Kategorija: Vyras ir moteris

Turi moterys tokią savybę – idealizuoti pasaulį. Kaip pievų gėlėmis jos puošia savo namus, taip ir savo prisiminimus jos puošia nuostabiu maksimalizmu.

Jei tai grožis – tai neįtikėtinas, jei skausmas – tai nepakeliamas, jei gylis – tai tikra bedugnė…

Taip joms įdomiau įsiminti gyvenimą. Taip jis tampa truputį stebuklingesnis. Taip aukščiau skrieja siela.

Ir net jei iš tiesų viskas ne taip jau romantiška, ne taip nuostabu, ne taip poetiška, net ne taip skaudu, bet galimybės pagyvinti savo likimą, perrašant ne ateitį, bet bent jau praeitį, iš moterų neatimsi.

Joms maža šios realybės, nes moters širdžiai, kuri kupina meilės, pasidaro ankštas pasaulis…

**************

Kartą eilinio smulkaus ir nuobodaus barnio įkarštyje staiga kažkas spragtels tavyje…

Ir tu pamatysi priešais save savo vyrą – jau nejauną, pavargusį taip pat kaip ir tu, iškankintą tomis nesibaigiančiomis problemomis, nelabai sveiką…

Tą, su kuriuo tu seniai eini petys į petį per šį gyvenimą, su kuriuo tu džiaugeisi ir dėl kurio verkei…

Ir kažkas apsivers tavyje, ir tu nutilsi, ketindama ištarti kaltinimo žodžius, prieisi prie jo, tylėdama apkabinsi ir paglostysi jo galvą- su meile, švelnumu ir supratingumu…

Nes meilė tarp jūsų svarbesnė už visus nesutarimus…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Nuoširdūs artimi santykiai charakterizuojami kaip galimybė iškalbėti ir išreikšti visas savo asmenybės puses artimam žmogui be baimės būti atstumtam ir pasmerktam…

Artimuose santykiuose baimė tiesiog blokuojama atsivėrusiu meilės jausmu ir vienybės pojūčiu su mylimu žmogumi.

Palieka visiems mums sociumo skiepijamas noras padailinti save, savo pasiekimus, o tai reiškia – meluoti. Tai tiesiog netenka prasmės, nes yra noras būti su artimu žmogumi tokiu, koks tu esi…

Atitinkamai, ir kitas žmogus taip pat atsiveria, ir jei tai tikrai artimas žmogus, tarpusavio pažinimas ir unikalumo atvėrimas atneša santykiuose daug džiaugsmo…

Todėl nebijokite nuvilti artimo žmogaus savimi – tokiu, koks jūs esate. Tik atsitiktiniai žmonės, sutikti gyvenimo kelyje, gali nusivilti ir nuvilti.

Su artimais žmonėmis atvirumas ir nuoširdumas tik dar labiau suartina. Nelieka vietos falšui ir melui, lieka tik meilė ir šviesa…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kaip dažnai mes kalbame, kai vertėtų patylėti.

Kaip dažnai mes pamokslaujame, kai vertėtų tiesiog pabūti šalia.

Kaip dažnai mes daliname patarimus, kai vertėtų tiesiog mylėti.

Kaip dažnai mes jaučiamės reikšmingesni už kitą, kai vertėtų tiesiog apkabinti.

Kaip dažnai mes žiūrime per siaurą savo proto prizmę, o vertėtų per Kūrėjo beribiškumą širdyje.

Kaip dažnai mes galvojame, kad žinome geriau, kai iš tikrųjų mes nieko nežinome, tačiau to net neįtariame.

Kaip dažnai pakanka tik meilės. Tyros, besąlygiškos.

Paprastai – visada.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščiansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Išoriniame pasaulyje nelengva, jis gali žeisti. Bet kokia laimė, kai tu gali ateiti į bendrą su kažkuo erdvę ir atsigauti ramybės ir meilės energijose. Kai yra nuoširdus tarpusavio ryšys, dėmesys, šiluma, rūpestis.

Tu pasineri į šią pripildytą meile erdvę ir atsigauni. Išeini laimingas ir įkvėptas. Kuo gilesni santykiai, tuo didesnė jūsų bendros Visatos gaivinanti jėga.

Tai energijų, jausmų, informacijos apykaita. Tai, su kuo jūs abu ateinate į jūsų bendrą Visatą ir kuo ją užpildote, tas ir nulemia jūsų santykius. Ir tuo pačiu įtakoja kitų gyvenimus už jūsų bendros erdvės ribų.

Todėl, bendraujant su žmogumi, labai svarbu suvokti, ką atsineši į jūsų bendrą erdvę. Kokia ji bus – atims jėgas ar atgaivins? Išeisi iš jos išsekintas ar laimingas?

Sveikoje sąveikoje, giliuose tarpusavio santykiuose mes sugebame apsivalyti ir susilieti su kita Siela vieningame tyrame Meilės sraute. Kad po to išeitume į išorinį pasaulį ir jame ryškiai šviestume. Kiekvienas atskirai ir drauge, poroje.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė. vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Ką vienas žmogus atiduoda kitam?

Jis atiduoda save, brangiausia, ką jis turi – savo paties gyvenimą.

Tai nebūtinai reiškia, kad jis aukoja gyvenimą dėl kito – jis atiduoda tai, kas yra jame yra gyva; jis dalinasi savo džiaugsmu, savo interesais, savo supratimu, savo žiniomis, savo laime, savo liūdesiu – visomis savo gyvenimo išraiškomis.

Tokiu būdu dalindamasis savo gyvenimu, jis praturtina kitą žmogų, padidina jo gyvenimo jėgą ir sustiprina savo pojūtį, kad jis yra gyvas.

Ištrauka iš E. Fromo kūrybos, parengė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Būti drauge reikia ne su tais, su kuo patogu ar naudinga, bet su tais, kas mums brangūs, su kuo mums saugu ir jauku. Apie ką mes galvojame, ką visada prisimename, mylime, kuo norime rūpintis ir džiuginti.

Su kuo mes esame giminingos sielos. Tai mūsų šeima – brolis, sesuo, tėvas, motina, vyras, žmona, sūnus, duktė… Tai gali būti ir artimi draugai.

Patikėkite, šeima – labai svarbi ir reikalinga. Šiame didžiuliame pasaulyje, iš esmės, mes juk reikalingi tik savo artimiesiems… Todėl labai svarbu išsaugoti šį giminingą ryšį, kurį vargiai ar kas gali pakeisti.

Šeimą reikia saugoti ir puoselėti. Kantriai ir su meile. Tarsi savo širdies šiluma mes palaikytume ugnį šeimos židinyje. Kol jis dega – bus šilta, šviesu ir gera visiems šeimynykščiams.

O gęsta šeimos židinys nuo abejingumo, vartotojiškumo ir melo. Ir tuomet žmonių jau nieko nesieja, o namuose gyvena susvetimėję vieniši kaimynai.

Branginkime žmones, kuriuos mylime ir kurie myli mus… Nepasimeskime tarp skubėjimo ir gyvenimo šurmulio, kad neieškotume vėliau to, ko patys neišsaugojome.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kaip daryti stebuklus? Labai paprastai. Dovanokite supantiems jus žmonėms truputį daugiau nuoširdumo ir šilumos, nei, kaip jums atrodo, jie verti. Ir nelaukite nieko mainais…

Žmonės dažnai sveria savo jausmus, tarsi vaistus vaistinėje: “Tu kiek man davei? Štai ir gauk atsaku lygiai tiek pat! Nes aš nesiduosiu kvailinama – man nieko, o aš turiu visiems dalinti savo meilę!! Pirmiausiai parodykite, kaip aukštai vertinate mane. O paskui jau ir aš atsakysiu…“

Ir nieko nesikeičia. Tiksliau, viskas tik dar blogiau. Ir jausmai išsenka. Ir konfliktai stiprėja… Ir niekas jūsų nemyli, nors jūs – patraukli moteris.

O jūs padovanokite kiekvienam žmogui daugiau. Gerumo, pagarbos… Plačiai, dosniai, su šiluma! Ir pamatysite stebuklą. Viskas jums sugrįš su kaupu. Patikėkite, taip tikrai bus…

O meilė – ji atskubės pas jus uraganu, kurį jūs patys aplink save užsukote. Dovanokite ją – kačiukams, vaikams, kaimynams… Nesibaiminkite, jūsų širdis neišseks.

Jūs gyvi – reiškia, esate amžini meilės šaltiniai. Tik jūs patys neleiskite šaltinio vandeniui užsistovėti. Nes ateis meilė, o jūs neturėsite ką padovanoti – viduje tik prarūgusi balutė…

Padėka autorei! Pagal Sigitos Ulskajos esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Su patirtimi ateina labai svarbus gebėjimas – neišlieti ant žmogaus savo nepasitenkinimo. Anksčiau knietėjo kiekvieną smulkmeną paversti pretenzija. Ir vardan savo teisumo, ir vardan atsako į tokias pat pretenzijas, ir tai virsdavo užburtu ratu, kuris vadinosi “aš  kažkuo nepatenkintas, todėl pasisakysiu, ir priminsiu dar dešimtį kitų smulkmenų, kurios jau nesvarbios, bet puikiai tinka kaip papildomas argumentas, ir tegul dabar žmogus jaučiasi dar kaltesnis“.

O dabar to visai nesinori. Saugai taikų momentą, net jei nori kažką pasakyti stipriai ir kandžiai. Supranti, kad nieko, išskyrus karčias emocines nuosėdas, tai neduos, kad apmaudu nuostabias akimirkas eikvoti kvailystėms, kurios iš tiesų ne tokios ir svarbios, juk vietoje to galima nusišypsoti vienas kitam.

Brangini kitą žmogų. Tu išsirinkai jį, jis išsirinko tave, ir tai svarbiausia. Galima taikytis su daugybe mažų smulkmenų, kuomet tai, kas svarbiausia, jau yra. Vardan rankų, kurios apkabina, vardan peties, kuris šalia, vardan akių, kurios priverčia šypsotis.

Išmintis kurti lengvą ir ramų bendrą gyvenimą dažniausiai ateina po metų metais patirtų klaidų. Nors, kartais daug priklauso ir nuo žmogaus, kurį tu gerbi ir brangini, atsakydamas į jo rūpestį, arba tiesiog rungtyniauji dėl viršenybės, ir todėl, tiesą sakant, nesijauti su juo laimingas.

Ir ne visai aišku, kas iš tiesų nulemia – patirtis ar “tavo“ žmogus šalia. 

Bet esmė akivaizdi: daug šilčiau, kai mažiau dygių žodžių ir daugiau švelnių apkabinimų. Absoliučiai bet kokioje situacijoje.

Padėka autorei! Pagal Tatjanos Marač tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Meilė – tai santarvės būsena su pasauliu, harmonijos būsena.

Tai kuomet jūs džiaugiatės gyvenimu, kai jūs džiaugiatės žmogumi, kai jūs gyvenate su džiaugsmu, jūs kvėpuojate su džiaugsmu, jūs vaikštote su džiaugsmu, jūs sėdite su džiaugsmu, jūs džiaugiatės būtimi.

Tai kuomet jūs džiaugiatės, matydami žmogų, kai jūs džiaugiatės su juo bendraudami, galėdami jį apkabinti, galėdami su juo juokauti, tylėti, praleisti laiką drauge.

Meilė – tai kuomet kitas žmogus, esantis su jumis, neapsunkina jūsų, netrukdo jums, bet, atvirkščiai, dažnai jus įkvepia.

Jūs papildote vienas kitą.

Kai jūs drauge, jūs kažką dovanojate vienas kitam, kažkuo keičiatės, jūs nuolat kažką atnešate į jųdviejų gyvenimą.

Ir gyvenimas tampa pilnavertis, įgauna pilnatvę.

Tai ir yra Meilė.

Meilė – tai absoliuti draugystė.

Padėka autoriui! Pagal Artur Sita esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !