Kategorija: Mintys

Tu bėgi ir bėgi, keisdamas trajektoriją. Ir visada atsiranda naujos problemos, horizontas atveria vis naujus tikslus ir naujas aukštumas.

Tu visą laiką leki, numušdamas kvėpavimą, įtempdamas ir išsekindamas raumenis. Prabėgomis čiumpi maistą, krenti, kai nėra jėgų, greitai atsigauni ir bėgi toliau.

Sielos ramybė neateis, kai tu sukaupsi pakankamai pinigų. Ji neateis, kai tu išspręsi visas savo problemas, išsigydysi visas ligas, visus išgelbėsi ir visiems padėsi.

Aš neprašau tavęs sustoti, aš prašau – eik toliau. Lėčiau. Tu daugiau pamatysi, tavo jėgų užteks daug ilgesniam keliui. Tu turėsi laiko apgalvoti kiekvieną savo žingsnį, tu padarysi mažiau klaidų, ir, galiausiai, ateisi greičiau, patirdamas džiaugsmą nuo kelionės.

Sielos ramybė ateis tik tuomet, kai tu sulėtinsi greitį.

Padėka autorei! Pagal Sigitos Ulskajos esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Kartais angelai – tai tiesiog tave supantys žmonės, kurie tavimi rūpinasi, besąlygiškai myli tave ir pilnai priima tave tokį, koks tu esi.

Kartais Kūrėjas pasireiškia pasaulyje būtent per juos.

Tačiau kiekvienas iš mūsų visada gali tapti tokiu angelu ir Kūrėjo rankomis kažkam.

Net jeigu tas kažkas yra patys artimiausi tau žmonės.

Ko gero, būtent nuo jų ir reikėtų pradėti.

O angelai visada yra tarp mūsų, ir tu atpažįsti juos pagal jų plačiai atvertą širdį, kupiną besąlygiškos meilės, jautrumo ir gerumo.

Galbūt kažkas tavo aplinkoje būtent toks ir yra, o galbūt – tu kažkam toks esi.

Juk Kūrėjas kiekviename iš mūsų, ir vieną dieną kiekvienas gali tapti Jo angelu.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščiansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pačios didžiausios, reikšmingiausios transformacijos, įskaitant gimimo ir atgimimo procesus, vyksta tamsoje.

Sėkla auga po žeme, pavirsdama stipriu augalu. Drugelio lėliukė tampa nuostabiu drugeliu tamsiame kokone…

Aušra užgimsta iš pačios tirščiausios tamsos.

Žmogus, prieš išeidamas į naują gyvenimo etapą, į Šviesą, dažnai praleidžia laiką vienatvėje, uždaroje tamsioje erdvėje. Stengiasi suprasti, kur judėti toliau, kažką pergalvoti, sustiprėti, susijungti su Kūrėjo Dvasia.

Akivaizdu, kad būtent dabar ir vyksta didžiulis atgimimo procesas.

Iš tamsos į Šviesą išeina nauja žmonių karta. 

Karta, kurianti naują – harmonijos, geraširdiškumo, Meilės pasaulį.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kuo daugiau pasaulyje atšiaurumo ir neteisingumo, tuo daugiau norisi veikti priešingai.

Būti atsvara. Daryti atvirkščiai.

Ten, kur šalta, sušildyti.

Ten, kur tamsu, įžiebti šviesą – arba bent jau išsklaidyti miglą kišeniniu žiebtuvėliu.

Ten, kur skauda, papūsti į žaizdą, kaip vaikystėje tai darė kažkas iš suaugusiųjų.

Išreikšti rūpestį šiltu žodžiu ir palaikymu.

Būti gyvu, sugebančiu pajusti svetimą skausmą ir atsiliepti į jį.

Kad būtų nors truputį daugiau gerų naujienų.

Truputį daugiau paprasčiausio gerumo.

Padėka autorei! Pagal K. Šustrova esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Žiūriu, kaip lėtai krenta snaigės… Ir pamirštu apie viską… Kas aš, kodėl, iš kur ir į kur… Rodos, kad tai visai nesvarbu šią minutę…

Lekia akimirkos, o aš negaliu atsidžiaugti… Tarytum gyvenčiau tik šia akimirka….

O paskui aš sugrįžtu į save ir jaučiuosi jau visiškai kitaip… Atsirado jėgos šypsotis, džiaugtis, kurti planus ir matyti kiekvienos naujos dienos stebuklą…

Kartais reikia atrasti nors keletą sekundžių atsinaujinimui… Kad vėl pajustume gyvenimo skonį…

Padėka autorei! Pagal Elena Rajevskaja miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Nuo minčių tyrumo priklauso, kokie žmonės ir įvykiai ateina į mūsų gyvenimą.

Tyros mintys – tai siekis atsiriboti nuo bet kokio agresyvaus poveikio, žeidžiančio sielą, tai noras pagelbėti kitiems, prisidėti prie bendros gerovės, be jokio savanaudiškumo.

Tyros mintys – tai atsisakymas sukti galvoje niūrias ir paikas mintis, tai dirglumo ir pykčio transformavimas į supratimą bei norą suprasti tikrąsias įvykių priežastis.

Tyros mintys –  tai kuomet saugome savo šiltus prisiminimus, gražiausias svajones ir ryžtingai varome lauk visus mūsų jaukaus vidinio pasaulio griovėjus.

Rūpinamės savo minčių tyrumu – ir štai jau tavo akys tampa skaidresnės, eisena grakštesnė, šypsena nuoširdesnė, pamąstymai gilesni. Į tavo gyvenimą ateina žmonės, kurių mintys sutampa su tavo mintimis: padorūs, išmintingi ir įdomūs.

Ir gyvenimas staiga liaujasi žeisti įvykiais ir siunčia laimingus bilietėlius tramvajuje…

Padėka autorei! Pagal A. Fenina esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vieną dieną viską, ką tu pasėjai, tu būtinai surinksi.

Įsitikink, kad tu sėji meilės, gerumo, išminties ir atjautos daigus.

Visada, visur ir kiekvieną akimirką.

Ir kuomet jie užaugs, tu pamatysi užsėtą meilės lauką.

Ir save, stovintį jo viduryje.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščiansky miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

* Labiausiai mums patinka knygos, kur užrašytos mūsų mintys, kurių mes negalėjome suformuluoti.

* Yra žiemos knygos – ne tos, kurios apie žiemą, o tos, su kuriomis pasidaro jauki pūga už lango.

* Žemėje nėra rojaus, bet yra rojaus kampeliai.

* Mažos džiaugsmo akimirkos panašios į žvakes – šviesiais laikais jų nepastebime, o tamsiais laikais neįmanoma be jų išgyventi.

* Žmogui blogai, kai neigiami jo gyvenimo momentai persveria teigiamus.

* Laikini vienkartiniai sunkumai gali paskatinti veikti, tačiau kai gyvenimas sunkus dešimtmečiais – tai išsekina ir palaužia.

* Kai sunku, stengtis dar daugiau – reiškia dar daugiau pavargti.

* Kartais žmogui atrodo, kad jis norėtų išnykti, o iš tiesų – jis nori, kad jį atrastų…

* Laisvos dvasios neįmanoma pažaboti – ji arba išreiškia save nežiūrint į nieką, arba sugriauna tai, kas ją sukaustė.

* Poilsis – iki to, kai tu pavargai. Jei jau pavargai, tai ne poilsis, tai – reabilitacija.

* Psichologinė sveikata visada priklauso nuo to, kaip žmogus kuria savo asmeninį gyvenimą – remdamasis objektyviais gyvenimo poreikiais, ar aptarnaudamas svetimus lūkesčius, vertinimus, stereotipus ir šablonus.

* Paradoksas: “protingi“ įrenginiai atbukina žmogaus protą…

* Jei nors vienam žmogui reikalinga jūsų kūryba – nesiliaukite kurti. Net jei tas žmogus – jūs…

* Dalintis pamąstymais, patirtimi – tai tarsi draugiškas pokalbis prie laužo, kai kitų žmonių nuomonė – tik priežastis dar gilesniems pamąstymams.

* Vidiniame žmogaus pasaulyje gerumas – tai lyg saulė.

* Yra labai svarbus laiko tarpas – “Laiku“. Juk taip svarbu laiku: pasakyti, nutylėti, sugrįžti, išklausyti, apkabinti, pasikalbėti, padėti…

* Patį nuostabiausią pasaulyje vaiką turi… kiekviena mama.

* Svarbiausias skanaus maisto komponentas – meilė tiems, kam gaminamas maistas.

* Pasaka – priminimas apie tai, kad visada reikia tikėtis geriausio.

* Vieni žmonės šypsosi, nes tu šypsaisi, o kiti šypsosi, kad tu nusišypsotum…

* Saulėtą dieną net liūdnos mintys turi laimingą pabaigą.

* Žiema – toks laikas, kai žmonės gali sušildyti vienas kitą – savo mintimis, žodžiais, jausmais…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Yra tokia teorija apie tai, kad yra daugybė visatų. Mokslas ją vis įrodinėja, įrodinėja, o įrodyti niekaip negali. Bet mes juk ir be mokslo žinome, kad mažosios visatos gyvuoja visur, tereikia jas atrasti.

Štai, pavyzdžiui, laimingų bilietų visata – jei bilietėlio nesuvalgai, o tiesiog įsidedi į kišenę. Tuomet jame sukaupta laimė jau duoda pradžią naujam laimingam gyvenimui…

Arba plokščių akmenėlių visata – jei tu, kaip ir Amelija, mėgsti nešioti juos su savimi, kad paleistum vandens paviršiumi. Taip pat yra smulkių monetų visata, surūdijusio vinies visata ir popierinių nosinėlių ūkas. Ir ar įmanoma įsivaizduoti, kokie stebuklai vyksta tokiose visatose, kaip lėlių nameliai?

Na ir kas, jei tokia visata kartais telpa vienoje kišenėje? Kišenė – tai labai didelė erdvė kitam išmatavimui! Ir tai tik mūsų valioje – leisti užgimti naujai visatai arba gerinti jau sukurtą…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Štai ir nužingsniavo nauji metai į priekį. Greitai-greitai. Viskas šurmuliuoja, sukasi: darbai, rūpesčiai, reikalai visokie, svarbūs ir nelabai. Ir kiek įvairiausių planų! Ir viskam, rodos, ir laiko pakaks, ir jėgų, ir noro, ir nusiteikimo. O kaip gi ten bus iš tikrųjų?

Ir lūkesčiai patys įvairiausi! Žinoma, patys šviesiausi, ryškiausi ir gražiausi. Ir mes laukiame, laukiame kažko… tokio… stebuklingo… netikėtai-malonaus… O kaip gi ten bus iš tikrųjų?

Ir nuojautos jaudinančios galvą svaigina. Galbūt, meilė vėl aplankys? O gal, pagaliau, kiekvienoje dienoje išmoksime pamatyti priežastis meilei ir džiaugsmui? Ir kaip gi ten bus iš tikrųjų?

Pagyvensim, pamatysim…

Padėka autorei! pagal O. Meškovskaja Piatakova esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !