Dėl tų dviejų šypsenų…

Mūsų šeimoje yra tradicija. Visada palydėti vienas kitą prie lango. Mojuoti ranka kitam, kol šis nedings už posūkio. Po to greitai nueiti iš virtuvės ilgu siauru koridoriumi į kambarį, kad dar ir iš to lango pamojuoti, iš kurio matosi gatvė su aukštais topoliais šalikelėje. 

Kai buvau maža – su džiaugsmu mojuodavau. Man tai labai patiko. Kai man sukako 14, aš tiesiog atsigręždavau pasižiūrėti į langą – buvo kažkaip gėda mojuoti (juk aš jau ne maža!). Kai studijavau, teko papildomai ir padirbėti, todėl dažnokai vėluodavau į paskaitas, o tėvai išeidavo į darbą anksčiau…  

Dabar aš suaugusi, ir kai lankau savo tėvus, išlydėdami mane, jie stovi prie lango ir mojuoja man. Ir aš žinau, kad jie šypsosi ir juokiasi. “Na, ji kaip visada…“ pasakys tėtis. O aš nupiešiu ore rankomis didžiulę širdį, nusiųsiu po 5 oro bučinius iš kiekvienos rankos… ir dar truputį “mėnulio eisenos“ (kitoje gatvės pusėje, kur aukšti topoliai) padarysiu prieš išeidama.

O pakeliui aš vėl ir vėl pagalvosiu apie savo savo didžiausią troškimą – kad kuo ilgiau tame lange degtų šviesa, kad būtų ten DU siluetai… kad būtų kuo daugiau tokio mano gyvenimo, kai aš galiu ten sugrįžti, kad pasipasakočiau, atsikvėpčiau, apkabinčiau… ir pamojuoti viso pasaulio akivaizdoje, bet tik dėl tų dviejų šypsenų, kurių nesimato per tokį atstumą, bet aš tikrai žinau, kad jos yra.

Padėka autorei! Pagal A.Enbert pasakojimą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Mintys, įžvalgos, citatos…

Neįmanoma patraukti į tamsą tų, kas kupini vidinės šviesos.

Egoizmas – tai dvasinė žmogaus degradacija, dėl kurios jis tampa nelaimingas.

Bet kokios pranašystės dažniausiai yra bandymai manipuliuoti žmonių sąmone.

Kad pakeistume sunkių įvykių eigą, mums būtina pozityvi informacija ir šviesus orientyras.

Reikia nusibrėžti šviesią ateitį, kad suprastume, ko siekti…

Neleiskime negatyvioms žinioms drumsti sąmonę – gėrio pasaulyje labai daug, tiesiog gėris yra tylus…

Geros žinios palankiai veikia mūsų dvasinę būseną ne tik tuomet, kai jas gauname, bet ir tuomet, kai jas pranešame.

Geri darbai daromi tyliai, visa kita – teatras.

Jei nesuprantame pradžios, tuomet neįmanoma suprasti ir pabaigos.

Šiuolaikinis žmogus perpildytas informacija ir ryšiais, svarbiausia visame tame –  neprarasti ryšio su pačiu savimi…

Jei nemąstome patys – turime kitų nuomonę kaip savo.

Išlikti savimi pasaulyje, kur mus nuolat bando pakeisti – didžiausias pasiekimas.

Ten, kur tavęs negirdi – nereikia garsiau kalbėti, reikia liautis kalbėti…

Kiekvienas turi ką papasakoti, bet ne kiekvienas turi kam.

Savo asmeninį pasaulį kuriame ne tam, kad pabėgtume nuo išorinio pasaulio, bet tam, kad išsaugotume vidinį balansą.

Gamta – geriausias mūsų psichologas.

Meilė gamtai – tai meilė pačiam gyvenimui.

Pati gražiausia gatvė ar prospektas neprilygs paprastam takeliui miške tarp medžių.

Paprastumas – tai pusiausvyra, balansas, harmonija: pati esmių esmė.

Žmonėms iš tiesų reikalingi ne psichologai, o geranoriški artimieji ir draugai.

Geraširdiškumas išreiškiamas ne gailesčiu, o pagalba.

Kas širdyje, tas ir iš širdies…

Džiaugsmas – tai meilė tam, kas yra, liūdesys – tai meilė tam, ko nėra.

Prisiliesdami prie kažkieno gyvenimo padarykite taip, kad jame būtų geriau, nei buvo iki jūsų.

Pati didžiausia ir nuostabiausia žmogaus privilegija – būti gerų permainų priežastimi kažkieno gyvenime.

Gerumas – tai tiltas, gebantis sujungti širdis, tai impulsas, neleidžiantis praeiti pro šalį, tai sušildanti šiluma, tai pagalba tiems, kas pakliuvo į bėdą…

Gera bendrauti su tais, kas dovanoja nuoširdumą ir tyrumą: vaikai, gyvūnai, augalai, gamta…

Taip jau yra: pavasarį siela ieško švelnumo, vasarą – erdvės, rudenį – jaukumo, o žiemą – pasakos…

Pats galingiausias žodis pasaulyje – “Mes“ – jis įkvepia, padrąsina, nuramina, suvienija bendrai gerovei.

Dovanoti kažkam laimę – jau savaime yra laimė.

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tai ir yra Meilė

Meilė – tai santarvės būsena su pasauliu, harmonijos būsena.

Tai kuomet jūs džiaugiatės gyvenimu, kai jūs džiaugiatės žmogumi, kai jūs gyvenate su džiaugsmu, jūs kvėpuojate su džiaugsmu, jūs vaikštote su džiaugsmu, jūs sėdite su džiaugsmu, jūs džiaugiatės būtimi.

Tai kuomet jūs džiaugiatės, matydami žmogų, kai jūs džiaugiatės su juo bendraudami, galėdami jį apkabinti, galėdami su juo juokauti, tylėti, praleisti laiką drauge.

Meilė – tai kuomet kitas žmogus, esantis su jumis, neapsunkina jūsų, netrukdo jums, bet, atvirkščiai, dažnai jus įkvepia.

Jūs papildote vienas kitą.

Kai jūs drauge, jūs kažką dovanojate vienas kitam, kažkuo keičiatės, jūs nuolat kažką atnešate į jųdviejų gyvenimą.

Ir gyvenimas tampa pilnavertis, įgauna pilnatvę.

Tai ir yra Meilė.

Meilė – tai absoliuti draugystė.

Padėka autoriui! Pagal Artur Sita esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kur ramu ir jauku…

Sukurti savo mažytį pasaulį tarp skubos, triukšmo ir šurmulio vandenyno…

Pasaulį, kur saulės spinduliai skverbiasi į miegantį užtamsintą kambarį ir švelniai paliečia nosį… Kur rytais kvepia karštais traškiais kruasanais…

Kur šiltas gėlių aromatas taip jaukiai apgaubia savo gaivumu, kur norisi pamiršti visus reikalus ir keliauti pasivaikščioti be jokio tikslo, įsimetus į pintą krepšį sulčių, mėgiamą užrašų knygutę ir tuos pačius kruasanus…

Kur yra laiko patiems svarbiausiems dalykams: išgirsti, kaip šnara žolynai kvapniame lubinų lauke, paliesti pirštų galiukais perregimus vėsios rasos karoliukus, surinkti į delną žemuogių ir su pasimėgavimu suvalgyti iki paskutinės uogos, skanaujant sultingą minkštimą ir smulkučius grūdelius… 

Kur siela laisva nuo pančių: “Aš neturiu laiko“, “Man negalima“…

Kur taip šilta širdyje, o už nugaros plazda plonyčiai, kaip drugelio, sparnai…

Padėka autorei! Pagal Alisa Del esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kaip be deguonies…

Skirkime kažkiek laiko ir kitiems.

Praktiškai visas mūsų laikas užimtas mintimis, jausmais, darbais, veiksmais, kurie liečia mus pačius: “Aš, aš, aš, man mano…“

Pabandykime, pradėkime dabar – skirkime pradžiai kelioliką minučių kasdien kitiems žmonėms. Skirkime laiko pagyvenusiam kaimynui, savo draugams, savo pažįstamiems.., žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, palaikykime geru žodžiu sergančius ar vienišus žmones…

Jei tai neįmanoma, dovanokime savo palaikymą nors mintimis. Nukreipkime savo mintis ir gerus palinkėjimus kažkokiam žmogui, situacijai, arba – visam pasauliui…

Jei mes savo kasdienybėje, savo šeimoje būsime geranoriški, palaikysime ir nuoširdžiai rūpinsimės vieni kitais, tuomet mūsų visų tikrovė iš tiesų pradės keistis į gerąją pusę – kardinaliai…

Nes žmogus be gerumo, be šilto bendravimo su kitais  – kaip be deguonies – negali gyventi…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Turėti laiko sau…

Galima viską suprasti, viską jausti, nebėgti net nuo pačios karčiausios realybės, bet tuo pačiu kartais žengti ryžtingą žingsnį į šalį, kad būtų kuo kvėpuoti…

Nes kitaip neliks nieko gyvo tavyje, nieko šviesaus, nieko, kas gali tęstis ir tęsti; nesibaigiantis tikrovės skausmas išdegins viską be likučių.

O tai reiškia, kad turi prasmę leisti sau didžiulį puodelį garuojančios arbatos su citrinos griežinėliu, tylų vakarą be naujienų, laimingą abejingumą svetimų gyvenimų inspektorių nuomonei šiuo klausimu, beribį laiką savo nuožiūrai… ir galimybę tiesiog ramiai pasvajoti visiems svajokliams, kaip dainuojama vienoje senoje dainoje, kuri niekada nepasens.

Saugokite save, mielieji… Saugokite ne tik save.

Ir visada pasilikite nors kruopelytę laiko sau, kad praleistumėte ją kiek atokiau nuo didžiulio neramaus pasaulio su jo sekinančiais žiauriais žaidimais.

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės, ramybės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Gėris, sklindantis iš širdies…

Maža tiesiog nedaryti blogo, reikia dar ir skleisti gėrį.

Pasitaikė nesėkminga diena, ir viskas krenta iš rankų? Pats patikimiausias būdas pakeisti situaciją – nudžiuginti kažką.

Supratai, kad kvailai pasielgei ir žodžiu įskaudinai draugą? Atsiprašyk pirmas, neleisk abipusio priešiškumo bangai įgauti jėgą.

Pieštukai, kuriais mes rašome savo istoriją, kiekvieno žmogaus skirtingi, įvairių spalvų ir dydžių. O štai trintukas pas visus vienodas – tai gėris, sklindantis iš širdies, kuris skirtas kitiems žmonėms.

Padėka autoriui! Pagal E. Diomin esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Dorybė neklysta

Kai žmogaus mintys tyros, pats Kūrėjas jį palaiko ir veda. Žmogus yra harmonijoje su Kūrinija.

Bet kai tik atsiranda negatyvus požiūris ir tokios pat negatyvios reakcijos, ryšys su  aukštesniuoju pasauliu nutrūksta.

Žmogus kaipmat papuola į žemų vibracijų, savo ego įtaką, prarasdamas save – ryšį su savo dvasia. Atitrauktas nuo savo aukštesniojo “aš“ ir aukštesniosios realybės, jis įsitraukia į iliuzijų pasaulį.

Žmogus tampa neigiamų emocijų ir baimės įkaitu, o jos turi “savo tiesos“ traktuotę, kur bet koks įvykis nuspalvinamas negatyvumu, kuris, savo ruožtu, formuoja būsimus įvykius iškreiptu būdu.

Žmogus patenka į kovos ir konflikto zoną, kur jo ego įsitvirtina ir plečiasi, įtraukdamas sąmonę į emocinį sūkurį, iš kurio gali išsilaisvinti tik tas, kas dar galutinai neprarado ryšio su savo dvasia ir valia.

Štai čia ir išryškėja tikroji esmė. Jei žinios tapo patirties tiesa ir tikėjimu, tuomet žmogus įveikia bet kokią negatyvią situaciją, darydamas išvadas iš gautos patirties. O jei ne, tuomet emocijos ir baimė užvaldo sąmonę.

Aukščiausia dorybė išreiškiama nuolatiniu nesąmoningumo įveikimu. Dorybė neklysta, todėl gali atskirti laikiną nuo amžino, tiesą nuo iliuzijos. Ir užgimti ji gali tik širdies gilumoje.

Padėka autorei! Pagal Evos Štern tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Apie blogio klastą

Blogis išreiškiamas siekiu didinti kančią ir skausmą. Jis laimi ne tuomet, kai nesutinka pasipriešinimo, tikroji blogio pergalė – tai kuomet gimsta atsakomasis blogis, štai tuomet jis plačiai plinta ir dauginasi.

Ir viena iš labiausiai paplitusių blogio didinimo strategijų – tai kuomet viena iš blogio apraiškų paskelbiama “gėriu“.

Tokiu atveju blogis stoja į kovą su pačiu savimi, imituodamas Šviesos ir Tamsos konfliktą, o visa tai stebintys apsigauna tokia regimybe, stodami į blogio pusę, kuris save paskelbė gėriu, ir tuo pačiu užsikrečia blogiu.

Kai sakoma: “Gėris turi būti su kumščiais“, dažnai pamirštama, kad “kumščiai“ – tai neapykanta ir noras suteikti skausmą, todėl “gėris su kumščiais“ ir yra tas pats blogis, tiesiog jis kitoje barikadų pusėje.

Pasipriešinimas blogiui – tai ne blogio veiksmų ir siekių pakartojimas. Pasipriešinti blogiui – reiškia neleisti jam įsiskverbti į sąmonę, apsimetus įvairiais apgaulingais pavidalais.

Padėka autoriui! Pagal En Merkar tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !