Vaistažolės ir prieskoniai

Žolininkystė, liaudies medicina – labai įdomios, laiko patikrintos sritys. Vaistažolių cheminė sudėtis priimtiniausia, natūraliausia žmogui. Teisingai parinktos ir dozuojamos – be šalutinio poveikio. Sisteminė organizmo korekcija žolių, prieskonių mikrodozėmis stiprina organizmą ir apsaugo nuo ligų. Žolininkai pataria vaistažoles rinkti kuo toliau nuo miesto, augančias natūraliomis sąlygomis, užgrūdintas šalčiu, vėju, karščiu, sausra, tuomet jos turi geriausias gydomąsias savybes. Užaugintos namie ar sodo sąlygomis, gerai prižiūrimos vaistažolės bus daug silpnesnės. Galime naudoti ir vaistinėse parduodamas džiovintas vaistažoles.

Pagal farmakologinį veikimą vaistiniai augalai skirstomi į keletą grupių:

1) Gydantys širdies ir kraujagyslių ligas (pakalnutės stiebai ir lapai, gudobėlės žiedai ir vaisiai, gaisrena, sukatžolė); 
2) Mažinantys kraujo spaudimą (aronijos ir šermukšnio vaisiai, krapų sėklos, valerijono šaknys ir šakniastiebiai); 
3) Raminantys centrinę nervų sistemą (valerijono šaknys ir šakniastiebiai, jonažolė, raudonėlis, vingiorykštė, mėta, aguonų galvutės); 
4) Nuskausminantys ir atpalaiduojantys spazmus (mėtos, drignės lapai, šaltalankio vaisiai, apynių vaisynas);
5) Gydantys kosulį (paprastasis čiobrelis, pelkinis gailis, raudonėlis, pušų pumpurai); 
6) Stabdantys kraujavimą (dilgėlių lapai, kraujažolė, asiūkliai, takažolė).

Iš vaistažolių ruošiami nuovirai arba antpilai. Nuoviras ruošiamas taip: džiovintas žoleles, arba šaknis ar žievę suberiame į emaliuotą indą, užpilame šaltu vandeniu. Palaikome 1-2 valandas, po to lėtai paverdame 10-15 minučių. Paskui indą paliekame atvėsti ir nuovirą perkošiame. Antpilas ruošiamas taip: susmulkintas žoleles užplikome verdančiu vandeniu ir palaikome valandą, kol pritrauks, paskui nukošiame. Tiek nuovirą, tiek antpilą galima vartoti 2 paras. Nepatariama iškart išgerti daug, reikia gurkšnoti po truputį kelis kartus per dieną, prieš ar po valgio – priklausomai nuo vaistažolių.

Universalūs vaistažolių kursai:

1) Vaistažolės geriamos 25 dienas, 5 dienas pertrauka; 
2) Vaistažolės geriamos 2-3 mėnesius, 10-14 dienų pertrauka.

Trumpiausias kursas – savaitė, ilgiausias – metai, pusantrų. Juo ilgesnis kursas, tuo didesnė pertrauka. Vaistažoles reikia keisti, kad nepakenktume, kad organizmas negautų per daug medžiagų ir kad nepriprastų.

Stebėkime, ar vaistažolės nesukelia alerginių reakcijų – tuomet jų reikia atsisakyti. Sudėtinius receptus – iš kelių žolių – geriau gerti paruoštus žolininkų ar farmacininkų, kad sau nepakenktume, ir griežtai pagal nurodymus. Mikrodozėmis, po žiupsnelį, galime eksperimentuoti patys – tikrai nepakenksime. Geriau viena, dvi žolelės. Svarbi sąlyga – kaitalioti, daryti pertraukas.

Nepamirškime ir prieskonių, taip pat prieskoninių žalumynų. Tai labai efektyvūs virškinimo, medžiagų apykaitos stimuliatoriai. Čia, žinoma, vėl svarbus saikas. Tai imbiero šaknis, gvazdikas, kardamonas, kalendra, pipirai, garstyčios, cinamonas, muskato riešutas, kmynai, linų sėmenys, petražolė, pipirnė, rozmarinas, bazilikas, gelsvė, česnakai, svogūnai..  Ajurvedoje sakoma, kad labai nedideli druskos – geriau jūros – kiekiai padeda, kai pučia vidurius, taip pat valo burną, stimuliuoja virškinimo trakto sekreciją ir skatina virškinimą. 

Priminsiu ir 10 vaistažolių, kurias šiuolaikinė medicina vertina kaip skatinančias kepenų veiklą: margalapis margainis, vaistinė dirvuolė, pankolis, kiaulpienė, kraujažolė, rugiagėlė, gencijono šaknis, paprastoji širdažolė, šalavijas ir ajero šaknis. Arbatas su šiomis vaistažolėmis reikia gerti kiekvieną atskirai ir jokiu būdu nemaišyti vienos su kita ar visų kartu.

Raminančios arbatos: iš citrininės melisos ir melisos, ir, aišku, iš jonažolės, kuri jau antikos laikais buvo vadinama “saulės šviesa sielai“ 🙂 .. Valančios organizmą vaistažolės: dilgelė, liepžiedžiai, aviečių lapai, beržų lapai, varnalėšos šaknys.

Pavasarį ar po ligų suaugę žmonės (tik ne vaikai ar paaugliai), kad atgautų jėgas, žvalumą ir sustiprintų organizmą, gali pagerti biostimuliatorių, kuriems priskiriami: ženšenis, eleuterokokas, gintaro rūgštis, žiedadulkės, bičių pienelis, bičių duona ir pikis. Bičių produktai – tik nealergiškiems. Teigiama, kad bičių duona ir žiedadulkės pašalina net nitratus iš organizmo. Geriame kartą per dieną, geriau ryte po valgio. Biostimuliatorius geriame ne mažiau kaip 3 valandas iki miego, kitaip sunkiai užmigsime. Kursas – nuo 2 savaičių iki 20 dienų, porą kartų į metus, kai jaučiamės pavargę ar profilaktiškai. 

Tiek tų mano žinių apie žolininkystę, už kurias esu labai dėkinga liaudies medicinos ir žolininkystės žinovui dėstytojui Romualdui Oginskiui 🙂 . Tikiuosi, ir jums jos bus naudingos 🙂 Būkime sveiki ir nepamirškime, kad geriausias vaistas nuo visų ligų – teisingas gyvenimo būdas 🙂 . Ne kažkoks įmantrus ir ypatingas, o tiesiog teisingas 🙂 .

Reklama

13 minčių apie „Vaistažolės ir prieskoniai“

  1. Nuostabi tema, issamiai ir graziai parasyta!
    Tik komentaru mazoka…
    Galiu truputi pridurti apie ziedadulkes.
    Visu pirma nereikia uzmirsti , kad tai vaistas.Daugeliu atveju geresnis biciu produktas negu biciu duonele ar pikis, kuriuos reikia vartoti labai mazais kiekiais ir atsargiai, o sergant tokiomis ligomis, kaip gastritai, opaliges, dvilikapirstes zarnos ligos, verciau biciu duoneles nevartoti.
    Ziedadulkes tinka nuo mazo iki seno. Kiap jau minejo ruvi, turi buti vartojamos saikingai ir tam tikru laiku. Bet efekta pajusite jau po keliu dienu! Jausites zvalesni, maziau sirgsite uzkreciamomis ligomis, tai pagalba net asmininkams. Jei staiga pakilo temperatura, krecia saltis, pavartokite ziedadulkiu ir iskart pajusit palengvejima.
    Ziedadulkes geriausia vartoti ryte, pavalgius. Arbatini sauksteli ziedadulkiu neskubant suciulpti niekuo neuzsigeriant.

    Patinka

  2. Gal geriau nereikia, nes kai isibegesiu – nesustabdysi. Pasirink apie ka nori kad bruksteleciau: ciobrelis, jonazole ar ozkaroze (mano megstamos zoleles).

    Patinka

  3. Aš į vaistažoles ir liaudies mediciną žiūriu taip: tai nėra tikra medicina ir ji negali būti atsvaru tikrajai, mokslinei medicinai. tikrų, rimtų ligų žolelėmis nepagydysi, o jei tai pagydoma žolelėmis, tai tokia tai ir liga. Nebūsiu labai kategoriškas, žinau yra augalų ir priemonių, kurių tikrai nederėtų taip nurašyti. Visokių kosuliukų, čiauduliukų arbatos juk negydo, taip palengvina, veikia simptomus, tikrai gerina savijautą, bet, kaip minėjau nerimtos tai ligos, o kokios ligos, toks ir gydymas, kad ir su kraujo spaudimu, tikrai nesiginčyju, kad kokios nors krapų sėklos mažina spaudima, net neabejoju tuo, bet iš savo patirties žinau, kad kai hipertenzija yra rimta, tai jokiomis žolėmsi to reikiamai nepaveiksi, reikės mokslu, o ne laiudies pastebėjimais, pagrįsto gydymo, ir žinoma chemijos. Dabar galvoju, ką gi aš čia bandau pasakyti…, tikriausiai, kad nereikia absoliutinti nei žolelių, nei chemijos, jei snarglys bėga, jei miegas neima, ar gerklę peršti, tai taip, visokios liaudiškos priemonės tam tinkamiausios, baisu kai žmonės, dar net nebėgant tam pačiam snargliui ima puodais plemti paracetamolio preparatus (Fervax, Gripex…) kvailystė, tuo labiau, kad net ir gripui paguldžius į lovą, paracetamolis gripo nė kiek nepagydys. Lygiai taip pat baisu, kai žmonės pasimaišę dėl tų žolelių, esant rimtoms ligoms, bando gydytis žolelėmis, mačiau pavyzdį, kai susirgo vaikas, beveik dar kūdikis (kažkoks uždegimas, temperatūra, kažkas rimto) gydytojai primygtinai reikalavo duoti antibiotikų, tėvai atsisakė, neva yra liaudiškų priemonių… gerai, kad viskas baigėsi gerai, bet tai neįrodo tų laiudiškų priemonių efektyvumo, tai parodo tėvų kvailumą, juk tereikia pažiūrėti kaip gyveno mūsų proseneliai, kokios būdavo šeimos, kiek vaikų gimdydavo ir kiek jų išgyvendavo gydomi tada turėtomis priemonėmis. Na, tiesiog viskas savas laikas ir sava vieta, kaip ir bet kurio kitu klausimu.
    Asmeniškai aš nerimtai apsirgęs naudojuos patikrinta priemone- imunitetu, esant labai rimtiems variantams kreipiuosi į mokslinę mediciną, mokslas LABAI galingas dalykas. Iš tokių laiudiškų priemonių, kartais naudoju vieną, jei jau taip atsitinka, kad peršalu, prieš miegą susipilu į skrandi tokį superturbogrogą, jei tai tebūna paprastas peršalimas, tai bent jau simptomus ilgam nuima…

    Patinka

  4. Žinoma, kiekvienam savo priemonės 🙂 Svarbu, kad padėtų..
    Neneigiu medicinos ir farmakologijos pasiekimų. Viskas tinka, kas laiku ir vietoj.
    Tabletės tikrai negydo, jos tik slopina simptomus. O dar šalutinis poveikis.. Čia, kaip ir visur, galioja taisyklė – reikia ieškoti priežasties, o ne slopinti pasekmes. Vaistus pripažįstu, tik kai kritinė situacija..
    Čia jūs visiškai teisus – reikia palaikyti stiprų imunitetą, juk organizmas savireguliacinė sistema 🙂

    Patinka

  5. Išties, reikia gydyti ne ligą, o jos priežastį. Natūropatija sunormalizuoja organizmo funkcijas, tokiu būdu atstato išderintas organizmo jėgas, tad laikui bėgant išnyksta ir ligos. Juk organizmas neserga būdamas sveikas, organizmas serga, būdamas nualintas. Labai džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie atsigręžia į save – Gamtos kūrinį. Viską galima rasti Gamtoje, nes mes Jos dalis. O sintetiniai cheminiai preparatai turėtų būti naudojami kritiniais atvejais, nes jie veikia ne tik kaip vaistai – kita jų veikimo dalis veikia žudančiai. Gydome sintetine chemija kepenis, susigadiname širdį, gydome širdį, susigadiname skrandį ir t.t. Galų gale, visa ta chemija nusėda į organizmo ląsteles ir vieną dieną žmogų pilnai sunaikina. Gamta gi veikia motiniškai ir švelniai.

    Patinka

  6. Labas, ash 🙂
    Pritariu jums 🙂 . Ir taip pat džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių supranta, kad jų sveikata labai daug priklauso nuo jų pačių – mitybos, gyvenimo būdo, psichinės būklės.
    Kai žmogus galvoja, kad sveikata nuo jo nepriklauso, tai jis patiki vaistais.. kuo daugiau jam betikėti?
    O vaistai – taip, jūs teisi – chemija ardo organizmą.. Tiesiog nereikia apsileisti, ir vaistų tikrai tiek neprireiks – nebent kritiniu atveju 🙂 ..
    Ačiū už jūsų nuomonę – smagu, turim dar vieną bendramintę :)..

    Patinka

  7. Kai kuriais atvejais bet cehminių vaistų neišsiversite. Ypač ūmios ligos turi būti gydomos vaistais. O vaistažolės irgi ne visos gydo. Gydo tik tos, kurios dažniausiai pačių surinktos, tad šiais vaistais turime pasirūpinti patys.

    Patinka

    1. Labas, gydažole 🙂

      Vaistų tikrai niekas neneigia, aš tik noriu paagituoti nečiupti cheminių vaistų nutikus menkiausiam negalavimui. Kartais pakanka paprastų liaudiškų priemonių, o cheminiai vaistai visi turi šalutinius poveikius.

      Pritariu jums, kad geriausios yra pačių surinktos vaistažolės, bet ir vaistinėse parduodamos yra geros. Vaistažolės tik veikia ne taip greitai, kartais žmonėms pritrūksta kantrybės jomis gydytis 🙂 .

      Patinka

  8. Sveiki, vaistažolės taip pat turi šalutinių poveikių, reikia žinoti, kada jas galima vartoti ir kada ne. Dėl vėluojančio poveikio pasireiškimo laiko, galbūt taip galima pasakyti apie homeopatiją, bet ne apie fitoterapiją. Vaistažolės veikia greitai, bet ir švelniai, jei vartojama tinkamai.
    O kas dėl vaistinėse parduodamų vaistažolių, tai privengčiau tų, kurios smulkintos, pakeliuose, nes tai gali būti šienas 🙂 Nors man ir pačiai šiemet prireikė ramunėlių, neturint, teko ieškotis vaistinėje, tai labai nustebau, kad kainos oho kokios, o pati kokybė neaiški… Todėl reikia rinkti patiems vaistažoles.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s