk paaiškinti kaip visa tai atrodo iš mano pusės:

    “Stenkis suprasti, ką žmogus nori pasakyti, o ne bandyk ieškoti jo mintyse spragų “

    Paprastai (man) lengva suprasti, ką žmogus nori pasakyti. Tačiau man taip pat svarbu kodėl (arba kuo tai pagrįsta). Gali sakyti suveikia matematinis treiningas – teiginio nepriimi aklai, prašai jo pagrindimo.

    Toliau – jei pagrindimas pasirodo skylėtas, aš būnu linkęs atmesti ir patį teiginį (kurį, sakykim, supratau).

    Kai kalbu apie pagrindimą, nebūtinai turiu galvoj loginius argumentus (nors ir tikiuosi, kad pagrindimas bent jau neturės loginių klaidų) – atskirais atvejais gali pakakti ir “žinau iš savo patirties“. Svarbiausia, aš prašau teiginių pagrindimo ne kabinėdamasis, o kaip pagalbos sau (man) – nes kad kažkas kažką pasako, pats savaime, man labai mažai reiškia. Kaip sakiau, matematinis treiningas daro savo, tačiau panašiai mane mokė ir mano dzen meistras (“nieko aklai netikėk“).

    Ar aš making sense? Man mažiausiai rūpi su kažkuo ginčytis (ar atvertinėti).

    Patinka

  15. hadrian – visų pirma, tikrai nemanau, kad tu esi kvailys, nes ir pats puikiai žinai, kad toks nesi 🙂 Suprask vieną dalyką – jeigu žmogus nemoka teiginio pagrįsti, tai jokiu būdu nereiškia, kad pats teiginys yra neteisingas. Tiesiog mokėk išgirsti, ką žmogus sako, ir atsirinkti, kas svarbu tau. Galbūt to teiginio pagrindimą išgirsi iš visai kito žmogaus, o galbūt tau pačiam jis ateis į galvą savaime, iš asmeninės patirties. Be to, logika yra ne visagalė ir ne į visus atsakymus galima rasti logiškai neprieškaitingą atsakymą. Kai kur tiesiog reikia intuityviai “pajausti“. Jeigu praktikuoji dzen budizmą – koanas tau turėtų būti puikus to pavyzdys.
    Tavo dzen mokytojas, sakydamas, kad “niekuo aklai netikėk“, buvo labai teisus, bet jis turbūt užmiršo pridurti dar vieną dalyką – mokėk ne tik išklausyti kitą, bet ir jį išgirsti. Tai yra du skirtingi dalykai 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s