Visa gyvybė, kiekvienas organizmas turi savo ciklus, savo metų laikus.
Kartais atrodo, jog apėmė apatija, anabiozė, ir tu nematai išeities. O jei ir matai, tai neturi jėgų net pajudėti.
O paskui – viens! – ir viskas keičiasi. Pabundi – ir gieda pavasario giesmes paukščiai, čiurlena šaltiniai, šviečia šilta švelni saulė, pražysta sodai…
Žinoma, tai niekaip nesusiję su gamtos sezonais. Tai susieta su tavo asmeniniu sezonu. Tai gali būti tavo asmeninė žiema kalendorinio vidurvasario metu, o gali būti ir tavo pavasaris pačio šalčiausio metų mėnesio metu.
“Pažvelkite į medžius. Gali atrodyti, kad šią akimirką jie miršta, tačiau iš tiesų jie tiesiog atgimsta, ir po poros mėnesių vėl sužaliuos“. (Tao Porčon-Linč).
Ir mes lygiai taip pat atgimstame, net kuomet atrodo, kad gyvenimas sustingo ir sustojo. Tai didžiausia iliuzija.
Tiesiog dabar tu, galbūt, išgyveni savo asmeninę žiemą.
O tai reiškia, jog tu kaupi jėgas, kad galėtum oriai pasitikti pavasarį.
Padėka autorei! Pagal T. Gromova-Godard esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir pavasarinio atgimimo mums visiems 🙂 !
