Kategorija: Mintys

Šią žiemą aš noriu palinkėti, kad jūs padovanotumėte sau laiką.

Laiką virti kakavą. Laiką kepti sausainius. Laiką svarbiems pokalbiams ir pokalbiams apie smulkmenas. Laiką sau ir laiką kitiems. Laiką susitikimams su kažkuo labai svarbiu. Ir laiką kartu pagaminti maistą ir kartu jį suvalgyti.

Laiką naujiems ir seniems draugams. Laiką nuvažiuoti į svečius pas tėvus. Ir laiką apkabinti savo vaikus. Laiką sutikti kažką reikšmingo ir laiką išsiskirti su kažkuo, kas jau neturi reikšmės. Laiką knygoms, tylai, vienatvei. Laiką šokiams sofitų šviesoje.

Laiką triumfui ir laiką susitaikymui su praradimais. Laiką pajusti kiekvieną savo gyvenimo minutę. Kavos ir migdolų riestainio kvapus. Nakties šaltuko skonį ir minkšto megztinio šilumą. Laiką pabandyti kažką naujo. Ir laiką susitikti su praeitimi, suvokti jos svarbą.

Laiką nepraleisti svarbaus ir laiką viską pramiegoti. Noriu palinkėti rasti laiką atleisti kitiems. Ir laiką atleisti sau. Ir laiką prisipažinti meilėje. Ir laiką pakvėpuoti į užšalusį stiklą ir ant jo užrašyti: “viskas bus gerai“.

Padėka autorei! Pagal Elenos Pasternak tekstą, vertė ruvi.lt

Šviesių artėjančių žiemos švenčių mums visiems 🙂 ! Smagių susitikimų, jaukaus ir šilto bendravimo! Tegul pildosi nuoširdžiausi ir gražiausi palinkėjimai ateinantiems metams 🙂 … Tvirtai tikėkime: viskas bus gerai – ir tai vienintelis mūsų visų ateities variantas 🙂 !

(Kitas įrašas bus ateinančių metų sausio 3 dieną)

… Prisipažinkime – juk mes laukiame Naujųjų metų… Todėl kad visai nesvarbu, kaip kiekvienas iš mūsų žiūri į šią šventę – juk kažkas net vasarą svajoja apie tą linksmą šurmulį: eglutes, girliandas, dovanas, saliutus…

Kiti gi, atvirkščiai, svajoja tik apie tai, kad visas tas blizgantis šurmulys kuo greičiau pasibaigtų ir prasidėtų ramus įprastas gyvenimas be visų tų eilių, beprasmiškų dovanų ir kartojamų iš metų į metus palinkėjimų…

Ir vis dėl to… jokia kita šventė nesugeba taip suvienyti mūsų visų su viltimi į geras permainas, į kažką naujo…

Juk koks bebūtų žmogus – beviltiškas romantikas jis ar užkietėjęs skeptikas, tačiau ir jam, gal pačioje giliausioje sielos kertelėje, bet taip norisi tikėti, kad kartu su paskutiniu kalendoriaus lapeliu iš jo gyvenimo išeis visas blogis, o Nauji metai būtinai atneš džiaugsmą, gerovę, meilę ir laimę…

Padėka autoriui! Pagal O.Roj esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

“Aš nežinau kitų pranašumo požymių, išskyrus gerumą“ (L. van Bethovenas)

…ir meilę – pridurčiau aš.

Tu gali turėti didelę mašiną, didelę piniginę ir didžiausią namą, bet kokia viso to prasmė, jei tavo širdis – mažytė?

Širdis – durys į pasaulį. Jei jos mažos, tuomet įšliauš tik gyvatės-demonai: neapykanta, pavydas ir pagieža. Ir tu žvelgsi į visus su nusivylimu ir pykčiu, nuolat laukdamas klastos.

Angelų sparnai didžiuliai. Jie ateina tik į plačiai atvertas širdis. Tik ten jie gali apsigyventi.

Todėl taip svarbu mokytis mylėti. Visą gyvenimą. Mylėti ir atleisti. O jei kažką mylėti kol kas nesigauna, tai bent jau nejausti neapykantos. Todėl kad neapykanta nuolat išskiria aitraus kvapo nuodus, kurie smilksta ir nuodija jūsų širdį.

Aš nenoriu gyventi juodai-baltame pasaulyje, kur visi arba draugai, arba priešai. Kiekviename žmoguje gyvena angelas. Su juo aš bendrauju. Aš gyvenu spalvotame pasaulyje, edeno sode. Atleidžiu tai, kas skaitoma nuodėme. Todėl kad nuodėmė – dažniausiai labai subjektyvus vertinimas. Pradedi nagrinėti nuodėmės mazgelius, o ten nėra nieko, išskyrus svetimą skausmą.

Jei širdis didelė – tuomet tai meilės ir stiprybės vandenynas. Tos, kuri visada išgelbės, papildys ir palaikys. Didelė širdis – kaip magnetas traukia aplinkinius. Ir meilė auga, prisotina, praturtina.

Neįmanoma mylėti visų. Bet tuos, kurie šalia – būtina.

Padėka autorei! Pagal Sigita Ulskaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Žiema… Į ją įeini lyg į didelį namą…

Man patinka jos ilgi mėnesiai, kaip atostogos nuo garsaus šurmulio… Kaip laikas  apmąstymams…

Kaip ilgi ypatingo namų jaukumo vakarai su pledais, knygomis, mėgiamais filmais, kuriuos žiūrime apsikabinę…

Kaip nepraradusi magijos šventė, kai vieni metai pereina į kitus…

Neskubinkite žiemos…

Neskaičiuokite dienų iki pavasario…

Ir apskritai niekur neskubėkite. mielieji…

Todėl kad su kiekviena praleista minute mes galime praleisti kažką labai svarbaus…

Tai, apie ką metų metais svajojame, bet niekaip negalime įžvelgti, abejingai versdami kasdienybės puslapius…

Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tamsa nieko nekuria, negamina, o tik vartoja ir išnaudoja. O Šviesa be tamsos gali puikiai gyvuoti — ji tik lengviau atsikvėps…

Juk parazitas be žmogaus – negyvas parazitas, o žmogus be parazito – sveikas ir laimingas žmogus!

Štai todėl Šviesai ir nulemta pilnai įveikti tamsą.

Autorius nežinomas

************

Neįmanoma palaikyti melą ir tikėtis, kad tavęs neapgaus. Neįmanoma linkėti kitam blogo ir tikėtis, kad išvengsi bėdų. Neįmanoma daryti piktus darbus ir tikėtis išvengti jų pasekmių.

En Merkar

************

Gyvenimas – tai nuolatinis dovanojimas. 

Nedaugelio – daugeliui. Tų, kas žino ir turi – tiems, kas nežino ir neturi.

A. Modiljani

************

Laisvei neįmanoma suteikti formos, neįmanoma jos apriboti.

Tuo tarpu nelaisvė – tai griežta forma, todėl ją galima apibrėžti, riboti.

Galima numatyti kalinio gyvenimą, tačiau… neįmanoma numatyti laisvo žmogaus gyvenimo.

Autorius nežinomas

************

Žmonės… kalbėkite tyliau…

Tegul garsūs būna jūsų geri darbai.

Autorius nežinomas

************

Išmintis ne žiniose, ji – meilėje.

Todėl kad be meilės – net žinios nesuteikia išminties.

Edvard Taraščansky

*************

Kuo tu bebūtum, tapk, prašau, Šviesos spinduliu. Pasaulyje tiek daug problemų, melo ir piktavalių žmonių. O tu būk Savimi.

Net jei pasaulis tau neteisingas, šviesk, sklaidyk tamsą, tapk vilties Švyturiu, skatink ir kitus įžiebti savo vidinę Šviesą. Kad pasaulis visiems nušvistų skaisčiausia Aušra…

Autorius nežinomas

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

“Pamažėle“… iš vaikystės pamėgtas žodis, kuriuo pas mus dažniausiai atsakydavo į klausimą apie tai, kaip mūsų reikalai. Jis šiltas, atviras, neiššaukiantis, minkštas tarsi artimojo delnai, glostantys pavargusią galvą.

Jis, ko gero, nelabai atitinka tikrovę, nes ten, kur pamažėle, ten suprantama, įprasta, tylu… o dabar, atvirkščiai, taip triukšminga, kad norisi sumažinti garsą.

Jis nuramina, sugrąžindamas į tai, kas rūpestingai išsaugota savyje, ir ko nei atimti, nei sutepti, nei išduoti neįmanoma.

Pamažėle…

Sustoju prie rytinio lango, žiūriu į sniego pusnis po purvo šarvais ir galvoju, kad reikia sulaukti lietaus… Ateis lietūs ir nuplaus visą purvą, tarsi jo ir nebūta…

Pamažėle…

Tariuosi su savo kantrybe, prašydama jos jėgų, kad  išlaikyčiau tą išorinį škvalą, kad nenusileisčiau iki išdavikiškos baimės, neapaugčiau abejingumo kiautu taip, kad neužjausčiau kiekvieno konkretaus skausmo, paaukoto globaliems sumanymams.

Svarbiausias palaikymas – laikas ir gamta…

Nei viena minutė netapo ilgesnė ar trumpesnė, niekas neatšaukė metų laikų. O tai jau stabilumas…

Ir todėl aš neatšauksiu savo rytinės kavos, nesiliausiu džiaugtis nesugalvotomis smulkmenomis, nesiliausiu klausytis mėgiamos muzikos ir nesiliausiu mylėti.

Visiems bendraminčiams nuoširdžiai dėkoju… aš jus jaučiu, dabar – ypatingai…

Neleiskite niekam paversti iš jūsų – ne jus…

Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kartais gyvenimas primena vientisą lauką iš nusivylimų. Žmonėmis, sudužusiomis į šipulius iliuzijomis, neišsipildžiusiomis svajonėmis ir norais, savo žingsniais ne ten ir ne su tais.

O tu atsikeli ir eini toliau. Šimtai rožinių akinių sudaužyti, stabdo skaudūs gyvenimo smūgiai, tačiau tu eini su neblėstančiu tikėjimu šviesia ateitimi ir… savimi. 

Ir dar – žmonėmis. Jei netikėsi, kad kitų žmonių sielose yra pakankamai gerumo, šviesos ir meilės, tuomet gyvenimas pasirodys visai beprasmiškas.

O ką daryti su gyvenimo vertybėmis? Neišduoti jų. Niekada ir jokiose aplinkybėse. Net jei kiti galvoja skirtingai ir žiūri į priešingą pusę, nei tu.

Jums tiesiog ne pakeliui.

Su tais, kas panašus į tave, bus vieninga vibracija širdies lygmenyje.

Padėka autorei! Pagal A. Hoffmann esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Tamsa niekada nebūna absoliuti. Net gūdžiausią naktį iš begalinių aukštybių sklinda žvaigždžių ir mėnulio šviesa.

Bet jei dangus apsiniaukęs, o gyvenime kaupiasi migla, yra patikimas orientyras – šviečianti tolumoje kelrodė šviesa lange, kur tavęs laukia, kur šilta ir jauku, kur sušildo artimųjų rūpestis ir meilė.

Prisiminkime visus, kas dabar toli ir mintimis pakvieskime juos susitikti. Tegul šiandien juos pasieks vilties šviesa ir apgaubs šilčiausiais jausmais. Tegul mūsų širdies šiluma švies taip ryškiai, kad bus matoma iš tolimiausių tolių…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kuo sudėtingesni išbandymai buvo žmogaus gyvenime, tuo labiau jis vertina paprastus dalykus ir mažus džiaugsmus.

Tokio žmogaus akyse galima pamatyti liūdesio gaideles. Jis tylus ir rimtas. Jis supranta kitų žmonių pergyvenimus.

Atsigauna jis tik susidūręs su kažkuo, kas tikra ir verta dėmesio: vaikų juokas, mylimo žmogaus šypsena, nuoširdus bendravimas, saulėtekių ir saulėlydžių grožis, upelio čiurlenimas, rudeninių lapų šiugždesys, žvaigždžių spindėjimas… Ir neįtikėtinas gamtos grožis – nuo mažo vabalėlio iki kerinčios kalnų didybės.

Jam jau neįdomus šurmulys, bėgimas ratu ir vartotojiškas gyvenimas, kurį primeta visuomenė ir masinio informavimo priemonės. Jam tai svetima. 

Jis laisvas dvasia. Ir jis iš tiesų laimingas… Nes jo gyvenimas kupinas tyrumo, meilės ir paprastumo. 

To, kas gyva ir tikra. Kas suteikia gyvenimui prasmę ir pilnatvę.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tu reikalingas ten, kur tu dabar esi. Todėl pasistenk nusiraminti. Nepyk ir nieko nekaltink, ypač savęs. Atsitiktinumų nėra. Tai tavo kelio dalis.

Kodėl viskas vyksta būtent taip? Atsakymas ateis vėliau, kai pradėsi aiškiau matyti. Patikėk, viskas prasideda laiku ir laiku baigiasi. Nematomų persipynimų pasaulyje, kur svarbi kiekviena gija, viskas turi gilią prasmę.

Taip, dabar daug kas gali atrodyti chaotiška ir nesuprantama. Visata išvalo kelią nuo to, kas nereikalinga, kad atlaisvintų vietą gimstančiai naujai tikrovei.

Galima ilgai ginčytis, įrodinėti, priešintis. Tačiau yra vienintelis atsakymas: “Taip reikia. Kodėl – suprasi šiek tiek vėliau.“

Naujoji aušra vieną rytą užlies tavo gyvenimą šviesa. O dabar užsiimk savimi. Padaryk tai, apie ką seniai galvojai, bet atidėliojai. Tai gali būti ir nedidelis veiksmas – pasivaikščiojimas miške, kūrybinis procesas, rytinė meditacija. Tu pajusi, kaip išsisklaido nerimas ir baimė, užleisdami vietą ramybei ir pasitikėjimui.

Ir tu pagaliau suprasi: viskas prasideda laiku ir baigiasi taip pat laiku. Suprasi, ką reiškia “Tu reikalingas ten, kur tu dabar esi.“

Padėka autorei! Pagal A. Rossi esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !