ruvi

Būkime geresni, jautresni, nuoširdesni. Tai ne silpnybė ir ne yda. Tai – jėga, kuriai nėra lygių.

Sakykime svarbius žodžius savo artimiesiems laiku, juk tokie žodžiai vertingiausi būtent tuomet, kai jų laukia.

Viskam, kas taip svarbu širdžiai, yra savo laikas.

Savo laikas viskam: žodžiui – savo, poelgiui – savo.

Sakykime svarbius žodžius taip pat ir kitiems žmonėms. Galbūt, per jus į juos kreipiasi jų angelas-sargas.

Visi mes keliautojai šiame gyvenime, dalinai arba tampriai perpinti vieni su kitais, ir, nepaisant nuomonės apie tai, kad žmogus visada buvo, yra ir išlieka vienas, aš pasakysiu: jūs niekada nebuvote vieni, net jei esate tuo tvirtai įsitikinę.

Kiekvienas prisilietimas prie jūsų sielos, kaip ir jūsų prie kitos, palieka pėdsaką likimų knygoje ir keičia įvykių eigą.

Būkime atidūs, lieskimės rūpestingai…

Padėka autorei! Pagal Anželikos Hofman esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Žinai, kas man tavyje patinka? Tu matai paprastus dalykus nepaprastai. Aš prisimerkus žiūriu į tave, lyg būčiau supratusi tavo paslaptį… Bet ji išsprūsta paskutinę akimirką.

Tau neliūdna su savimi. Niekada. Ką tu bedarytum… Viskas tampa stebuklu tavo rankose… Viskas nušvinta tavo žvilgsnio šviesoje. Ir atsispindi kibirkštėlėmis akyse. Įsiskverbia į sielą. Kaip daug žmonių su prigesusiais žvilgsniais… Tavo kibirkštėlės reikalingos. Labai reikalingos… 

Tavo kasdienybė – kaip visų. Bet – visiems. Ne tik sau. Tu įteiki kasdienybę su gražiu kaspinu. Tarsi pabarstai šokoladu. Tarsi uždegi šventinę žvakutę. Ir todėl kiekviena diena – kaip šventė. Na, argi tai ne stebuklas?

Pasislink arčiau. Pasakyk man savo paslaptį. Gūžteli pečiais? Ko gero, tu turi talentą. Talentą stebuklingai gyventi…

Būna ir taip. Ir tai – retas talentas.

Padėka autorei! Pagal R. Morskaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Keista užduotis.

Kai senas pasaulis griūva, nebandyti jo sulaikyti arba išgelbėti. O pradėti statyti. Kurti naują. Projektuoti. Pamatyti tai, kas nauja.

Pasakyti “taip“ sau naujam. Pasakyti “taip“ naujoms užduotims. Pasakyti “taip“ naujam pasauliui.

Išmokti sąveikauti su tomis naujovėmis. Įleisti naujas energijas per save. Valdyti jas. Kurti. Išreikšti naują tikrovę per save.

Tai gali būti keista, neįprasta, nesuprantama. Tarsi atrastum savyje naujus jausmų ir pojūčių organus.

Pradedi matyti tai, ko anksčiau nematei ir sąveikauji su tuo.

Šiame kelyje reikalingas didelis tikėjimas savimi ir pasitikėjimas savo keliu. Pasitikėjimas kažkam galingesniam, tam, kas veda.

Atidaryti naujas duris. Išreikšti naujas galimybes. Atverti naują tikrovę sau ir kitiems.

Naujas pasaulis kuriamas mūsų rankomis Tiesiog dabar.

Padėka autorei! Pagal A. Gusak esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Mano sieloje, kažkur labai giliai, guli dėžutė, į kurią aš rūpestingai sudedu tai, ką galima pavadinti “ne daiktai“.

Mažos, mielos ir nuoširdžios dovanos, įteiktos įvairiais gyvenimo periodais. Jos nesusietos su pinigais ir jų neįmanoma įvertinti, ir tuo pačiu jos didžiausia brangenybė.

Tai geri ir savalaikiai draugų ir artimųjų žodžiai, užtikrintas “viskas bus gerai“, pasakytas nevilties akimirką, tai nuskintų pievoje gėlių puokštė, puodelis karštos arbatos, užvirintos su meile.

Nedideli ir tokie dideli poelgiai. Tai, kas atiduota “tiesiog, besąlygiškai“, nereikalaujant nieko mainais. Kai man baisu, šalta, liūdna arba skaudu, aš juos išsiimu.

Jie perregimi, tarsi iš krištolo. Pakeliu juos į saulę. Šviesa pasklinda ir užpildo širdį. Ir aš prisimenu, kad laimė yra. Ji čia. Manyje…

Padėka autorei! Pagal. A. Ermolaeva esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 ! 

Tarp mūsų yra žmonės, kurie gimė praeito amžiaus 50-60 metais. Jie augo 60-aisiais. Mokėsi 70-aisiais. Dirbo 80-90 metais, o dauguma jų dirba iki šiol. Jie keitė pasaulėžiūrą 90-aisiais. “Praregėjo“ 2000-aisiais. Ir dabar jie laikosi…

Jie išgyveno beveik SEPTYNIS skirtingus dešimtmečius. DU skirtingus amžius. DU skirtingus tūkstantmečius…

Jie praėjo kelią nuo “tarpmiestinio“ telefono iki video skambučių į bet kurį pasaulio tašką, nuo diafilmų iki Youtube, nuo vinilinių plokštelių iki online-muzikos, nuo rašytų ranka laiškų iki elektroninio pašto, socialinių tinklų ir WhatsApp, nuo skalbimo rankomis iki skalbimo mašinų ir indaplovių, nuo radijo programų, juodai-balto televizoriaus iki aukštos raiškos televizijos, nuo video klubų iki Netflix.

Jie žinojo, kaip atspausdinti nuotraukas, prie jų atsirado pirmieji kompiuteriai, perfokortos, diskai, juostiniai, kasetiniai ir video magnetofonai, o dabar jų rankose gigabaitai ir terabaitai mobiliuose telefonuose ir planšetėse.

Jų vaikystėje berniukai nešiojo šortus su kojinaitėmis iki kelių, mergaitės dėvėjo tik sukneles ir sijonus, vaikai nešiojo sandalus ir veltinius, visi važinėjo dviračiais, ratukinėmis pačiūžomis, ištisą dieną žaidė kieme kvadratą ir slėpinių. Vėliau atsirado džinsai, leginsai, kedai, mini ir maksi sijonai, kompiuteriniai žaidimai…

Taip! Jie daug ką patyrė, ir kiek daug pasikeitimų buvo jų gyvenime! Ir tiesos dėlei reikia pripažinti, kad ne visi pokyčiai buvo teigiami – šie žmonės išgyveno masę krizių: asmeninių, ekonominių, pasaulinių… Ši karta pergyveno ir išgyveno daugiau, nei bet kuri kita karta žmonijos istorijoje. Būtent jų karta adaptavosi ir prisitaikė prie visų jiems tekusių tokių didžiulių pokyčių…

Pagarba visiems “ypatingos kartos“ atstovams, kurie buvo ir išliko unikalūs, nežiūrint į nieką! Sveikatos, džiaugsmo, gerumo ir laimės Jums!

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !