Būna taip, kad žmogus pasninkauja, gyvena asketiškai, nevalgo gyvulinės kilmės produktų, valo organizmą įvairiais būdais, prisiverčia medituoti, atlieka visokias įmanomas praktikas…, bet nėra tame gyvenimo džiaugsmo.
Jis viską daro prisiversdamas: reikia, taip teisinga, privalau… Ir todėl nėra jame vidinės ugnelės. Lyg ir atlieka dvasinį darbą, bet neužsidega vidinė šviesa.
Juk būtent laimė gyventi, būties džiaugsmas, meilė gyvenimui ir viskam aplinkui, uždega mumyse ryškią vidinę saulę. Žmogus, kuris myli gyvenimą, nori pažinti jį kiekvieną dieną ir mato jame grožį… toks žmogus tiesiog švyti iš vidaus.
Be gyvenimo džiaugsmo, meilės jam… nėra vidinio švytėjimo. Neužsidega Kūrėjo šviesa. Geriau viską daryti su džiaugsmu, o ne versti save. Net geri darbai, daromi iš prievolės, neatneša tiek gėrio, kiek gali atnešti darbai, atliekami iš visos širdies, su tyru džiaugsmu.
Padėka autorei! Pagal Magda Fjunija tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Yra taip-arba nori, arba ne. Smalsumas ir noras mus veda.
PatinkaPatinka
Sveiki, Algirdai!
Pilnai pritariu jums. O tai, kas per prievolę, prievartą – tik išsekina ir išvargina.
PatinkaPatinka