Ypatinga karta

Tarp mūsų yra žmonės, kurie gimė praeito amžiaus 50-60 metais. Jie augo 60-aisiais. Mokėsi 70-aisiais. Dirbo 80-90 metais, o dauguma jų dirba iki šiol. Jie keitė pasaulėžiūrą 90-aisiais. “Praregėjo“ 2000-aisiais. Ir dabar jie laikosi…

Jie išgyveno beveik SEPTYNIS skirtingus dešimtmečius. DU skirtingus amžius. DU skirtingus tūkstantmečius…

Jie praėjo kelią nuo “tarpmiestinio“ telefono iki video skambučių į bet kurį pasaulio tašką, nuo diafilmų iki Youtube, nuo vinilinių plokštelių iki online-muzikos, nuo rašytų ranka laiškų iki elektroninio pašto, socialinių tinklų ir WhatsApp, nuo skalbimo rankomis iki skalbimo mašinų ir indaplovių, nuo radijo programų, juodai-balto televizoriaus iki aukštos raiškos televizijos, nuo video klubų iki Netflix.

Jie žinojo, kaip atspausdinti nuotraukas, prie jų atsirado pirmieji kompiuteriai, perfokortos, diskai, juostiniai, kasetiniai ir video magnetofonai, o dabar jų rankose gigabaitai ir terabaitai mobiliuose telefonuose ir planšetėse.

Jų vaikystėje berniukai nešiojo šortus su kojinaitėmis iki kelių, mergaitės dėvėjo tik sukneles ir sijonus, vaikai nešiojo sandalus ir veltinius, visi važinėjo dviračiais, ratukinėmis pačiūžomis, ištisą dieną žaidė kieme kvadratą ir slėpinių. Vėliau atsirado džinsai, leginsai, kedai, mini ir maksi sijonai, kompiuteriniai žaidimai…

Taip! Jie daug ką patyrė, ir kiek daug pasikeitimų buvo jų gyvenime! Ir tiesos dėlei reikia pripažinti, kad ne visi pokyčiai buvo teigiami – šie žmonės išgyveno masę krizių: asmeninių, ekonominių, pasaulinių… Ši karta pergyveno ir išgyveno daugiau, nei bet kuri kita karta žmonijos istorijoje. Būtent jų karta adaptavosi ir prisitaikė prie visų jiems tekusių tokių didžiulių pokyčių…

Pagarba visiems “ypatingos kartos“ atstovams, kurie buvo ir išliko unikalūs, nežiūrint į nieką! Sveikatos, džiaugsmo, gerumo ir laimės Jums!

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

4 mintys apie „Ypatinga karta“

  1. Labas rytas, miela Rūta, ačiū už mintis apie mūsų kartą. Taip, mes prisitaikėme (kalbu nuo gimusių 60-aisias), ir toliau mokomės, stengiamės eiti kartu su jauna karta. Mes mokomės vis dar, ir žinome, kad dabartinė jauna karta ateis iki mūsų amžiaus ir turės mokytis, taip kaip mes. Linkėčiau jiems nepamiršti, kad metai žygiuoja visiems žmonėms vienodai, tik gyvenimas eina kiekvienam skirtingais keliais. Kviečiu į moterų klubą ir moteris, ir vyrus šį ketvirtadienį Vilniuje Kalvarijų bibliotekoje. Nesvarbu amžius, patirtys, svarbu – bendrauti ir dalintis tuo kas ką žinome, ir esame patyrę. Gražios paskutinės liepos dienos mums visiems:)))

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. Labas, Rūta 🙂 !

      Tai tiesiog istoriniai faktai, na, ir retai kas taip pažvelgia į praeitį. Tai tikrai didžiulė, neįtikėtina, kartais labai sunki patirtis, bet kai visa tai išgyvenome, taip nevertinome – tiesiog gyvenome…

      Na, o dabar ko labiausiai reikia – pagarbos tarp įvairaus amžiaus žmonių. Kiekvienas žmogus unikalus ir reikalingas, iš kiekvieno – jauno, pagyvenusio, vaiko – galime kažko pasimokyti. Svarbiausia, kad visos mūsų žinios ir patirtis kurtų bendrą gerovę visiems žmonėms.

      Ačiū už pakvietimą, santarvės mums visiems 🙂 !

      Paspaudė "Patinka": 1 person

  2. Sutinku, kad mes esam iskirtine karta. Uzauge ir pragyvene kruva pasaulio virsmu. Tiek pazine ir tiek ismoke. Dabar tenka bendrauti su vakaru pasaulio bendraamziais, pragyvenusiais “siltadarzio“ salygomis. Jie atrodo lyg pasene vaikai, nieko nesimoke, trumparegiskai isikibe savo dogmu ir materialiniu vertybiu. Jie i mus ziuri kaip i butybes is kito pasaulio, bet gal taip ir yra? Musu karta kitaip mato pasauli…

    Patinka

    1. Labas, Jone!

      Tikrai, kai pažiūriu į praeitį – kartais stebiuosi, kiek žmonėms reikėjo dvasinės stiprybės atlaikyti visus gyvenimo sukrėtimus. Visos tos technikos naujovės palengvino buitį, ir tai, žinoma, gerai, bet visi kiti išbandymai, įvairios krizės, kai reikėjo tiesiog išgyventi, atsilaikyti, nepalūžti – tam tikrai reikėjo (ir tebereikia) kartais neįmanomų pastangų. Svarbu nepamiršti savo patirties, išsaugoti orumą, pasitikėti vidine išmintimi ir intuicija – svarbu, kad išlikome žmonėmis, išsaugojome dvasines vertybes, o tai ir yra pagrindas į visų mūsų šviesesnį gyvenimą 🙂 .

      Patinka

Palikti atsakymą: jone Atšaukti atsakymą