Sakoma, jei norime būti laimingi, mes turime būti su žmonėmis, kuriuos norime apkabinti… Tai tiesa.
Ir kalbama šiuo atveju ne tik apie prisilietimą prie kito žmogaus, bet ir apie nuoširdų ir greitą pasikeitimą tyromis energijomis. Štai tokia stebuklinga akimirka, kai du širdies centrai susilieja, sukurdami harmonijos ir palaimos erdvę…
Noras apkabinti – tiksliausias požymis, kad yra rezonansas su žmogumi, tarsi sielos signalas: “ čia saugu, čia ramu, čia meilė…“
Ir, atvirkščiai, nenoras apkabinti – tai lyg apsauginiai šarvai, kai ir kūnas, ir psichika “nubrėžia“ asmenines ribas. Tokiu atveju žmogus panašus į išsekintą ir sunkiai pildomą indą, kuris baiminasi, kad nuo menkiausio prisilietimo į išorę išsilies bent vienas jėgos lašas.
O kartais nenoras apkabinti – tai mūsų intuicijos signalas. Mes galime ilgą laiką bendrauti su žmonėmis, kurie formaliai “geri’, tačiau su jais mes neturime jokio rezonanso. Jei siela jaučia falšą ar neatitikimą, tuomet ir kūnas reaguoja, ir rankos nekyla apkabinimui.
Iš tiesų, kokia laimė, kai yra žmonės, kuriuos norime apkabinti… Ir kai yra žmonės, kurie nori mus apkabinti…
Parengė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Apsikabinimai ir pasibuciavimai cia Ispanijoje yra sventas reikalas. Andaluzietis isizeis, jeigu tu bandysi islaikyti pagarbu atstuma su vos pazistamu arba visai nepazistamu, bet turinciu bendru pazistamu zmogumi. 😄 Todel manau, kad apsikabinimai labai skirtingai suprantami skirtingose salyse ar tautose. Jei rimtai, poreikis apsikabinti yra labai individualus, priklausantis nuo zmogaus charakterio tipo, gyvenimo patirties, net tos dienos nuotaikos. Ir zinoma, nuo konkretaus zmogaus auros. Jeigu ji stipri, spavinga, aktyvi, didele – tarp tokiu zmoniu artimas dvasinis rysis atsiras ir per rankos atstuma. O tam, kas yra pavarges nuo gyvenimo problemu, ligu, vienatves – tam nuosirdziausias artimojo ar draugo glebis bus tikra palaima. Ir ta stebuklinga akimirka bus nuostabi abiem: ir isalkusiam dvasinio artumo ir apkabinanciajam. Pasikliaukime intuicija – ji neklysta. Ziedu, Meiles ir Laimes visiems si pavasari!
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Labas, Jone!
Dėkoju už tokį reikšmingą papildantį komentarą!
Iš tiesų yra įvairios tradicijos, įvairūs tautų temperamentai – pietiečiai emocingesni, atviresni, šiauriečiai – santūrūs, uždaresni. Dėl to ir bendravimas tarp žmonių atitinkamas, ir tradicijos.
O prisilietimai, apkabinimas – labai natūrali artumo ir meilės išraiška. Visi žmonės turi prisilietimų (taktilinį) poreikį, ir ne tik žmonės, gyvūnai taip pat 🙂 . Todėl taip natūralu, kai motina apkabina savo vaiką ir vaikas motiną, arba – mylimų žmonių apkabinimas, ir kai norisi paglostyti ar paimti ant rankų katiną ar šunį…
Žinoma, mūsų laikais daug susvetimėjimo ir priešiškumo, todėl apkabinimas, prisilietimai dar labiau branginami, nes tai suartina, sušildo širdį 🙂 …
PatinkaPatinka