Žmonės dažnai sako: “Aš laisvas daryti tai, ką noriu, ir tegul kiti mane priima tokį, koks aš esu!“
Ir štai toks žmogus pradeda “veikti“: lipa per galvas, deda kojas ant stalo, šalina iš savo kelio visus, kas jam trukdo, ir net nesusimąsto, kiek piktybiškumo ir pažeidimų jo veiksmuose.
Atvirkščiai, jis net labai didžiuojasi savimi… Jis taip supranta laisvę. Tačiau net neįtaria, kad vieną dieną jis bus įvarytas į kampą, nes nei vienas veiksmas nelieka be pasekmių.
Ir bus nustebęs: “Kaip įvarytas? Kodėl aš būsiu įvarytas į kampą?“
Ogi todėl, kad sąmoningai ar ne, prisidengdamas savo laisvės išraiška, toks žmogus nuolat pažeidžia visus įmanomus bendražmogiškus harmoningos sąveikos dėsnius, o taip pat, kas yra dar rimčiau – Kūrėjo ir Kūrinijos dėsnius.
Na, juk negalima siūlyti žmonėms nuodų ir tikėtis arba reikalauti iš jų dėkingumo ir meilės tik todėl, kad “tu toks esi“…
Tokiu elgesiu žmogus labai sudarko savo pasaulėžiūrą, savo mąstymą, savo sielą ir savo organizmą. Ir todėl vieną dieną vietoje to, kad džiaugtųsi savo įsivaizduojama laisve, jis bus įvarytas į kampą.
Žmonės dažnai pasirenka šį klaidingą ir pavojingą kelią, kad įrodytų kitiems, kokie jie stiprūs, nepriklausomi ir laisvi. Tačiau jie nežino, kad anksčiau ar vėliau, bet už vykdomus pažeidimus jiems teks atsakyti, o besikaupianti atsakomybės našta vis labiau slėgs ir sekins.
Todėl… prieš pareikšdami “Nes aš toks esu!“, užduokite sau klausimą: “O koks aš esu?“…
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Aš esu iš to paties šaltino kaip ir tu ir aš esu šaltinis, ir tu esi šaltinis, ir nėra tavęs ir manęs atskirai. Mes esame vienis, mes esame savitos jo išraiškos patiriančios pačios save. O šis “pasaulis“… na tiek to. Paklauskime savęs kodėl visur jausdami ir matydami dualumą mes taip ilgimės vienovės? Kodėl gėris ir blogis? Kodėl ausys dvi, o širdis viena?
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Kodėl smegenų pusrutuliai du ir kam, po galais, reikalinga ta jungtis tarp jų?
PatinkaPatinka
Sveiki, Algirdai!
Klausimų žmogui visada iškyla daugiau, nei ateina atsakymų, nes kiekvienas atsakymas kelia dar daugybę klausimų. Ir ne viską galime paaiškinti, nes didžioji būties sritis priklauso energijoms, pojūčiams, ir, atrodo, iš to viskas kyla ir įgauna formas. Ech, bet gi to nepačiupinėsi ir nepamatysi akivaizdžiai, todėl žiūrime į tai, ką matome, o dėl to dažnai ir klystame…
O dėl klausimo “koks tu esi?“ tai dažniausiai būdavo taip: žmogus tvirtina, štai aš va toks ir toks, ir nieko negaliu padaryti, todėl priimkite mane tokį, koks esu. O kai paklausi – o koks jis, ir ar jis tokiu atveju pasiruošęs priimti ir kitus tokius, kokie jie yra – nutildavo, sutrikdavo. Jei žmonės teisina save tokiu būdu (esu toks, koks esu), tuomet rasti bendrą kalbą ir apskritai, bendrauti normaliai – neįmanoma.
Atrodytų, viskas paprasta: jei darai blogai – gerai nebus, arba – nedaryk kitam to, ko pats nenorėtum. Tiesa visada paprasta 🙂 .
PatinkaPatinka