Savo minčių žmonės dar neįprato valdyti. Valdyti savo veiksmus gerai išmoko, o minčių – ne. Paprasčiau priversti save kažką padaryti, nei pagalvoti apie kažką giliau, tiesa?
Įsivaizduokime, kad einame gatve su kažkokiu konkrečiu tikslu, bet pro šalį einantis atsitiktinis praeivis staiga čiumpa mus už rankos ir veda kur tik nori, o mes paklusniai sekame iš paskos… Nerealu? Bet būtent panašiai ir vyksta su mūsų mintimis.
Tokiu būdu ir atsitiktinė negatyvi informacija gali pilnai užvaldyti žmogaus dėmesį. Ir tuomet žmogus nuolat nešiojasi savyje tai, ko nenori, ir nuolat galvoja apie tai, kas jam kelia nerimą. T.y., galvoja apie tai, ko nenori ir nenori to, apie ką galvoja – štai toks gaunasi paradoksas…
Ir jei tik žmogus įpranta galvoti, kad “viskas blogai, ir nieko čia nepadarysi…“, jei pradeda žiūrėti į pasaulį per negatyvumo prizmę, tuomet laikui bėgant tai tampa mąstymo būdu, o mąstymo būdas tiesiogiai įtakoja mūsų gyvenimo būdą.
Todėl reikia suprasti, kad visos mintys, kurios yra mūsų galvoje – tai mūsų mintys, tai mes jas galvojame, ne kas kitas. Net jei jos kažkieno įtakotos. Ir kad minčių ekologija ir mūsų emocinė būsena – tai mūsų pačių atsakomybė. Ir mūsų valioje tai valdyti.
Žinoma, tai nelengva, kai aplink, tarsi bičių avilys, dūzgia negatyvus informacinis laukas. Tam reikia sąmoningumo ir nuoseklumo, reikia sekti, kad joks “atsitiktinis praeivis“ nenuvestų ten, iš kur bus sudėtinga išeiti.
Rūpinkimės savo minčių ekologija. Tai tikrai verta daryti. Juk tai mūsų gyvenimas.
Parengė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
ruvi 
Na, yra ir tokia nuomonė, kad mūsų mintys ne mūsų 🙂 Džordanas Maksvelas ta tema turėjo daug ką papasakoti kol dar buvo gyvas.
PatinkaPatinka
Sveiki, Algirdai!
Ši versija logiška, turint omenyje tai, koks informacinis srautas nuolat liejamas žmonėms. Ir ne šiaip srautas, o formuojantis tam tikras nuomones, požiūrius, mąstymo šablonus. Toks pajuokavimas ironiškas yra – žmonės dabar mąsto laikraščių antraštėmis. Toks paradoksas – informacijos daug, o ji ne tik nepadeda žmogui, bet ir žlugdo jį. Ir ne taip paprasta atsiriboti nuo tos informacijos – jei atsiriboji kiek gali, tai aplinkiniai žmonės viską perpasakoja. Todėl visada padeda sąmoningumas, intuicija, kritinis mąstymas 🙂 …
PatinkaPatinka
Taigi kai mūsų smegenis prijungs prie dirbtinio idioto tada jis jas ir suvaldys 🙂 Galvosim teisingai, tai yra, mes negalvosim, dirbtinis idiotas galvos už mus. Anot tokio pašėlusio psichopato Ray Kurzweil, tas turėtų įvykti iki 2030 metų. Laimė ne už kalnų.
PatinkaPatinka
Labas, Algirdai!
Koks taiklus DI įvardinimas, dar tokio negirdėjau 🙂 . Na, o dėl psichopatų svajonių, kiek jų jau buvo, o kliedesiai taip ir liko kliedesiais, nes gyvenimas vis vien visada ima viršų.
PatinkaPatinka
Labas Ruvi,
Aš tą įvardinimą perskaičiau vieno žmogaus pasisakyme pokalbių grupėje. Tas buvo seniai kai apie DI dar beveik niekas nekalbėjo. Bet apibūdinimas man patiko, taiklus.
Taip, kliedesiai kliedesiais, o žmonės turi savo svajonių. Vaizduotė stipresnė už dirbtinį idiotą.
PatinkaPatinka