Ir kas gali būti svarbiau?..

Nebūna mūsų gyvenime nesvarbių žmonių…

Kažkas su mumis visą gyvenimą. Kažkas tam tikrą laiką.

Kažkas reikalingas mums, kažkam – mes reikalingi… Ir nesvarbu, koks bus bendravimas ar pagalba – konkreti tiesioginė ar prie monitoriaus, bendravimas internetu ar pagalba praeiviui.

Svarbiausia – atsidurti reikiamu metu reikiamoje vietoje… Ir tarp, atrodytų, paprastų žodžių, skirtų tau, išgirsti tylų pagalbos šauksmą…

Sugebėti išgirsti žmogaus skausmą. Palaikyti. Sušildyti geru žodžiu. Tai ta mažuma, kurią mes galime padaryti, bet tai labai daug reiškia tuo momentu tam žmogui.

Jam tai lyg gaivaus oro gūsis, kuris lėtai, bet užtikrintai sugrąžina jį į gyvenimą… Dabar daug skausmo, todėl palaikymas žmonėms gyvybiškai svarbus. 

Padėkite vieni kitiems, palaikykite – juk šiandien jūsų pagalba kažkam reikalinga, o rytoj, galbūt, pagalbos prireiks jums…

Ir kas gali būti brangiau už širdies šilumą, kurią vienas žmogus dovanoja kitam?

Ir kas gali būti už tai svarbiau?..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Tik Šviesa ją išsklaido

Kiekvienas, net pats mažiausias mūsų sielos virpesys, neišvengiamai sukelia pokyčius ir fiziniame pasaulyje…

Ir jei mes mylime, jei esame taikūs, nuoširdūs ir geranoriški, tuomet mūsų būsena daro atitinkamą įtaką erdvei aplink mus, o gali būti, kad ir visai planetai.

Ir kuo subtilesni, gilesni mūsų jausmai – tuo didesnę įtaką darome mus supančiam fiziniam pasauliui. Tai paaiškina, kodėl pavieniai šventieji, kurie neskelbia ir nešaukia apie savo šventumą, sugeba subalansuoti sudėtingas situacijas planetoje.

Tačiau yra ir negatyvios mintys ir jausmai, kurios taip pat daro įtaką fiziniam pasauliui. Laimei, dėl savo žemų vibracijų šios energijos neturi didelės galios, bet… jei tik jos užvaldo didžiosios daugumos žmonių protus ir širdis, tuomet ir jų įtaka aplinkai ženkliai sustiprėja.  

Todėl žmonijos būsenos klausimas tik tame, koks mąstymas dominuoja mūsų pasaulyje. Ir dabartiniame žmonijos gyvenimo etape akivaizdu, kad dominuoja negatyvumas, kuris darosi pavojingas visų mūsų ateičiai.

Bet kai mes suprantame savo minčių ir būsenos galią (kaip mąstome, taip ir gyvename), tuomet galime sąmoningai atsisakyti negatyvumo šaltinių, kurie dabar labai aktyvūs informacinėje erdvėje.

Negatyvumas įveikiamas tik pozityvumu, iš čia ir alegorijos: “ugnies ugnimi neužgesinsi“, “tik šviesa išsklaido tamsą“, “įžiebus net mažą liepsną, tamsiame kambaryje pasidaro šviesu“, ““kovodami su negatyvumu, didiname jį“, “tamsiausia prieš aušrą“, ir t.t..

Prisimenate: harmoningos energijos žymiai stipresnės už negatyvias, todėl svarbus kiekvienas žmogus! Todėl sąmoningai rinkimės teigiamas mintis, jausmus ir veiksmus mūsų kasdieniniame gyvenime – taip mes pajėgūs persverti balansą į visuotinės harmonijos pusę.

Mylėkime, draugaukime, užjauskime, padėkime vieni kitiems, būkime taikūs, geranoriški, sąžiningi, kūrybingi, vieningi… – ir tai neišvengiamai įtakos šviesius pokyčius mūsų nuostabioje planetoje.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerovės mums visiems 🙂 !

Pakeleiviai :) …

Ar jūs kada nors bandėte atidžiau pažvelgti į savo pakeleivius? Sugalvoti per akimirką mažas gyvenimo istorijas? 

Štai jaunuolis prie durų – jis važiuoja namo, kur jį sutiks mylimas šuo. Jis gyvena paskutiniame daugiabučio aukšte ir mėgsta vakarais gėrėtis saulėlydžiais.

O tos dvi senolės iš tiesų yra seserys. Taip, jos dabar nesikalba. Tiesiog abi prisimena malonius savo jaunystės momentus.

Jauna mergina, kuri susikaupusi rašo žinutę, yra truputį įsimylėjusi ir todėl šiek tiek nerimauja.

O štai tas rūsčios išvaizdos vyras – užkietėjęs alpinistas…

Štai tokios, atrodytų, mažos naivios istorijos, kurių dėka beveidė minia staiga virsta įdomių žmonių kompanija 🙂 …

Padėka autorei! Pagal Caramelina esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Tegul laisvai sklinda jūsų Šviesa

Bet koks įprotis, priklausomybė – didžiulis energijos praradimas. Tai daugiasluoksnė pavergimo sistema, kuri valdo žmogaus gyvenimą.

Smegenų srityje – tai neuroninės grandinės, kurios susiformavo vienodų veiksmų kartojimo dėka. Ir jos “reikalauja“, kad ir toliau tie veiksmai būtų kartojami.

Ir kad būtų gaunami “džiaugsmo hormonai“, pirmiausiai dopaminas, iš išorinių stimuliatorių. Ir nuolatinis siekis juos gauti. Tokiu būdu vyksta pažeidimai toje smegenų žievės dalyje, kuri atsakinga už savikontrolę. 

Psichikos srityje – tai tvirtas prisirišimas prie malonumų šaltinio. Nuolatinis nerimas, kad jo nebus ar jo bus nepakankamai. Kančia, “lūžiai“, kai jo nėra. Malonumų šaltinis laikomas didžiausia gyvenimo vertybe.

Viso to pasekoje – depresijos, neurozės, psichikos ir sveikatos griovimas.

Įsivaizduojate, kiek energijos dėl to netenkama? Žalingi įpročiai ir priklausomybės palengva užvaldo ir sunaikina žmogų, padaro jį bevaliu, paklusniu.

Ar ne todėl alkoholis, nikotinas laikomi “norma“, garbinami priklausomi santykiai? Kultivuojama kančia? Kai žmogus įtraukiamas į keletą priklausomybių, galima užmigdyti jo sąmonę. Tuomet jis nesugeba savarankiškai mąstyti, yra lengvai įtakojamas, nelaimingas, amžinai kaltas…

Pasaulis dabar greitai keičiasi, todėl svarbu laiku persiorientuoti, atsinaujinti ir laiku švarinti kūną, sąmonę, psichiką, sielą, dvasią… Visa tai susieta ir įtakoja mūsų gyvenimo kokybę. Ir, kaip taisyklė – pasaulį aplink mus. Todėl kad pasaulis – tai juk mūsų kolektyvinė energija.

Metų pradžia – pats laikas atsikratyti žalingų įpročių ir priklausomybių. Jei jau jos yra. Neleiskite joms siurbti jūsų energijos. Neleiskite valdyti jūsų gyvenimo.

Jūs – nuostabi, drąsi siela, kuri atėjo čia tokiu nelengvu metu. Jūs Naujojo pasaulio Kūrėjas. Neleiskite savęs palaužti, būkite stiprūs.

Tegul jūsų Šviesa spinduliuoja skaidriai ir ryškiai.

Padėka autorei! Pagal T. Godard tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Dvasingumas tai…

Dvasingumas – tai ne paskaitos. Ne atributika. Ne maldų kilimėlis. Ne pasninkas ir ne askezė. Ne sėdėjimas lotoso pozoje.

Dvasingumas – tai kasdieniniai sąmoningi veiksmai mūsų materialiame pasaulyje. Tai kuomet blogis sustoja ties tavimi, kai jis nesklinda toliau.

Bet ne tuomet, kai tu kaupi jį savyje, o kuomet kasdien, kiekvieną sekundę išsklaidai ir transformuoji blogį.

Kaip?

Pasirinkdamas savo būseną. Pasirinkdamas savo mintis. Galvodamas, ką tu galvoji. Būdamas dėmesingu – stebėdamas ir pastebėdamas, kas tiesiog dabar yra priešais tave. Juk ne atsitiktinai gyvenimas būtent taip susiklostė ir viskas tavo gyvenime būtent taip. 

Dvasingumas – kai grįžti namo ir myli pačius artimiausius žmones. Net tada, kai pavargai ar kai nėra jėgų. Kuomet tarp chaoso sugebi išsaugoti savo vidinę jėgą, kai atlikdamas paprastus darbus, tu sugebi atkurti vidinę pusiausvyrą.

Kai padedi, palaikai kitus žvilgsniu, žodžiu, veiksmu arba tiesiog savo buvimu šalia. Savo vidine ramybe ir vidiniu pasitikėjimu padedi kitiems pajusti ramybę.

Kai myli gyvenimą ir savo meile įkvepi kitus. Kai suvoki, kaip skirtingai kiekvienas iš mūsų išreiškia savo meilę…

Kuomet pradedi matyti ir jausti meilę viskame – rytinės kavos puodelyje, mylimo žmogaus akyse, praeivio šypsenoje, pavasariniame atgimime, vasaros žieduose, rudens spalvose, snaigių šokyje…

Dvasingumas – tai pats gyvenimas: sąmoningas, tyras, doras, šviesus, harmoningas … Tai besąlygiškos meilės išraiška, nuoširdus ketinimas pagerinti šį pasaulį.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Mylėkime…

Meilė – vienintelė jėga Žemėje, kuri auga ir didėja, kai mes ja dalinamės. Dalinkime dosniai meilę, ir ne tik savo artimiesiems, juk geras žodis palieka šilumą širdyje, įkvepia tikėjimą savimi, savo jėgomis, todėl – dažniau sakykime gerus žodžius žmonėms.

Dabar paplito cinizmas ir sarkastiškos pastabos, tačiau jos dar nieko nepadarė protingesniais arba laimingesniais, todėl kad meilė – stipriųjų prerogatyva, ir aš tikiu, kad tuomet, kai žmogus kažką daro su meile, jam padeda aukščiausios jėgos – ir jam viskas gaunasi, o bėdos jį aplenkia.

Mylėkime. Mylėkime šiais nelengvais laikais, mylėkime stipriau, nei paprastai – ir tuomet gyvenimas pagerės, ir tapsime stipresni kūnu ir dvasia.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir ramių, jaukių artėjančių švenčių mums visiems 🙂 !

Žiemos stebuklas

Kiekviena žiema – tai kažkas neįtikėtino.

Atrodytų, slenka lėtai pilkos dienos, bet tereikia pradėti kristi sniegui, ir ore pasklinda tyras ir svaiginantis šventės aromatas.

Ir nesvarbu, kiek tau metų – vis vien norisi užvertus galvą žiūrėti į nubalusį dangų, ir apkabinti medžius, ir liesti purų sniegą, ir minti ornamentus ant balto žiemos apkloto.

Ir šypsotis norisi. Ir puoselėti tvirtą pojūtį: baltas sniego apklotas – tai pasakos priminimas, o kiekviena snaigė – stebuklo pažadas.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jis jau dabar vyksta…

Upės nereikia stumti. Ji teka pati.

Dažniausiai mes nepastebime, kad galima tiesiog gyventi.

Tiesiog.

Gyventi. 

Nesiblaškyti, nesistengti būti efektyviu. Neplanuoti kiekvieno savo žingsnio. Nesibaiminti dėl ateities, nesijaudinti dėl praeities. Tiesiog remiantis savo patirtimi – gyventi šiandien. Su tuo, kas yra. Tame, kas mus supa.

Ir tai nėra taip jau lengva. Sustoti savo kasdieniniame bėgime ir pastebėti, kad viskas, kas mus supa – tai ir yra mūsų gyvenimas.

Pabandykite – tai lyg į jūrą bristi – eiti į vandenį greitai arba lėtai (kaip kam patinka). Juk jūs nieko neplanuojate, kai brendate į vandenį, jūs tiesiog pajuntate, kaip vanduo paliečia jus, ir jūs jaučiate vandenį visu kūnu. Jūs negalite būti jūroje, bet jausti, kad esate ant kranto. Tai neįmanoma.

Ir kai susijungiate su vandens stichija – jūs pilnai ir visa savo esybe susiliejate su šia būtimi. Prisiminkite, kaip tai – būti tame, kas yra čia ir dabar – galima tiesiog plaukti ir visa savo esybe būti kiekvienoje akimirkoje.

Taip yra ir mūsų gyvenime – jis jau dabar vyksta. Tiesiog žiūrėkite. Stebėkite. Pajuskite. Gyvenkite.

Ir tuomet jūsų gyvenimo tėkmė parodys jums tai, kas būtent dabar jums svarbu. Ir jūs sugebėsite tai pamatyti. Todėl kad visa esybe dalyvausite savo būtyje.

Padėka autorei! Pagal S. Kilaru esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !