Net jei vienintelė šviesa dabar – tu

Ir tu – taip pat kažkam kelrodė žvaigždė naktyje.

Ir kažkam taip pat labai reikalinga tavo šviesa, tavo širdies širdies šiluma, tavo apkabinimas, tavo geri žodžiai, tavo meilė.

Ir net jei dabar tu nežinai, kam, tačiau tu ir toliau tiesiog šviesk, dovanok šilumą, mylėk.

Juk kažkam reikalingas būtent tu, būtent toks, koks tu esi, ir kažkas ieško būtent tavęs, juk kažkam tu esi jo kelrodė žvaigždė. Todėl – visada šviesk.

Juk kažkam tavo šviesa taip reikalinga, ir kažkam ji – vienintelis išsigelbėjimas. Net jei kolkas vienintelė šviesa – tu.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Iš Meilės

Na, apie kokią jėgą, apie kokį žmogaus tyrumą jūs kalbate? Argi patys nematote, koks bejėgis žmogus, koks silpnas, kaip lengvai suserga vos sušlapęs kojas?

Koks nevikrus jis žengdamas per balas, kaip atstumia tuos, kas jam iš tiesų reikalingas, ir kaip painiojasi savo mintyse ir savo žodžiuose? Pasiklysta erdviose gatvėse, pamiršta, kur norėjo eiti. Aš žiūriu į juos ir nejaučiu nei šviesos, nei kažkokios meilės ypatingos. Man sunku pripažinti, bet, rodos, aš pavargau.

…Bet kai aš sužinojau, kad yra Jie – aš ne tik atleidžiu, bet jaučiu, kad tarsi ir man yra atleista.

Vieni iš jų apgaubia sapnuose tuos, kas šalia, kiti žino atmintinai pačias gražiausias dainas – visas, net tas, kurios dar nesukurtos. Yra ir tokie, kurie atiduoda savo mėgstamiausias knygas mylimiems žmonėms, skaito žvaigždžių žemėlapius, uždega šviesą namuose ir verda arbatą. Gydo žaizdas, sutvarko namus, sveikinasi su jūra kaip su geriausiu draugu ir žino, kokiais žodžiais nuraminti pačią ilgiausią naktį metuose. Šoka pakrantėje, tardami mylimųjų vardus, tarsi tai būtų pirmasis žodis, nuo kurio prasidėjo pasaulis.

Kartais jiems taip pat skauda nugarą, ištinka sunkios dienos, nemalonūs pokalbiai, įsijungia ilgesys ir nuovargis. Bet tai, kas viduje – kas didesnis nei jie patys – stabdo griūtį.

Pasaulis laiko – kiekvieną iš mūsų – delnuose. Jis su tavimi iš labai didelės meilės. Argi pats to nejauti?

Padėka autorei! Pagal Kit Ne Spi esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Tai mūsų dvasingumo išraiška

Kiekvieno žmogaus gyvenime būna sunkios situacijos, kurių jis neįstengia išspręsti vienas. Kaip elgtis, jei toks žmogus kreipiasi į jus pagalbos?

Kai kažkas kreipiasi į jus su savo problema arba emociniais išgyvenimais, pirmiausiai leiskite žmogui išsikalbėti. Pasistenkite įsivaizduoti save jo vietoje ir suprasti, ką jis pergyvena. Tokiu atveju žmogui labai svarbus supratimas ir palaikymas.

Kartais svarbu tiesiog pripažinti, kad situacija tikrai sudėtingai. Žmogui lengviau, kai jis jaučia, kad jūs suprantate jo išgyvenimus, kad jis ne vienas. Galbūt jis tiesiog nori, kad jo išklausytų, gal tikisi patarimo problemos sprendimui, o gal nedrįsta paprašyti konkrečios pagalbos.

Paklauskite, kaip galėtumėte jam padėti. Pasiūlykite pagalbą.

Tačiau kaip pasielgti, jei negalite padėti taip, kaip žmogus prašo? Juk atsisakymas tokioje situacijoje gali būti jam skausmingas. Na, tiesiog iš tiesų pabandykite įsivaizduoti save jo vietoje: jis atsivėrė jums, ir atstumti jį reikštų dar labiau apsunkinti jo būseną.

Pabandykite pasiūlyti alternatyvą – padėkite mažesne apimtimi, tiek, kiek galite. Arba padėkite kažkokiu kitokiu būdu, kas galėtų palengvinti problemos sprendimą. Bet kokiu atveju – nenusigręžkite, parodykite žmogui, kad jį suprantate ir palaikote. Pagalba – ne žeminantis kitą gailestis, bet palaikymas, neleidžiantis žmogui palūžti.

Ir dar – pagalba nesibaigia vienu pokalbiu. Palaikykite ryšį, pasidomėkite, kaip žmogus jaučiasi, ar išsprendė savo problemą. Užjausti kitus bėdoje – žmogiška, palengvinti kito kančią – aukščiausia dorybė, o kiekvienas mūsų geras poelgis kitų gerovei – tai mūsų dvasingumo išraiška.

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pasakėlė “Tikra laimė“

– Įdomu, – galvojo Mažasis Angelas, – ką tai reiškia: laukti, kad vieną dieną į tavo gyvenimą ateis neįtikėtinai didelė, na, tiesiog DIDŽIULĖ laimė? Tu galvoji apie tai kaip apie Gimtadienio dovaną. Svajoji, kaip atidarysi dėžę, O teeen… Net spėlioti baugoka! Ir galva svaigs, ir širdis plaks garsiai-garsiai, ir taip gera bus, nes juk – neįtikėtinai didelė, na, tiesiog didžiulė laimė staiga ateis!..

Ir tu praleisi visus tuos stebuklus, kuriuos kiekvieną dieną tau dovanoja gyvenimas. Todėl kad tokios smulkmenos na niekaip negali būti ta neįtikėtinai didele, na, tiesiog didžiule laime… Ir sakai: “Ne, čia juk visai ne tai… visai nelaiku…ir kažkaip ne taip, kaip svajojau…“ O kaip svajojai? Jau ir neaišku. Norisi kažko neįtikėtino, bet ko gi?..

Keisti vis dėl to tie žmonės… Taip juk galima niekada ir nesulaukti tos neįtikėtinai didelės, na, tiesiog didžiulės laimės… Nes praeis pro šalį – nepastebėta, nesuprasta, neatpažinta, nepriimta… Nes nepastebėsi, nesuprasi, neatpažinsi, nepriimsi, besivydamas iliuziją, ieškodamas tos DIDELĖS laimės…

O juk tikra laimė susideda iš tūkstančių spalvotų dalelių, iš tų pačių nuostabių ir stebuklingų gyvenimo smulkmenų, iš šypsenų ir netikėtų gyvenimo ženklų. Kaip paveikslėlis kaleidoskope.

Ir dar tikrą laimę mums dovanoja žmonės, kurie mums brangūs, kuriuos mes mylime. Net jei tai nėra paprasta meilė. Net jei kartais ji suteikia ne tik laimę, bet ir kartėlį, ne tik džiaugsmą, bet ir liūdesį… Tik tuomet, kai mes nuoširdžiai mylime, mūsų laimė iš tiesų virsta tikra, neįtikėtinai didele, na, tiesiog didžiule laime…

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt

Artėjančios Motinos dienos proga – patys švelniausi, šilčiausi, gražiausi sveikinimai visoms mieloms Mamytėms, Močiutėms, Prosenelėms 🙂 !

Miniatiūros

Kiekvienas kartais svajoja apie stebuklą. Apie sėkmę. Apie pagalbą. Apie supratimą. Apie gerą ir mylintį draugą, kuris padės įveikti negandas ir lengvai atliks tai, kas atrodė neįmanoma. Išgelbės, padės, neleis prapulti: nusišypsos, padrąsins, paaiškins ir viską sutvarkys. Ir viskas bus gerai. Žmogui to reikia.

M. Veller

************

Žinote, kas gimdo abejingumą ir baigiasi beprasmiškumu? Gyvenimas svetimomis svajonėmis. Kokios gražios jos bebūtų.

Svetimos svajonės ilgais takeliais atveda mus į bevertes vietas. Vietas, kuriose belieka tik verkti.

Ir kokia laimė sutikti žmogų, su kuriuo tau pakeliui. Tuomet kartu su jumis atsiranda ir trečias pakeleivis – laimė.

Sigita Ulskaja

************

Ir visai nesvarbu – kokio dydžio tavo namai. Svarbu tik tai, kiek šilumos ir jaukumo jame apsigyveno. Ten, kur daug laimės, ankšta nebūna!

Viktorija Dorn

************

Pavasario lietus kvepia viltimi. Jame nėra praradimų pojūčio, kurį sukelia kitų metų laikų krituliai. Nesinori stebėti pavasario lietų iš šalies, pasinėrus į namų jaukumą. Po tokiu lietumi norisi gyventi, mylėti, tikėti. Skaičiuoti lietaus lašus, pametant skaičių, gaudyti juos liežuviu, įsimenant šio gaivaus laiko skonį. Pavasario lietus panašus į mėtų kokteilį su ledo kubeliais. Kokteilį iš pavasario, kuris taip primena vasarą…

Elčin Safarli

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tegul ji bus šviesi…

Norėtųsi pradėti dieną kažkuo geru, ir tegul tas gerumas tampa neatsiejama šios dienos dalimi: visos mintys tegul bus geros, o žodžiai ir darbai – šviesūs.

Nėra noro ginčytis, įrodinėti kažką, ir ar mums to reikia?

Laimė, kad mes patys galime kurti savo gyvenimą, nepasiduodant provokacijoms iš išorės.

Planas rytui: įkvėpti gaivaus pavasarinio oro, pažvelgti į besikeičiančius debesis, pasišildyti ryškios saulės spinduliuose, išeiti iš namų, keliauti žvaliu žingsniu, atkreipiant dėmesį į pirmąją žalią žolę, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, pasigrožėti alyvų žiedais…

Atsiminti, kad mūsų gyvenime visada yra kažkas, kam mes labai reikalingi.

Mums padovanota dar viena diena…

Tegul ji bus taiki, šviesi ir pragyventa siekiant išsaugoti savo ir kitų žmonių dvasinę pusiausvyrą.

Būkime geri vieni kitiems…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Gyvybės gimimo džiaugsmas

Balandžio mėnuo – pavasario siela. 

Tai pavasaris, kuris jau sukaupė jėgas naujos gyvybės gimimui, tai galingos energijos kaupimas po žeme, kuri veržiasi į išorę būties išraiškai.

Tai naujo gyvenimo džiaugsmas, pasklidęs ore, ir pasirengęs kiekvieną akimirką suskambėti iškilmingu himnu.

Padėka autorei! Pagal A. Benu miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir pavasarinio atgimimo mums visiems 🙂 !

Jei tu pakankamai dėmesingas…

Jei tik tu pakankamai dėmesingas, sąmoningas, budrus, ramus, esi čia ir dabar ir turi ryšį su savimi, tuomet tu pamatysi, kaip Visata/gyvenimas/būtis kiekvieną akimirką su tavimi kalba, pataria, palaiko, nukreipia per ženklus, simbolius, intuiciją, netikėtus praregėjimus, sapnus, detales, tarsi atsitiktinai išgirstas frazes kitų žmonių pokalbyje, atverstą knygą būtent tame puslapyje, kur yra raktelis kažkokios aktualios situacijos sprendimui.

Jei tik tu pakankamai dėmesingas, sąmoningas, budrus, tuomet tu pamatysi, kaip tave myli, tavimi rūpinasi, pataria ir nukreipia.

Visada.

Tačiau iš pradžių tu turi tapti tokiu, kad visa tai matytum ir girdėtum.

Nes Visata kalbasi su tais, kas yra pakankamai tylus, kad ją išgirstų. O svarbiausia – pasirengę ją girdėti. Ją, ne tik save.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščiansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Daryti geriausia, ką dabar galiu…

Svarbus suvokimas, kuris pakeitė mano gyvenimą: vienintelis dalykas, kurį aš galiu kontroliuoti – tai mano veiksmai ir sprendimai iškilusiose aplinkybėse.

Daryti geriausia, ką galiu čia ir dabar, kas aplinkui bevyktų. Visa kita – iliuzija.

Aš nežinau, kokios bus “iškilusios aplinkybės“ rytoj ar po akimirkos. Nežinau, bus tos aplinkybės palankios ar ne.

Palaikys kažkas mane ar ne. Net tie, kas nuoširdžiai žadėjo, ne visada gali arba nori būti šalia, kai reikia. Tokia tikrovė. Visada šalia tik mano Dangaus Komanda.

Esu tik aš ir mano sprendimas: daryti ar nedaryti, eiti toliau ar sustoti. Ir viena, ir kita – teisinga, jei tai iš širdies, ir aš tiksliai žinau, kad šiuo metu tai geriausias sprendimas.

Gamtoje viskas taip gyvuoja. Nebando kontroliuoti to, ko kontroliuoti neįmanoma – žmonių ar situacijų. Upė teka, keisdama vagą, ji, priklausomai nuo vietovės, pasirenka palankiausią kryptį. Augalai kažkaip įsigudrina prasikalti į šviesą per asfaltą. Jie tiesiog daro geriausia, ką gali tose aplinkybėse, kuriose atsidūrė.

Kai visa tai supranti, ateina ramybė. Kas beatsitiktų, aš visada turiu pasirinkimą. Net jei jis labai ribotas. Bet šį pasirinkimą visada darau aš. Remdamasi į vienintelę realią atramą – savo Dieviškąją esmę.

Įkvėpimas-iškvėpimas – ir dar vienas mažas žingsnelis, kad pasiekčiau Šviesą.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir vidinės stiprybės mums visiems 🙂 !