Mes su mama turime daugiametį pajuokavimą: “Gyvenimas griūva. Eisiu tuo tarpu bulvių iškepsiu“.
Pajuokavimas veikia! Nors galima ir nepriimti jo pažodžiui. Ne bulves kepti, o pavyzdžiui, siūti sijoną, eiti grybauti, žiūrėti komediją, kepti spurgas. Visa tai veikia, mielieji, o ne dramos ir tragedijos, tęsiamos ant griuvėsių.
Patikėkite man!
Ten, kur kažkas griūva, reikia užsiimti paprastais žemiškais reikalais, nes būtent paprasti žemiški reikalai ištraukia mus iš sukrėtimo miglos.
Gyvenimas visada bus vertas to, kad jį tęstume. Ir kad ateitų naujos galimybės, jas reikia sutikti užsiėmus.
Todėl paleiskite į visas keturias puses tuos, kas galvojo, jog su jumis galima elgtis taip, kaip jie sau leido.
Pasitraukite nuo visų uždarytų durų.
Liaukitės gailėtis to, ko negalima sugrąžinti.
Ir – “kepkite bulves“!
Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Gyvenimas griūva. Pradedu mokytis. Vėl:)
PatinkaPatinka
Sveiki, Algirdai!
Mokytis – gerai, ypač jei yra ūpas 🙂 . Žinoma, situacija situacijai nelygu, griūtis gali būti įvairi… Bet negatyvumui ar įkyrioms niūrioms mintims geriau ilgam nepasiduoti, kitaip ištrūkti bus nelengva. Juk tai tarsi juodi akiniai – per juos net geri ir šviesūs dalykai atrodo niūrūs ir tamsūs. Kiekvienas žmogus turi savo būdą neįklimpti į negatyvumą – ir tai nereiškia jį ignoruoti ar būti abejingu, ne, – tiesiog konstatuojame, kad taip, jis yra ar taip nutiko, bet mes neįsitraukiame ilgam į kankinančius pergyvenimus, neleidžiame užnuodyti savo būsenos ir neskleidžiame negatyvumo toliau…, ir jungiamės į tai, kas leidžia atgauti jėgas ir pasitikėjimą savimi. Mano patirtis parodė, kad tai iš tiesų veikia 🙂 .
PatinkaPatinka