Žmonių tarpusavio santykiuose negalima pernelyg ilgai tęsti tylėjimo pauzę.
Artumas tarp žmonių – tai tiltelis iš širdies į širdį, kuris nutiesiamas sutartinai, o sugriūna jis kartais todėl, kad vienas žmogus labai ilgai laukia, o kitas neskuba paskambinti, parašyti, pasikalbėti.
Ir būna taip, kad žmonės nori atnaujinti dėl kažkokių priežasčių nutrūkusį bendravimą ir galvoja, kad pakaks pasakyti įprastą savo: “Labas, kaip laikaisi?“, ir viskas bus taip, kaip buvę. Gal bus, o gal ir nebus. Juk kuo ilgesnė pauzė, tuo trapesnis tiltelis iš širdies į širdį, kuris laikui bėgant ir visai sugriūna.
Jei jums iš tiesų kažkas brangus, nenutraukite bendravimo mėnesiams ar net metams, juk mūsų laikais visada yra galimybė sužinoti, kaip žmogus gyvena, paklausti, kaip jam sekasi ir papasakoti apie save. Net jei mes labai užimti.
Gyvenimas – įvairiausių įvykių virtinė, ir ne visi po jų išlieka tokie, kokie buvo, o kai kurie apskritai išeina visiems laikams.
Todėl neatidėkite bendravimo su artimais žmonėmis: “Paskambinsiu, parašysiu vėliau…“, nes su kiekviena atidėta diena jums vis sunkiau bus pradėti bendravimą, o jiems vis sunkiau bus jums atsakyti.
Bendravimas su artimais žmonėmis – tai ryšys. Abipusis. Palaikykime ir branginkime jį.
Autorius nežinomas, parengė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 
Sveika Rūta, skaitytojai, labai dėkui už tektus, žinutes, kurios dažnai ateina tuo metu, kai labiausiai reikia ar net būtina. Štai ir ši žinutė – ji labai svarbi man ir turiu tokį žmogutį, kuris….nutraukė ryšį, tikiuosi, laikinai, tik kad va tas laikinumas tęsiasi jau daugiau nei metai. A bet, tai mokykla, kurioje mokausi gyventi, susilaikyti nuo neigiamų kritikų, suprasti savo požiūrį į kitus, išsakyti jį santūriai neužgaunat, neįžeidžiant arba iš vis pasilaikyti sau. Gal pati svarbiausiam, bet tuo pačiu ir pati sunkiausi ir yra gyvenimo mokykla. Jos pamokos kartais džiugina, atneša palaimą, o kartais liūdina, veda neviltin, na bet… Juk gyvenimas ir yra toks savotiškai vis tik įdomus ir unikalus “dalykėlis“, kurį gauni kartu su gimimo diena ir ne savo noriu. Čia gal pajuokausiu, nes anądiena dar kartą suvokiau ir sau pasitvirtinau, kad GYVENTI yra gera. Daug galiu prirašyti sinonimų šiam žodžiui, bet jo prasmė lieka ta pati – gera. Ačiū Rūta Jums ir skaitytojams ir būkite visada šalia, – gera (taip pat kaip gyventi) jausti, kad bet kuriuo metu galėsiu atsiversti ir pasiskaityti, kad jūsų visi esate ir būsite šalia. Geros dienos ir šviesių dienų – och, tas sniegas, tiek džiaugsmo jis atneša, vien tik prisiminus vaikystę, o dar kur didžiosios šventės – Kalėdos. Tad lai šviesakol kas ramiai ir tyliai mus supa ir pakelia nuotaiką, ir vėliau jau ryškiai nušvinta tiek aplinkoje, tiek mūsų širdyse. Linkėjimai….
PatinkaPaspaudė "Patinka": 2 asmenims
Rūta, malonu, kad jungiatės❤️
Širdies melodijos paskutiniai akordai tokie pakylėjantys, o tai reiškia, kad tikėjimas ir stebuklai širdyje❤️
Jei vidinis ryšys stiprus, jis kartais gyvuoja ir be bendravimo, arba retai.
Viduje toks gerumo jausmas, jis abipusis.
Tai, kas abipusiška – gyva. Tai kas vienpusiška – išlaisvina judėti toliau. Taip, kartais mums sunku protu suvokti tai, juk tau brangūs, mylimi tie žmonės, bet turbūt yra kažkas tokio, ko mes nežinome. Paleisti irgi svarbu, išsaugant šilumą. O mūsų kažkas laukia kelionėje, stebuklai juk kaip snaigės tyros, jie vieną dieną tau tiesiog nukrenta iš dangaus. Žmogaus, ryšio, įvykio, o gal gilių išjautimų, supratimų savai vidinei karalystei, pavidalu.🤍
Šviesių dienų, stebuklų linkiu🤍
p.s. abipusiškumas sukuria augimo virsmą, viskas klostosi savaime ir būtinai tarsi kažkieno suplanuotu laiku. Tarsi jėga, kuri be didelių pastangų vis sujungia abu žmones. Tai meilė jų širdyse, atitikimas. Žmogiskasis ryšys.❤️
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Laba diena, Rūta ir Saule!
Och, tas sniegas… Ir grožybė begalinė, ir kiek šiltų pojūčių sukelia – viskas pasidaro balta ir šviesu, toks gaivos ir tyrumo pojūtis, o jau žiūrėti kaip sninga, nesvarbu, dieną ar vakare žibinto šviesoje.., tai toks gerumas ir grožis, o dar tas snaigių mirgėjimas saulėje ar vakaro šviesose. Stebuklas, ką čia bepridursi 🙂 . Ir kaip vaikystėje mėgau sniego senius lipdyti, taip dabar mėgstu kasti sniegą: taip jauku neskubomis prasivalyti takelius, gaunasi ir mankšta, ir meditacija 🙂 .
O bendravimo tema labai jautri. Ir todėl, kad visi turime prigimtinį bendravimo poreikį, ir todėl, kad gyvenimo sistema skatina susvetimėjimą per tą gyvenimo tempą ir nuolat primetamas problemas. Aš, kaip ir Rūta, jautriai pergyvenu išsiskyrimą. Taip jau man nutiko, kad visi mano artimiausi draugai iškeliavo anapilin, paskutinė artima draugė – prieš du metus. Jauni dar žmonės, tiesiog sunku suvokti, kad taip apskritai galėjo nutikti. Lieka tuštuma, kurią nelengva užpildyti. Yra artimų žmonių, bet jie arba išvykę į užsienį, arba užsiėmę, kaip ir dauguma dabar. Ir aš taip pat kartais neparašau ir nepaskambinu, o kartais ir pati neatsakau į skambučius ar laiškus. Negaliu paaiškinti, kodėl. Kažkaip… įsuka visokie reikalai, arba – tiesiog nuotaika prasta ir nesinori jos skleisti kitiems žmonėms.
Taip pat pritariu Saulei – su artimais žmonėmis yra kažkoks nepaaiškinamas abipusis ryšys, kai ir po kelerių metų bendraujame taip, lyg vakar būtume išsiskyrę. Ir toks bendravimas labai pakylėja ir įkvepia… Kartais žmonės iš tiesų ateina neilgam į mūsų gyvenimą, o nelengva skirtis ir juos paleisti todėl, kad vienas, galbūt, priima kaip artimą žmogų, o kitas gal priima paviršutiniškai, todėl skiriasi lengvai ir bėga toliau… Priežasčių daug, žmonės skirtingi.
Rūta, priminėte Kalėdas – aš jau po truputį puošiu namus, man visa žiema šventiška, ypač kai daug sniego 🙂 . Vakar žiūrėjau kaip sninga ir pagalvojau – kokia nuostabi Kūrinija ir kokia graži Gamta su tokia neįtikėtinų stebuklų įvairove visais metų laikais 🙂 …
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Ruvi,🤍 atvėrėte gilesnį sluoksnį, jautri Jūsų patirtis, Jūs geriausiai žinote, kaip išgyvenama gedėjimo etapai. Panašūs etapai ir po išsiskyrimų, kai viena pusė nutolsta.Mylintys, tikiu panašiai išgyvena. Galiausiai ateina susitaikymas, kad ne mūsų galioje, kad yra kažkas daugiau, ko ne mums suprasti. Tai nelengva, nes protas ieško variantų kodėl, ko pasekoje įsuka į išgyvenimus.
Tačiau viskas praeina, kaip ir mūsų gyvenimas čia.Ir šalia išgyvenimų turime tokį rojų gamtos, kaip ir šių dienų grožį, taip gražiai aprašėte su Rūta, širdis dainuoja, beskaitant, o tai reiškia, kad ramybės snaigė – Jūsų širdyse.❤️
Atsiverkime kelionės stebuklams.❤️
Šilčiausi ir tyriausi linkėjimai🤍
Dėkoju abiems, už susitikimą širdimis.❤️
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
AČIŪ, Saule 🙂 !
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person