Apie maistą kitaip..

Tokių įdomybių mano aplankėlyje apie mitybą susirinko – noriu su jumis pasidalinti 🙂 .

Visi žinome, kad maistas – pagrindinis fizinio kūno energijos ir reikalingų kūno funkcionavimui medžiagų šaltinis. Bent jau turėtų būti, jei maistas kokybiškas.. Pasirodo, kad maistas su visomis maistingomis medžiagomis yra dar ir informacijos, tam tikros energijos “nešėjas“. Turima omenyje, kad produktas, išaugintas tam tikroje vietovėje, turi tos vietovės informaciją.

Todėl žmogui visada bus naudingiausi vaisiai ir daržovės, užauginti jo tėvynėje. Taigi, valgydami “svetimšalius“ produktus, turėtume pagalvoti, ko iš jų tikimės. Švieži jie būti negali, nes yra iš toli vežami, skinti dažniausiai neprinokę, nupurkšti, kad nesugestų. Taigi, naudingumas jų abejotinas, o dar ta jų nešama svetimos vietovės informacija.. Na, nebent žiemą norime prisiminti vasarą 🙂 ..

Labai vertingi mūsų mityboje yra grūdiniai augalai, sėklos, riešutai. Visi jie turi savyje augimo potencialą, todėl suteikia gyvos energijos. Švieži vaisiai ir daržovės turi vertingo struktūrizuoto vandens, artimo savo sudėtimi žmogaus ląstelių skysčiams, todėl labai naudingi žmogui, ypač šviežiai spaustos sultys.

Ajurvedoje teigiama, kad augalinis maistas turi švelnesnį, harmoningesnį poveikį žmogui, nei gyvulinis maistas, kuris turi savyje gyvuliškų instinktų energiją. Be to, mėsa yra sunkus ir ilgai virškinamas maistas, todėl ją reikėtų valgyti rečiau.

Kava ir arbata – tonizuojantys gėrimai, juos gerti reiktų saikingai. Dideli kiekiai sukelia atvirkštinį poveikį – mieguistumą, nuovargį, nesugebėjimą susikaupti, galvos skausmus. Labai naudingos žolinės arbatos, kurias ypač sveika gerti rytais, tuščiu skrandžiu. Tuomet jų poveikis išties stebuklingas, nes patenka, kaip sako žolininkai, “alkanam kraujui“, todėl žolių poveikis įsisavinamas puikiai.

O jei dar su šaukšteliu medaus (tik ne į karštą arbatą), tai bus dviguba nauda, nes medus dar sustiprins žolelių įsisavinimą. Kokias žoleles? Tam dar skirsiu atskirą temą. Eksperimentuokite, kurkite savo žolių mišinius, pasikliaukite intuicija, savo skonio receptoriais. Tikrai sau nepakenksite, jei dozės bus “mikro“, ne gydomosios, ir žoleles kaitaliosite.

Beje, “jaunystės eliksyru“ vadinamas ir atitirpęs sušalęs vanduo, kuris irgi yra struktūrizuotas, t.y., savo struktūra artimas mūsų organizmo ląstelių skysčiui. Matyt, vaikystėje tai intuityviai jautėme, kai “smaguriaudavome“ ledo varvekliais 🙂 .

Tokį vandenį galime lengvai pasigaminti ir kartais pagerti, kad atgautume energiją. Tam reikia į didesnį puodelį įpilti paprasto vandens ir pastatyti į šaldymo kamerą. Kai paviršiuje susidarys plonas ledelis-ižas, jį išmeskime, nes ten bus kenksmingos medžiagos, jei jų yra vandenyje. Likusį vandenį statome vėl į kamerą ir visą sušaldome. Paskui atitirpiname, iki kambario temperatūros atšildome ir išgeriame. Paprasta ir labai naudinga 🙂 .

Dabar truputį apie teisingą valgymą 🙂 . Pasirodo, skysčius galima gerti 10-15 minučių prieš valgį. Jei geriame valgio metu ar po valgio (kaip daugelis esame įpratę), praskiedžiame skrandžio sultis, išskirtas maisto virškinimui, ir virškinimas sulėtėja arba visiškai sustoja. Nuolat užgeriant maistą, gali išsivystyti skrandžio sutrikimai ir net ligos.

Atsigerti galime tik po valandos pavalgius ar net vėliau. Priklausomai nuo maisto tipo, jis virškinamas skrandyje 2-4 valandas. Gerdami valgio metu, prailginsime virškinimo laiką, naudosime papildomus organizmo rezervus naujiems fermentams išskirti ir skrandžio rūgštingumui reguliuoti.

Maistą būtina gerai sukramtyti. Nevalgykime blogai nusiteikę, pasirodo, kai esame susinervinę, virškinimas sulėtėja ar net visiškai sustoja.  Be to, streso būsenoje rizikuojame suvalgyti per daug.. Labai svarbi maisto temperatūra. Pernelyg šalti valgiai “gesina“, sulėtina virškinimą, o labai karšti pavojingi skrandžio sienelėms.

Taip pat svarbu valgyti tik išalkus, tuomet maistas gerai įsisavinamas. Dažnai ir gausiai valgant, virškinimo sistema susidėvi, pradeda prastai veikti ir sirgti. Auksinė taisyklė: valgyti tik tuomet, kai anksčiau valgytas maistas jau suvirškintas. Neužkandžiaukime, nors tai atrodo taip nekalta..

Pabaigai – apie jau įprastomis tapusias mikrobangų krosneles mūsų virtuvėse. Niekaip neagituoju, tiesiog tai informacija pamąstymui, nes mane ši informacija šokiravo. Juk mes labai daug ką darome iš nežinojimo..

Tai va, pasirodo, 15 sekundžių mikrobangų krosnelėje pakanka, kad, tarkim, iš obuolio ji padarytų niekam nenaudingą balastą, nes pasikeičia biocheminė obuolio sudėtis – obuolyje esantys elementai tampa organiškai nesujungti, suardyti ir jis virsta nesuvirškinama mase.

Anglijos mokslininkai įvykdė tokį makabrišką eksperimentą su labai didele grupe benamių kačių: jas laikė uždaroje patalpoje ir 5 savaites maitino tik maistu ir vandeniu, apdorotu mikrobangų krosnelėje. Po 2-3 savaičių katės pradėjo keistai elgtis ir sirgti. O po 5 savaičių jos visos nugaišo..

Skrodimo duomenys parodė, kad visų kačių mirties priežastis – badas.., nors katės buvo gausiai maitinamos. Mokslininkai padarė išvadą, kad maistas ir vanduo mikrobangų krosnelėje struktūriškai buvo taip suardytas, kad tapo visiškai nenaudingas, nemaistingas ir negalintis palaikyti gyvybės.  Ką čia bepridursi – kačių gaila, o mes darykime išvadas.

Nesinori tokia liūdna gaida užbaigti. Supratau, kokia svarbi mūsų gyvenime yra informacija.. Informuotas – reiškia, perspėtas 🙂 , todėl – valgykime tik į sveikatą 🙂 !

4 mintys apie „Apie maistą kitaip..“

  1. Visada sakydavau, kad pagrindinis dalykas sveikoje mityboje yra maisto skanumas, nes tai geros emocijos valgant, plačios šypsenos ir didelis džiaugsmas, o tai juk sveikata, ne taip senai skaičiau straipsnį, kur aprašytas mokslinis eksperimentas iš kurio daromos panašios išvados, esmė buvo ta, kad iš labai skanaus, bet visokiomis medžiagomis (vitaminai, mineralai ir tt) neturtingo maisto organizmas įsisavina gerokai daugiau tų medžiagų negu iš maisto, kuris tų medžiagų turi daug, tačiau nėra skanus…

    Patinka

  2. Oj, dėl to skonio padiskutuočiau, Mariau 🙂
    Tiek dabar visokių chemikalijų prikurta skoniui pagerinti, kad išties gali būti ne maistas, o maisto skonio maistas..
    Žinoma, maistas turi būti skanus, bet natūraliai skanus, be cheminių priedų.

    Patinka

  3. visiškai sutinku dėl natūralaus skonio, nes tik toks maistas yra tikras, šviežiai ir nuoširdžiai pagamintas, tegu net ir paprastut parasčiausias, bet tikras…

    beje, geras žodis “chemikalija“ :-), jei galima, įtrauksiu į savo žodyną

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: