Autorius: Ruvi

Jei mums pakeliui

Kartais gyvenimas primena vientisą lauką iš nusivylimų. Žmonėmis, sudužusiomis į šipulius iliuzijomis, neišsipildžiusiomis svajonėmis ir norais, savo žingsniais ne ten ir ne su tais.

O tu atsikeli ir eini toliau. Šimtai rožinių akinių sudaužyti, stabdo skaudūs gyvenimo smūgiai, tačiau tu eini su neblėstančiu tikėjimu šviesia ateitimi ir… savimi. 

Ir dar – žmonėmis. Jei netikėsi, kad kitų žmonių sielose yra pakankamai gerumo, šviesos ir meilės, tuomet gyvenimas pasirodys visai beprasmiškas.

O ką daryti su gyvenimo vertybėmis? Neišduoti jų. Niekada ir jokiose aplinkybėse. Net jei kiti galvoja skirtingai ir žiūri į priešingą pusę, nei tu.

Jums tiesiog ne pakeliui.

Su tais, kas panašus į tave, bus vieninga vibracija širdies lygmenyje.

Padėka autorei! Pagal A. Hoffmann esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Per tolimiausius tolius…

Tamsa niekada nebūna absoliuti. Net gūdžiausią naktį iš begalinių aukštybių sklinda žvaigždžių ir mėnulio šviesa.

Bet jei dangus apsiniaukęs, o gyvenime kaupiasi migla, yra patikimas orientyras – šviečianti tolumoje kelrodė šviesa lange, kur tavęs laukia, kur šilta ir jauku, kur sušildo artimųjų rūpestis ir meilė.

Prisiminkime visus, kas dabar toli ir mintimis pakvieskime juos susitikti. Tegul šiandien juos pasieks vilties šviesa ir apgaubs šilčiausiais jausmais. Tegul mūsų širdies šiluma švies taip ryškiai, kad bus matoma iš tolimiausių tolių…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Tai, kas gyva ir tikra

Kuo sudėtingesni išbandymai buvo žmogaus gyvenime, tuo labiau jis vertina paprastus dalykus ir mažus džiaugsmus.

Tokio žmogaus akyse galima pamatyti liūdesio gaideles. Jis tylus ir rimtas. Jis supranta kitų žmonių pergyvenimus.

Atsigauna jis tik susidūręs su kažkuo, kas tikra ir verta dėmesio: vaikų juokas, mylimo žmogaus šypsena, nuoširdus bendravimas, saulėtekių ir saulėlydžių grožis, upelio čiurlenimas, rudeninių lapų šiugždesys, žvaigždžių spindėjimas… Ir neįtikėtinas gamtos grožis – nuo mažo vabalėlio iki kerinčios kalnų didybės.

Jam jau neįdomus šurmulys, bėgimas ratu ir vartotojiškas gyvenimas, kurį primeta visuomenė ir masinio informavimo priemonės. Jam tai svetima. 

Jis laisvas dvasia. Ir jis iš tiesų laimingas… Nes jo gyvenimas kupinas tyrumo, meilės ir paprastumo. 

To, kas gyva ir tikra. Kas suteikia gyvenimui prasmę ir pilnatvę.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Laimės lagaminėlis

Kiekvienam žmogui gerai būtų turėti “Laimės lagaminėlį“ – kad palaikytų save, kai to reikia. Dedi jį ant stalo ir imi iš ten viską, kas suteikia įkvėpimą, džiaugsmą.

Kiekvienas įdeda į šį lagaminėlį viską, kas jam svarbu. Knygų skaitymas, šokiai, joga, pasivaikščiojimai gamtoje, piešimas, rankdarbiai, kulinarija, fotografija, grupės pagal interesus, bendravimas su artimais žmonėmis, filmai, tinklapiai su kačiukais ir laputėmis… Na, juk tiek daug šiame pasaulyje įdomaus! Svarbu pasirinkti tai, kas būtent tau patinka ir gali greitai sudominti. Ir, kas labai svarbu – kas nesukelia liguistų priklausomybių.

Liūdesio, nerimo akimirką imi šį “Laimės lagaminėlį“ ir greitai atrandi tai, kas tau gali padėti būtent dabar. Na, ir įsitrauki į tą procesą kaip įmanoma giliau.

Tikslas – perjungti dėmesį nuo nerimo į kažką džiaugsmingo, malonaus. Išsaugoti pusiausvyrą. Kai “prislegia“ negatyvumas ir tu pasineri į nerimą, yra didelė tikimybė, kad pasieksi dugną. 

O kažkas iš tavo “laimės lagaminėlio“ arsenalo gali, kaip gelbėjimosi ratas, padėti išlikti paviršiuje, papildyti pozityviomis emocijomis. O po to (rytoj arba vėliau) ramioje aplinkoje, jei vis dar bus aktuali ši tema, tu viską apsvarstysi ir priimsi teisingą sprendimą. Arba sugalvosi geriausią planą.

Tai yra, veikimo schema tokia: nerimas arba stresas – įkvėpimas-iškvėpimas – “Laimės lagaminėlis“. Tai tiesiog geras įprotis, kurį galima greitai įsisavinti ir kuris labai padeda išsaugoti ramybę, kas benutiktų – pasaulyje ar tavyje.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tai turi lemiamą reikšmę

Šviesias mintis ir idėjas galima palyginti su sėklomis – geromis ir sveikomis, iš kurių gali užaugti tikrai kažkas nuostabaus…

Bet jei tokias sėklas pabersime ant asfalto, kokios geros jos bebūtų, jos negalės sudygti ir augti toliau.

Todėl dirva šiuo atveju turi lemiamą reikšmę. 

Tas pats vyksta ir su žmonėmis: ne visi žmonės pasirengę priimti kažkokią informaciją, jų sąmonė tarsi dirva sėklai – gali būti tinkama arba ne.

Ir vien tik valios pastangų “imk ir daryk“ tam nepakaks. Ir didelis ryžtas ar užsispyrimas užauginti nuostabų sodą ant asfalto taip pat nepadės. Visos pastangos bus bergždžios, jei dirva netinkama.

Todėl kad sėklos sudygtų – ir ne tik sudygtų, bet vešliai augtų ir vystytųsi toliau – pirmiausiai reikia pasirūpinti dirva.

 Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

To nesuvaidinsi

Žmogus gimsta, kad augtų, vystytų savo dvasines savybes, kurtų, ir tokiu būdu vystytų ir gerintų pasaulį aplink save.

Todėl sėkmingo vystymosi kriterijus kiekvienam žmogui yra būtent tai, kiek harmonijos jis sukuria aplink save – ne tai, ką jis kalba ir net ne tai, kokią patirtį jis išgyvena.

Svarbus jo taikus ir geranoriškas nusiteikimas bet kokiose aplinkybėse ieškoti palankiausių sprendimų ne tik sau, bet visiems, su kuo jis susiduria.

Ir labai svarbu, kokią atmosferą jis sukuria tiesiog savo buvimu, ką šalia jo jaučia kitas žmogus, gamta, pasaulis.

Galima suvaidinti dvasingumą ar apsimesti geru, bet labai sunku falsifikuoti harmoningą atmosferą aplink save. 

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Ten, kur tu dabar esi

Tu reikalingas ten, kur tu dabar esi. Todėl pasistenk nusiraminti. Nepyk ir nieko nekaltink, ypač savęs. Atsitiktinumų nėra. Tai tavo kelio dalis.

Kodėl viskas vyksta būtent taip? Atsakymas ateis vėliau, kai pradėsi aiškiau matyti. Patikėk, viskas prasideda laiku ir laiku baigiasi. Nematomų persipynimų pasaulyje, kur svarbi kiekviena gija, viskas turi gilią prasmę.

Taip, dabar daug kas gali atrodyti chaotiška ir nesuprantama. Visata išvalo kelią nuo to, kas nereikalinga, kad atlaisvintų vietą gimstančiai naujai tikrovei.

Galima ilgai ginčytis, įrodinėti, priešintis. Tačiau yra vienintelis atsakymas: “Taip reikia. Kodėl – suprasi šiek tiek vėliau.“

Naujoji aušra vieną rytą užlies tavo gyvenimą šviesa. O dabar užsiimk savimi. Padaryk tai, apie ką seniai galvojai, bet atidėliojai. Tai gali būti ir nedidelis veiksmas – pasivaikščiojimas miške, kūrybinis procesas, rytinė meditacija. Tu pajusi, kaip išsisklaido nerimas ir baimė, užleisdami vietą ramybei ir pasitikėjimui.

Ir tu pagaliau suprasi: viskas prasideda laiku ir baigiasi taip pat laiku. Suprasi, ką reiškia “Tu reikalingas ten, kur tu dabar esi.“

Padėka autorei! Pagal A. Rossi esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tikras Laiškas

Naujas amžius, naujos technologijos… Mes spėjame virtualiai įsimylėti-susituokti-susidraugauti-išsiskirti. Mes virtualiai sveikiname ir dovanojame dovanas virtualiai. Mes rašome elektroninius laiškus ir skaitome elektronines knygas…

Mus supa virtualūs žmonės ir daiktai, ir mūsų pašėlusiame gyvenimo tempe mums atrodo, kad to pilnai pakanka…

Kodėl gi tuomet taip plaka širdis, kai pašto dėžutėje tarp reklaminių lankstinukų mes staiga pamatome mums ranka rašytą Tikrą Laišką?

Ir taip norisi kuo greičiau jį perskaityti patogiai įsitaisius krėsle, ir, atsiribojus nuo viso to virtualaus balsų triukšmo, skaityti tylų artimos sielos šnabždesį…

Ar jūs dar prisimenate tą savo nustebimą-įkvėpimą-džiaugsmą? Ar norite tai padovanoti kažkam artimam? Tuomet imkite rašiklį, popieriaus lapą ir pradėkite rašyti Tikrą Laišką…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tai tarpsezonis

Svarbu suprasti, ką mes dabar išgyvename. Kuo daugiau informacijos, tuo ramiau ir aiškiau.

Tai tarpsezonis. Organizmas, psichika, hormonų sistema prisitaiko, persitvarko. Tai normalus procesas, būdingas lapkričiui ir kovui.

Artėja metų pabaiga. Daugėja įvairių reikalų, reikia daugiau pastangų ir dėmesio koncentracijos. Ir visa tai vyksta tarpsezoniu, kai imunitetas silpnesnis, energijos mažiau, o nervinė įtampa ir stresas didesni, nei įprasta.

Beveik nesiliauja Saulės aktyvumas ir susiję su tuo nauji prisitaikymo procesai – kūno, psichikos, sąmonės lygmenyje.

Visa tai kartu gali sukelti nemalonius pojūčius. Todėl, kaip niekada, reikia pasirūpinti savimi.

Gerti švarų šiltą vandenį, erškėtuogių ir ciberžolės nuovirą, vandenį su medumi ir citrina rytais. Kam galima – arbatą su citrina ir imbiero šaknimi.

Gerai išsimiegoti ir valgyti lengvą natūralų maistą. Daugiau produktų su triptofanu. Jis palaiko serotonino, kuris reguliuoja gerą nuotaiką, gamybą. Tai, pavyzdžiui, sūris, rauginto pieno produktai, pupos, neapdoroti riešutai, sėmenys.

Daugiau būti gamtoje ir gerai vėdinti patalpas. Trumpas dienos miegas, jei yra galimybė, – pakanka 10-15 minučių. Labai atgaivina!

Fizinis aktyvumas pagal jėgas. Įdomūs įkvepiantys užsiėmimai. Sutelkti savo dėmesį į tą gėrį, kuris yra mūsų gyvenime. Ir ramiai, po žingsnelį spręsti tai, kas iš tiesų reikalinga.

Tokia perkrova – ir sezoninė, ir globalinė – tai iššūkis, kuris reikalauja daug energijos. Bet mes juk daug stipresni, nei galvojame. Mes – savo naujos ir mūsų bendros kolektyvinės tikrovės kūrėjai.

Mes drauge ir mes viską įveiksime.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !