Apie save viską pasakome patys

Viską apie save žinome tik mes patys…

Klausykite, ką sako žmonės, ir tuomet bus lengva juos suprasti ir pajusti jų būseną. Klausykite, kaip jie reaguoja į šį pasaulį, į žmones aplink juos, į jus. 

Ką žmogus bekalbėtų, jis visuomet kalba apie save. Jis išreiškia tai, kuo yra pripildytas. Tik tiek. Išlieja savo vidų, kaip tūbelės turinį. Bet juk džemo iš dantų pastos tūbelės neišspausime, tiesa? Kaip bespaustume: stipriai kumščiu ar švelniai pirštais.

Klausykite žmonių. Ir jie kaipmat papasakos jums savo slapčiausias paslaptis. Savyje jas sunku išlaikyti, jos veržiasi į išorę.

“Visi jūs menkystos…“ – šaukia viršininkė. Ir jūs žinote jos mažą paslaptį – labiausiai už viską pasaulyje ji bijo, kad apie ją pagalvotų, jog ji – menkysta.

“Kas tu tokia? Juk tu esi niekas!“ – barasi vyrukas su pardavėja. Ir mes sužinome, kad jis kenčia dėl to, jog artimieji jo nevertina ir negerbia…

“Tu baidyklė!“- sako bendraklasė savo suolo kaimynei. Viskas aišku – ji pergyvena naktimis dėl savo išvaizdos kompleksų…

“Tu beprotė, šizofrenikė. Turi problemų su galva!“ – rašo kažkam socialiniuose tinkluose, ir mes jau žinome apie save parašiusio žmogaus diagnozę ir baisius įtarimus.

Klausykite žmonių… Klausykite. Ypač jų emocinguose proveržiuose. Kažkodėl mes klaidingai galvojame, kad jie kalba apie mus… Ne. Jie visada kalba apie save. Pasakoja apie savo kompleksus, šaukia apie diagnozes.

Apie save viską žinome ir pasakome tik mes patys…

Padėka autorei! Pagal Sigita Ulskaja tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !