Apie maistą kitaip..

Tokių įdomybių mano aplankėlyje apie mitybą susirinko – noriu su jumis pasidalinti 🙂 .

Visi žinome, kad maistas – pagrindinis fizinio kūno energijos ir reikalingų kūno funkcionavimui medžiagų šaltinis. Bent jau turėtų būti, jei maistas kokybiškas.. Pasirodo, kad maistas su visomis maistingomis medžiagomis yra dar ir informacijos, tam tikros energijos “nešėjas“. Turima omenyje, kad produktas, išaugintas tam tikroje vietovėje, turi tos vietovės informaciją.

Todėl žmogui visada bus naudingiausi vaisiai ir daržovės, užauginti jo tėvynėje. Taigi, valgydami “svetimšalius“ produktus, turėtume pagalvoti, ko iš jų tikimės. Švieži jie būti negali, nes yra iš toli vežami, skinti dažniausiai neprinokę, nupurkšti, kad nesugestų. Taigi, naudingumas jų abejotinas, o dar ta jų nešama svetimos vietovės informacija.. Na, nebent žiemą norime prisiminti vasarą 🙂 ..

Labai vertingi mūsų mityboje yra grūdiniai augalai, sėklos, riešutai. Visi jie turi savyje augimo potencialą, todėl suteikia gyvos energijos. Švieži vaisiai ir daržovės turi vertingo struktūrizuoto vandens, artimo savo sudėtimi žmogaus ląstelių skysčiams, todėl labai naudingi žmogui, ypač šviežiai spaustos sultys.

Ajurvedoje teigiama, kad augalinis maistas turi švelnesnį, harmoningesnį poveikį žmogui, nei gyvulinis maistas, kuris turi savyje gyvuliškų instinktų energiją. Be to, mėsa yra sunkus ir ilgai virškinamas maistas, todėl ją reikėtų valgyti rečiau.

Kava ir arbata – tonizuojantys gėrimai, juos gerti reiktų saikingai. Dideli kiekiai sukelia atvirkštinį poveikį – mieguistumą, nuovargį, nesugebėjimą susikaupti, galvos skausmus. Labai naudingos žolinės arbatos, kurias ypač sveika gerti rytais, tuščiu skrandžiu. Tuomet jų poveikis išties stebuklingas, nes patenka, kaip sako žolininkai, “alkanam kraujui“, todėl žolių poveikis įsisavinamas puikiai.

O jei dar su šaukšteliu medaus (tik ne į karštą arbatą), tai bus dviguba nauda, nes medus dar sustiprins žolelių įsisavinimą. Kokias žoleles? Tam dar skirsiu atskirą temą. Eksperimentuokite, kurkite savo žolių mišinius, pasikliaukite intuicija, savo skonio receptoriais. Tikrai sau nepakenksite, jei dozės bus “mikro“, ne gydomosios, ir žoleles kaitaliosite.

Beje, “jaunystės eliksyru“ vadinamas ir atitirpęs sušalęs vanduo, kuris irgi yra struktūrizuotas, t.y., savo struktūra artimas mūsų organizmo ląstelių skysčiui. Matyt, vaikystėje tai intuityviai jautėme, kai “smaguriaudavome“ ledo varvekliais 🙂 .

Tokį vandenį galime lengvai pasigaminti ir kartais pagerti, kad atgautume energiją. Tam reikia į didesnį puodelį įpilti paprasto vandens ir pastatyti į šaldymo kamerą. Kai paviršiuje susidarys plonas ledelis-ižas, jį išmeskime, nes ten bus kenksmingos medžiagos, jei jų yra vandenyje. Likusį vandenį statome vėl į kamerą ir visą sušaldome. Paskui atitirpiname, iki kambario temperatūros atšildome ir išgeriame. Paprasta ir labai naudinga 🙂 .

Dabar truputį apie teisingą valgymą 🙂 . Pasirodo, skysčius galima gerti 10-15 minučių prieš valgį. Jei geriame valgio metu ar po valgio (kaip daugelis esame įpratę), praskiedžiame skrandžio sultis, išskirtas maisto virškinimui, ir virškinimas sulėtėja arba visiškai sustoja. Nuolat užgeriant maistą, gali išsivystyti skrandžio sutrikimai ir net ligos.

Atsigerti galime tik po valandos pavalgius ar net vėliau. Priklausomai nuo maisto tipo, jis virškinamas skrandyje 2-4 valandas. Gerdami valgio metu, prailginsime virškinimo laiką, naudosime papildomus organizmo rezervus naujiems fermentams išskirti ir skrandžio rūgštingumui reguliuoti.

Maistą būtina gerai sukramtyti. Nevalgykime blogai nusiteikę, pasirodo, kai esame susinervinę, virškinimas sulėtėja ar net visiškai sustoja.  Be to, streso būsenoje rizikuojame suvalgyti per daug.. Labai svarbi maisto temperatūra. Pernelyg šalti valgiai “gesina“, sulėtina virškinimą, o labai karšti pavojingi skrandžio sienelėms.

Taip pat svarbu valgyti tik išalkus, tuomet maistas gerai įsisavinamas. Dažnai ir gausiai valgant, virškinimo sistema susidėvi, pradeda prastai veikti ir sirgti. Auksinė taisyklė: valgyti tik tuomet, kai anksčiau valgytas maistas jau suvirškintas. Neužkandžiaukime, nors tai atrodo taip nekalta..

Pabaigai – apie jau įprastomis tapusias mikrobangų krosneles mūsų virtuvėse. Niekaip neagituoju, tiesiog tai informacija pamąstymui, nes mane ši informacija šokiravo. Juk mes labai daug ką darome iš nežinojimo..

Tai va, pasirodo, 15 sekundžių mikrobangų krosnelėje pakanka, kad, tarkim, iš obuolio ji padarytų niekam nenaudingą balastą, nes pasikeičia biocheminė obuolio sudėtis – obuolyje esantys elementai tampa organiškai nesujungti, suardyti ir jis virsta nesuvirškinama mase.

Anglijos mokslininkai įvykdė tokį makabrišką eksperimentą su labai didele grupe benamių kačių: jas laikė uždaroje patalpoje ir 5 savaites maitino tik maistu ir vandeniu, apdorotu mikrobangų krosnelėje. Po 2-3 savaičių katės pradėjo keistai elgtis ir sirgti. O po 5 savaičių jos visos nugaišo..

Skrodimo duomenys parodė, kad visų kačių mirties priežastis – badas.., nors katės buvo gausiai maitinamos. Mokslininkai padarė išvadą, kad maistas ir vanduo mikrobangų krosnelėje struktūriškai buvo taip suardytas, kad tapo visiškai nenaudingas, nemaistingas ir negalintis palaikyti gyvybės.  Ką čia bepridursi – kačių gaila, o mes darykime išvadas.

Nesinori tokia liūdna gaida užbaigti. Supratau, kokia svarbi mūsų gyvenime yra informacija.. Informuotas – reiškia, perspėtas 🙂 , todėl – valgykime tik į sveikatą 🙂 !

Optimali mityba

Tokia tikrai aktuali tema, nes visi suprantame, kaip tai svarbu. Kaip ir daugelis mūsų, išbandžiau daugybę dietų, mitybos sistemų, nes noriu būti sveika ir išlaikyti optimalų svorį. Literatūros ta tema perskaičiau labai daug ir beveik viską išbandžiau. Noriu pasidalinti savo ilgamečių ieškojimų rezultatais ir patirtimi.

Mityba pirmiausia fiziologinis poreikis ir energijos, reikalingų organizmui maistinių medžiagų papildymas. Sveika, suteikianti organizmui energijos mityba yra labai paprasta. Siekimas valgymą paversti malonumu ir gurmaniškos įmantrybės kartais maistą paverčia velniškais mišiniais. Cheminiai priedai, daug kartų apdoroti produktai apskritai paverčia maistą nereikalingu balastu ir nuodais. Neapdorotas balastas ir nuodai kaupiasi organizme viršsvoriu, o ir liekno žmogaus organizmą gali palengva ardyti.

Todėl labai svarbu sekti maisto produktų kokybę. Idealus maistas – šviežias, įvairus ir kuo mažiau apdorotas. Daržovės – užaugintos natūraliomis sąlygomis ir ką tik ar neseniai skintos. Ką reiškia kuo mažiau apdorotas? Imkime, tarkim, šaldytus koldūnus. Miltai, iš kurių jie paruošti, praėję apdorojimą, mėsos įdaras gali būti iš šaldytos mėsos. Jie paruošiami ir užšaldomi. Ruošdami juos, mes juos dar ir iškepame ar išverdame. Tai ir yra daug kartų apdoroto maisto pavyzdys. Kiek ir kokių jame naudingų medžiagų galėtų būti – spręskite patys..    

Priimtiniausia žmogui virtuvė – nenustebkite – nacionalinė, tradiciška, būdinga tautai, vietovei, šeimai. Tam mes genetiškai prisitaikę. Neįprastas, egzotiškas maistas mums yra organizmui nepriimtinas, todėl patartina nesižavėti kitų tautų patiekalais. Tam, kad organizmas prisitaikytų juos apdoroti, reikia laiko – pratinkitės palengva, jei yra toks poreikis. Vaisiai ir daržovės naudingiausi tie, kurie išauga natūraliomis sąlygomis vietovėje, kurioje gyvename, o žiemai ruošiami tradiciniu tam regionui būdu.

Dietos apskritai gali būti kenksmingos, jei tai nėra laikina priemonė pagerinti sveikatą. Geriausia “dieta“ – saikinga, įvairove grįsta mityba. Ypač kenksmingas yra persivalgymas, nuolatinis užkandžiavimas, taip pat vieno produkto dominavimas. Optimalus maisto kiekis, suvalgomas vienu kartu – ne daugiau dviejų rieškučių, nes sveiko skrandžio maksimalus tūris gali talpinti 400 gramų maisto.

Maisto derinimas, pasirodo, irgi labai individualus dalykas, nes kiekvieno žmogaus organizmas turi savo ypatumų: fermentų balansą, rūgštingumo lygį. Reikia stebėti, kokį maistą suvalgę jaučiamės žvalūs, tas ir tinka. Na, o jei jaučiame sunkumą, mieguistumą ar pilvas “groja“- arba persivalgėme, arba įmetėme velniško mišinio.. Nepatariama maistą užgerti dideliu kiekiu vandens, tai apsunkina virškinimą. Be abejo, gazuoti, su saldikliais, šalti gėrimai ir alkoholis – žmogui yra nuodai.   

Dabar yra daug ginčų dėl mėsos. Na, valgykite jūs ją į sveikatą, jei norite ir nevalgykite, jei puikiai be jos apsieinate. Tik nereikia mėsos valgyti lyg artojui, dirbančiam nuo ryto iki vakaro. Užteks kartą į dieną ar keliskart į savaitę. Kartais žmonės mėsą valgo nuolat: per pusryčius kiaušinienė su kumpiu, pietums kepsnys, vakarienei – sumuštiniai su dešra. Tai tikrai per daug ir negali būti sveika.

Ir nepamirškime, kad žmogus energiją papildo ne tik maistu. Energiją pildome ir grynu oru, saule, miegu ir judėjimu. Todėl mūsų vaikai tokie nepasėdos, na o daugumos suaugusių pagrindinė “kelionė“ – iki automobilio.. . Jei energijos nepildome visais šiais būdais, o pereiname tik “ant maisto“, neišvengiamai priaugame svorio, nes sutrikdome pusiausvyrą. O jei dar ir maistas nekokybiškas, tai pasmerkiame save ne tik apkūnumui, bet ir ligoms. Žmogaus apkūnumas – neteisingas požiūris į maistą ir gyvenimo būdą rezultatas.

Pamąstymui parašysiu vieną mediko pasvarstymą:  jei žmogus turi idealų paveldimumą (be mažiausio defekto), gyvena idealiose sąlygose (tur būt, rojuje) ir jo gyvenimo būdas yra idealus (angelas..), tai jis gali gyventi amžinai.. 🙂

Sėkmės visiems, puikaus savaitgalio ir valgykite tik į sveikatą! 🙂