Jis jau visai šalia…

Vasaris lyg tiltas tarp užsitęsusio žiemos sąstingio ir džiugaus ilgai laukto pavasario…

Stiprus dygus vėjas dar vis siaučia gatvėse, verčia suptis į šalikus, o rankas slėpti į šiltas pirštines. Anksti temsta. Bet širdyje jau truputį lengviau, truputį šilčiau, truputį šviesiau… 

Širdis atitirpsta plonyčių saulės spindulių šviesoje, taip gražiai žėruojančių ant langų rytinio šaltuko nupieštų nėrinių. Širdis jau pagauna vos juntamą atšilimo atgaivą, kai jaukioje virtuvėje kepami blynai, o ant stalo vazoje švelniai kvepia pirmosios trapios tulpės…

Vasaris – tai žiemiškai jaukūs vakarai ir pavasariškai gaivios svajonės, nauji planai. Maži džiaugsmai šaltose dienose.

Vasaris – saldi švelnios pavasario melodijos nuojauta…

Padėka autorei! Pagal A. Del esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !