Kategorija: Saviugda

Mažiausius pozityvius pokyčius būtina pastebėti ir rūpestingai puoselėti. Tai gerovės bangos pranašai.

Kai tik jūs išgirstate bent mažiausias viltį teikiančias naujienas, nepamirškite jų iš karto, kaip tai darėte anksčiau, bet, atvirkščiai – mėgaukitės jomis, aptarinėkite, ieškokite jų.

Galvokite apie jas iš įvairių požiūrio taškų, džiaukitės, planuokite pozityvią ateitį, laukite tolimesnio pagerėjimo.

Tokiu būdu jūs pradedate mąstyti gerovės bangų dažniu, jūs susiderinate su jos parametrais. Ir – gerų naujienų bus vis daugiau, o gyvenimas pradės palengva keistis į gerąją pusę.

Tai ne mistika ir ne žmogaus psichikos savybė filtruoti informaciją, kuomet pesimistas žiūri į pasaulį per juodus akinius, o optimistas – per rožinius.

Tokia realybė: jūs tiesiog persikeliate į gyvenimo linijas, atitinkančias jūsų minčių energijos parametrus 🙂 .

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Šviesių ir gerų permainų mums visiems 🙂 !

Ką žmonės besakytų, tačiau laimė, sklindanti iš vidaus, niekur nedingsta.

Kelias, kurį tu žingsnis po žingsnio nuėjai, negali būti sugriautas. Namas, kurį tu pastatei, priklauso tau. Tai, ką uždirbai – tavo uždirbta. Tai, ką iškentėjai – tavo iškentėta. Sąžiningai gautos patirties niekas negali iš tavęs atimti.  

Kaip galima atimti iš tavęs tavo patirtį, jei ji tiktai tavo? Net jei kažkas pasakys, kad tai netiesa ir vieni niekai. Tu juk žinai, kas tiesa, o kas ne. Tavo atrasta tiesa taps tavo pagrindu. Tavo stuburu. Tavo kvėpavimu. Tuo, kas visada palaikys tave, net jei viskas aplink tam prieštarauja. Net jei pats artimiausias žmogus nusigręš. Net jei audra siautės.

Tu esi tu, net jei tūkstančiai žmonių sakys priešingai. Net jei jie grasins arba pataikaus. Gąsdins arba abejos.

Tu esi tu. Tu pats – tavo tvirčiausias pagrindas. Tavo laisvė. Ir tavo tiesa.

Padėka autorei! Pagal Aglaja Datešidzė esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Žinai, kas gali būti blogiau už fizinį nuovargį?

Tai štai… Blogiau už fizinį nuovargį būna tik moralinis nuovargis. Būtent, perkrova. Moralinė… Kai žmogui viskas atsibosta. Ir jis tiesiog pavargsta nuo gyvenimo.

Taip nutinka, kai žmogus pernelyg ilgai gyvena su nuostata “reikia“. Reikia padaryti tą, reikia aną, reikia, reikia… ir staiga – tavo siela jau rauda, akys prigeso, o tu tiesiog prakeiki visus tuos “reikia“. 

Ir apima skausmas, kuris tave gali sužlugdyti, jei tik tu neatgimsti, kaip Feniksas iš pelenų.

Todėl neleisk, kad įvyktų tokie lūžiai. Kokie tikslai ir užduotys bebūtų tavo gyvenime, atmink, kad poilsis – būtina sąlyga juos pasiekti.

Nepamiršk nors retkarčiais išskristi iš savo pareigų narvo.

Padėka autorei! Pagal F. Snegava teksą, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Būna taip, kad žmogus pasninkauja, gyvena asketiškai, nevalgo gyvulinės kilmės produktų, valo organizmą įvairiais būdais, prisiverčia medituoti, atlieka visokias įmanomas praktikas…, bet nėra tame gyvenimo džiaugsmo.

Jis viską daro prisiversdamas: reikia, taip teisinga, privalau… Ir todėl nėra jame vidinės ugnelės. Lyg ir atlieka dvasinį darbą, bet neužsidega vidinė šviesa.

Juk būtent laimė gyventi, būties džiaugsmas, meilė gyvenimui ir viskam aplinkui, uždega mumyse ryškią vidinę saulę. Žmogus, kuris myli gyvenimą, nori pažinti jį kiekvieną dieną ir mato jame grožį… toks žmogus tiesiog švyti iš vidaus.

Be gyvenimo džiaugsmo, meilės jam… nėra vidinio švytėjimo. Neužsidega Kūrėjo šviesa. Geriau viską daryti su džiaugsmu, o ne versti save. Net geri darbai, daromi iš prievolės, neatneša tiek gėrio, kiek gali atnešti darbai, atliekami iš visos širdies, su tyru džiaugsmu.

Padėka autorei! Pagal Magda Fjunija tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jei esame sąmoningi ir aiškiai suprantame, kaip viskas gyvenime vyksta, tuomet neįsileiskime į savo erdvę nieko destruktyvaus.

Jei rašote eiles ar kuriate dainas, nekurkite eilių ir dainų apie nelaimingą meilę ir kančias. Taip jūs ne tik paskleisite į aplinką negatyvumą, bet ir patys “atversite vartus“ negatyvumui savo gyvenime.

Jei kalbate – kalbėkite apie tai, kas neša gėrį, šviesą, harmoniją, ir ilgainiui visa tai taps jūsų tikrove.

Jei kažką piešiate, tapote – kurkite gyvenimu alsuojančius, džiuginančius akis ir širdį paveikslus. Ir tai atsispindės ir jūsų gyvenime.

Jei svajojate apie meilę – svajokite apie gerą ištikimą žmogų, nelyginkite jo su niekuo, nefantazuokite nerealių savybių. Mylėkite, būkite atviri tyrai meilei – ir mylimas žmogus būtinai ateis į jūsų gyvenimą.

Viskas mūsų sąmonėje. Mūsų rankose. Mūsų tyrose širdyse. Kiekvienas žodis, mintis, būsena, veiksmas kuria mūsų bendrą pasaulį.

Kurkime šviesią tikrovę…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Žmogui reikalingas žmogus.

Ne todėl, kad jis silpnas arba nesugeba gyventi vienas. Bet todėl, kad tokia žmogaus prigimtis – yra poreikis santykiams, artumui, dialogui. Mes išreiškiame save, augame ir vystomės ne vakuume, o su kitais žmonėmis per jausmus, prisilietimus, laiku ištartus žodžius…

Žmogui svarbu žinoti, kad jo laukia. Kad yra kažkas, kas pastebės, jei jo nebus. Kad po ilgos dienos galima sugrįžti ne tik į patalpas, o į erdvę, kupiną šilumos, į savo jaukius namus. Tai natūralus žmogaus poreikis – būti su artimais žmonėmis.

Kartais kitas žmogus mums reikalingas, kad palaikytų mus už rankos, kol viduje siaučia štormas. Kad primintų, jog emocijos nurimsta, o tarpusavio ryšys išlieka. Kad pasidalintų ne tik žodžiais, bet ir tyla – tokia, kurioje nėra įtampos, o yra supratimas.

Žmogui reikalingas žmogus, kad išgyventų sunkumus, nepasinerdamas į juos. Kad sušvelnintų skausmą, kad suvoktų, jog net labiausiai slegiantys pergyvenimai tampa lengvesni, jei kažkas yra šalia. Artumas nepanaikina sunkumų, bet padeda juos įveikti.

Žmogui reikalingas žmogus ne tam, kad užpildytų tuštumą, bet tam, kad patirtų patį gyvenimą. Kad jaustume šilumą, kuri išreiškiama rūpesčiu, dėmesiu ir nuoširdumu. Kad būtume išgirsti ir suprasti. Kad išmoktume mylėti ir pasitikėti.

Žmogui reikalingas žmogus. Ne todėl, kad be jo negalima išgyventi. O todėl, kad be jo sudėtinga patirti gyvenimo pilnatvę.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Atvirumas – ne silpnybė, tai stiprybė. Tai akimirka, kai tu nesislepi už žodžių, įvaizdžių, apsauginių sluoksnių, o tiesiog leidi sau būti. Išsiskleisti tarsi žydintis sodas ir spinduliuoti viską, kas yra viduje: šviesą, džiaugsmą, meilę ir savo išgyvenimus – be abejonių ir be baimės.

Atvira siela – tai kuomet tu neslepi savęs tikrojo, savo esmės. Kai kalbi ne taip, “kaip reikia“, o taip, kaip širdis jaučia. Kai gyveni ne tam, kad atitiktum, bet tam, kad tiesiog būtum.

Tai laisvės būsena…

Tu nebijai parodyti savęs tikrojo – be pataikavimo, be pasmerkimo baimės, be bandymų kažką išlaikyti. Todėl kad tu žinai: tavo vidinė šviesa pritrauks tuos, kam ji reikalinga, o tai, kas nereikalinga, išsisklaidys savaime.

Ir būtent tokiomis akimirkomis ateina tai, kas svarbiausia ir vertingiausia. Tas, kas pamatys tavo atvirą sielą ir nenusuks žvilgsnio, nepasitrauks, neišsigąs – pasiliks su tavimi. Ne todėl, kad tu patogus, bet todėl, kad tu tikras.

Atsiverk. Ir tegul tavo siela pražysta gražiausiais žiedais!

Padėka autorei! Pagal O. Pollok esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kodėl būtent per pirmąjį susitikimą mes galime geriausiai pajusti kitą žmogų?

Nes ką žmogus bekalbėtų ar bedarytų, kokią veido išraišką jis berodytų pasauliui, tačiau nuslėpti savo emocinės-protinės būsenos jis negali.

Kiekvienas žmogus skleidžia tam tikrą energetinį lauką, kuris atitinka jo vidinę būseną, ir dauguma žmonių jaučia tą lauką, bet dažnai jį pajunta tik pasąmonės lygmenyje.

Tai reiškia, kad žmonės gali nesuvokti, kad jaučia tą lauką, tačiau tai vis vien nulemia jų požiūrį į vieną ar kitą žmogų ir tai, kaip jie į jį reaguoja.

Kai kurie žmonės jaučia kito žmogaus būseną labai ryškiai, vos pamatę jį pirmą kartą – ir tam net nereikia žodžių.

Tačiau vėliau žodžiai užvaldo bendravimą, o kartu su jais pradeda ryškėti ir vaidmenys, kuriuos vaidina dauguma žmonių.

Ir tuomet dėmesys nukreipiamas į proto sferą, o gebėjimas jausti kito žmogaus energetinį lauką ženkliai silpnėja. Nors pasąmonės lygmenyje jis vis vien išlieka.

Štai kodėl pirmas įspūdis – tikriausias. Ir tam nereikia žodžių.

Padėka autoriui! Mintys iš E. Tolle paskaitos, parengė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Žmonės, kurie tiki jumis labiau, nei jūs patys – ir yra patys artimiausi žmonės.

Tikėjimas žmogumi gali ištraukti jį iš pačio giliausio dugno ir padovanoti jam sparnus skrydžiui. Tikėjimas gelbėja gyvenimus. Tikėjimas keičia jūsų minčių ir žingsnių eigą.

Tikėjimas – stipriausia jėga, kuri gali pažadinti kito žmogaus valią ir dvasią. Tai tikėjimas, grįstas matymu žmogaus tokiu, kokiu jis gali tapti. O pakilti skrydžiui gali tik įkvėptas žmogus, kai šalia yra tie, kas suteikia palaikymą, padrąsinimą ir pasitikėjimą savimi.

Išmintingi žmonės niekada nežemins jūsų orumo, atvirkščiai, jie sustiprins jūsų tikėjimą, kad jūs galite viską. O visi kiti – tai tarsi akmenys, kurie ketina nutempti jus žemyn, nepraleidžiantys progos vėl ir vėl priminti jums, kad jūs esate niekas.

Kai jūsų sielą pasieks ilgai lauktas permainų vėjas – nekreipkite dėmesio į akmenis, laikykitės užsibrėžtos krypties kartu su tais, kas tiki jumis.

Jų žodis – tai pats tyriausias ir tikriausias jūsų galimų aukštumų matymas. Tų aukštumų, kurias matote ir jūs, jei tik būtų pašalintas visas slegiantis sunkumas, kuris trukdo jums pakilti.

Padėka autorei! Pagal Anželika Hoffman esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !

Jei matuosime savo vertingumą per svetimų nuomonių prizmę, galime visą gyvenimą blaškytis, ieškodami nuolatinio pritarimo.

Aplinkinių nuomonė – kaip vėjas: šiandien jis švelniai paliečia veidą, o rytoj – gali nublokšti. Tačiau žmogus, kuris pasitiki savimi, o ne svetimais vertinimais, turi tvirtą atramą, kurios negali palaužti jokios audros.

Pagyrimas gali įkvėpti, smerkimas – išsekinti, bet nei viena, nei kita neturi tapti savivertės matuokliu. Kai vidinis kompasas nukreiptas į tiesą, o ne į aplodismentus, nerimas išnyksta, o jo vietoje užgimsta tikroji laisvė.

Vidinė harmonija – tai ramybė širdyje, net jei aplink skamba tūkstančiai balsų.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !