Gebėjimas stebėti – didelis menas. Juk galima žiūrėti ir nematyti. Galima šimtą kartų vartyti nuotraukų albumą ir tik šimtą pirmąjį suprasti kažką paslaptingo ir svarbaus, kas slypi jame.
Juk senos nuotraukos – tai mūsų laiko mašina, kuri gali bet kurį žmogų perkelti į praeitį, priminti vaikystę, parodyti jaunus ir linksmus tėvus, senoviniais rūbais pasipuošusius močiutę ir senelį…
O kažkas turi ir labai senų nuotraukų, kur ant pageltusio kartono įamžinti giminės protėviai: prosenelės ir proseneliai, tolimi tetos ir dėdės, o kartais ir visai nepažįstami žmonės, kažkada susieti su jūsų šeima draugystės ryšiais, tolima giminyste arba kaimynyste.
Ir net nepažįstamų žmonių nuotraukos iš praeities paliečia širdį ir kviečia susimąstyti apie kažką, kas buvo kadaise.
Ir kas pasakė, kad nėra laiko mašinos? Atverkime šiandien seną nuotraukų albumą…
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Ne tik senos nuotraukos yra laiko masina, nunesanti mus i praeiti. Tai ir seni, issaugoti musu artimuju daiktai, vietos, kur buvo kartu vaiksciota ar muzika, kuria klauseme kartu… Ir visada norisi prisiminti tik tai, kas buvo gera.
PatinkaPatinka
Labas, Jone 🙂 !
Tikrai, tai gali būti daug kas – daiktai, nuotraukos, vietovės, kvapai, muzika, tam tikros frazės… Neįtikėtina, kiek kartais kažkoks daiktas ar nuotrauka sužadina prisiminimus, kurie, rodos, jau seniai pamiršti. O svarbiausia – kad sugrąžina mus į tą gerumo, tyro džiaugsmo būseną 🙂 …
PatinkaPatinka