Mėnuo: gegužės 2023

Šviesus ir tyras vaikystės pasaulis

************

Kai aš imu dukrą ant savo rankų ir ji pradeda čiauškėti kažką, daugiau gal sau pačiai, aš tarpais klausausi jos čiauškėjimo, tarpais pasineriu į savo mintis, o paskui staiga aiškiai suvokiu, kad jos mažytėje galvelėje telpa ištisas pasaulis ir vargiai ar aš sugebu bent dalinai į jį patekti. Ir ar verta bandyti?

Net ir savo vaiko siela panaši į nepažįstamą šalį su begale vingiuotų kelių ir takelių. Kiekviena mama galvoja, kad ji gerai žino ir supranta savo vaikus, tačiau ateina diena, kai bet kuris iš jų pasakys, kad taip nėra. Ir vis gi, sėdėdama su dukrele ant rankų, aš jaučiu, kad aš ne vieniša. Nėra didesnio artumo tarp dviejų žmonių, nei artumas tarp motinos ir jos vaiko, kurį ji laiko ant rankų.

Padėka autorei! Ištrauka iš S. Unset kūrybos

************

 Visos močiutės moka skraidyti. Aš žinau, aš mačiau. Močiutės skraido ne taip jau aukštai, bet ir ne žemai. Taip, kad galėtų paglostyti savo anūkų galvas.

Močiutės už nugaros turi mažyčius sparnelius. Kaip laumžirgiai arba drugeliai. Po skarelėmis močiutės slepia pasakas, po kepurėmis – istorijas, o jų kišenėse – saldainiai.

Močiučių rankinėse guli ledinukai ir skėčiai. Močiutės mėgsta pirkti parduotuvėje duoną ir pieną, mėgsta sėdėti ant suoliuko ir stebėti vaikus.

Močiutės neišskrenda į pietus, kaip paukščiai. Jos visada pasilieka namuose.

Močiutės niekada nepyksta, jas galima tik nuliūdinti. Kai močiutės nuliūdusios, jos negali skraidyti, tik sėdi sau tylutėliai.

Sako, kad močiutės gali išskristi visiems laikams. Todėl močiutes reikia saugoti. Aš taip pat turėjau močiutę. Ir ji mokėjo skraidyti…

Padėka autorei! Pagal I. Zartaiskaja esė, vertė ruvi.lt

************

Meilės ir gerumo, saugios ir šviesios vaikystės mūsų vaikams 🙂 !

O iš tiesų tu tiesiog pavargai

Galbūt, tu tiesiog pavargai?

Tu jautei susierzinimą ir galvojai, kad tu turi problemų santykiuose. Bet tu tiesiog pavargai. O susierzinimas – kaip apsauga, kaip bandymas išsaugoti savo energiją. Tiesiog tu praleidai pirmuosius nuovargio požymius, laiku nepailsėjai, ir įsijungė pyktis, įžeidumas ir irzlumas.

Tu jautei kaltę dėl to, kad skundiesi ir “bambi“. O tai buvo pagalbos prašymas: aš neturiu jėgų, padėkite, bent jau supraskite, prašau. Tu ne bambeklis. Tu tiesiog pavargai. Tai normalu – kai pavargsti, pasakyti apie tai kitiems, sau. Svarbiausia – išgirsk, padėk, suprask save.

Tu praradai įkvėpimą ir vis dar bandai kažką daryti, kurti, priverti save. Motyvuoji, drausmini. Tai ne įkvėpimo praradimas, tai energijos išsekimas. Atgausi jėgas – sugrįš ir įkvėpimas daryti viską be prievartos, iš meilės.

Todėl jei visa tai apie tave, tuomet su tavimi viskas “taip“, su tavimi viskas tvarkoje. Tu tiesiog pavargai. Leisk sau pailsėti. Leisk sau “nieko nedaryti“ be kaltės jausmo ir pasiteisinimų, be pažadų vėliau “nuarti“ dar daugiau.

Pailsėk. Tiesiog pailsėk pirmai progai pasitaikius. Tau galima. Tau to reikia. Viskas gerai. Ilsėkis… Apkabinu…

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tai jos dovana tau

Stebėk gyvūną, medį, gėlę. Įžvelk juose ramią Būties tėkmę.

Tai ir yra pati Būtis.

Jie visada tapatūs sau. Su jų betarpišku orumu, tyrumu ir įgimtu teisingumu.

Bet kad tai pamatytume, reikia atsisakyti mūsų proto įpročio viską įvardinti ir viskam suteikti mentalines etiketes.

Pažvelk aukščiau visų tų etikečių ir paaiškinimų – ir tu pamatysi tą neapsakomą gamtos išmatavimą, kurio neįmanoma suprasti mintimis ir įvardinti žodžiais.

Ši harmonija ir tyrumas yra ne tik visoje gamtoje, bet ir tavyje.

Medis, gėlė, paukštis, kalnas nieko nežino apie savo grožį ir tyrumą. Gamta gyvuoja tyrume ir tyloje, kuri yra pirminė minties atžvilgiu.

Taip ir žmogus – jei tapo tylus viduje, tuomet gali pakilti virš minčių. Į tą beribį žinių, suvokimo, tylos išmatavimą, kuris aukščiau minčių.

Gamta gali tave atvesti į tylą.

Tai jos dovana tau.

Padėka autoriui! Mintys iš E. Tolle kūrybos

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vidinis Tyrumas

Sunkiausia liga – tai Ramybės (Šanti) nebuvimas. Jei protas yra ramus, tuomet ir kūnas bus sveikas. Todėl kiekvienas žmogus, kuris nori būti sveikas, turėtų atidžiai stebėti savo emocijas, jausmus ir motyvus, kurie įtakoja jo gyvenimą.

Lygiai taip pat, kaip jūs reguliariai skalbiate savo drabužius, jums būtina reguliariai apvalyti savo protą nuo visokiausio užterštumo. Priešingu atveju nuo susikaupusių prote nešvarumų gali susiformuoti blogi įpročiai, kuriais bus sunku atsikratyti – panašiai, kaip išskalbti labai purvinus  drabužius.

Todėl proto švarinimo procesas turėtų būti kasdieninis. Sekite, kad joks purvas nenusėstų jūsų prote. Todėl bendrauti reikėtų su tokiais žmonėmis, kurie neskleidžia to, kas teršia žmonių protą.

Melas, nesąžiningumas. palaidumas, žiaurumas, godumas, neapykanta – visa tai teršia protą. Tuo tarpu Tiesa (Satja), Dorovė (Dharma), Ramybė (Šanti) ir Meilė (Prema) – skaidrina protą.

Jei jūs kvėpuojate Tyru Dorybingumo oru, tuomet jūsų proto nepasieks jokios ligas sukeliančios bakterijos ar virusai, ir sveiki bus ir protas, ir kūnas. 

Mintys iš Satja Sai Babos pasisakymų, parengė ruvi.lt

Meilės ir gerovės mums visiems 🙂 !

Vasara ne už kalnų…

Pirmasis griaustinis – štai jis, gegužės gongas, pranešantis apie pavasario pabaigos pradžią!

Tai pavasario dvasios, galutinai įsiaudrinusios, beldžia į savo dangiškuosius būgnus, šaukdamos lietų. Jos tokios drąsios ir romantiškos, prisotintos ten, viršuje, saulės ir mėnulio šviesa, griaustinio iškrovomis ir artėjančios vasaros medaus ir gėlių aromatais.

Pats laikas džiaugtis: šiluma, saule, gaiviu lietumi, sodais, kelionėmis, susitikimais, jūra, miškais, kalnais, ežerais, upėmis ir pievoms… Pamatyti kuo daugiau gamtos grožio ir dovanoti savo sielos grožį kitiems.

Smagumėlis! Vasara ne už kalnų…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Sielos ramybė

Niekas negali prilygti vidinei ramybei.

Nėra tokių pramogų, tokių laimės atributų, tokių išorinių pripažintos sėkmės paveikslų, kurie galėtų išsklaidyti chronišką vidinę įtampą, negebėjimą atsijungti nuo neramios sąmonės ir nuo pastovaus nepasitenkinimo gyvenimu…

Ramybė sieloje – ne nuolankus susitaikymas su bet kuo, o sąmoningas pasirinkimas neleisti bauginti savęs realybe… Bet kokiose aplinkybėse.

Taip subrandinama laisva valia. Būtent ji, o ne iš piršto laužtos pranašystės nulemia gyvenimą.

Nebijokite…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Tai gegužė…

Myliu gegužės mėnesį, ypač pačią jo pradžią… Kai prasideda gegužė, apima toks šviesus jausmas, kad viskas tik prasideda, kad tai, kas geriausia, jau laukia tavęs – kažkur čia, visai visai šalia…

Gegužės mėnesį norisi apkabinti kaip seną draugą, todėl kad gegužė – tai tarsi tu aštuoniolikmetis. Kai skamba muzika širdyje ir akys tokios didelės ir tyros, o už nugaros perregimi tvirti sparnai – skrisk kur nori, visi keliai atviri!

Dabar pats laikas sutikti saulėtekius ir saulėlydžius, ieškoti alyvos šakelėje penkių žiedlapių žiedo… Gegužės mėnuo turi raktus nuo mūsų širdžių ir nuo visų prisipažinimų meilėje. Jis dalina laimę – visiems be išimčių, tereikia atverti širdį…

Gegužė – džiaugsmo, įkvėpimo, vaikiško tyrumo metas, kai mielos mažos akimirkos susilieja į jaukią ir šviesią gerąją viltį…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tik visi drauge…

Tyrinėtojas antropologas pasiūlė vienos afrikiečių genties vaikams pažaisti žaidimą.

Po medžiu jis pastatė pintinę su vaisiais ir pasakė: “Kas pirmas pasieks medį, tam atiteks visa pintinė“.

Tačiau kai mostelėjo ranka startui, jis labai nustebo – vaikai tiesiog pradėjo eiti visi drauge, susikabinę už rankų, ir, pasiekę medį, draugiškai pasidalino vaisius. 

Kai jis paklausė vaikų, kodėl jie taip padarė, jie atsakė: “Ubuntu. Kaip vienas iš mūsų gali būti laimingas, jei visi kiti bus nelaimingi?“

“Ubuntu“, o pagal kitą versiją – “Obonato“ – reiškia: “Aš esu, todėl, kad mes esame“, arba: “Aš gyvenu todėl, kad mes gyvename“.

Šie vaikai supranta esminį gyvenimo principą ir tikros laimės šaltinį.

Ir kai visas pasaulis supras “Ubuntu“, tuomet pasaulis patirs tikrąjį prašviesėjimą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir vienybės mums visiems 🙂 !

Pasaka “Angelo Širdis“

Skiriama visoms ir kiekvienai mamai…

Paskirstymo Biure, kaip visada, sumaištis ir painiava. Vyresnysis Angelas jau kelintą kartą tikslino sąrašus: ar visus pasiuntė  į Žemę, nieko nepamiršo?

Pasinaudojęs proga, kad Dangaus Kanceliarijoje dar nebuvo uždėtas antspaudas ant išvykimo akto, Angelas-Keliautojas (kuris skraidė po įvairius Visatos išmatavimus) nedrąsiai paklausė:

– O ar yra Angelų sąraše dar viena vieta man?

– Hm… O jūs pas mus ar ne iš Puolusiųjų?

– O ką tai reiškia?

– Na, tai Angelas, kuris pradėjo smerkti žmonių poelgius. Mes tokius tuoj pat siunčiame į žemę, kad papultų į tokias pačias sąlygas, tokias pačias aplinkybes, pajustų tą patį ir išmoktų iš viso šito Supratimo ir Atjautos Pamoką žmonėms.

– Ne, aš nesmerkiu žmonių.

– Tuomet gal jūs iš Įsimylėjusių?

– O taip, atrodo, aš suprantu, apie ką jūs: tai kuomet Angelas įsimyli Žemės merginą ir skrenda pas ją, kad būtų su ja, pamiršęs apie savo angelišką prigimtį. Ne, deja, aš nesu įsimylėjęs.

– Tuomet galiu pasiūlyti Pasiuntinio vietą. Tai Angelas, kuris gali tam tikram laikui įgauti bet kokį žmogiškąjį pavidalą, kad išgelbėtų žmogaus gyvenimą pavojaus akimirką, perspėtų apie kažką svarbaus, perduotų žinią iš Dangaus, padėtų išvengti to, ką ištaisyti vėliau būtų neįmanoma…

– Atleiskite, bet aš jau juo buvau…

– Tuomet gal išspręskime viską paprasčiau? Pabūkite Angelu-Sargu! Visada yra laisvų vietų: kiekvieną dieną tiek naujagimių…

– Ir Angelu-Sargu buvau jau ne kartą…

– Tuomet gal galėčiau paklausti: o ko gi jūsų siela trokšta?

– Aš norėčiau tapti Žmogumi-Angelu. Gyventi žmogaus gyvenimą, bet tuo pačiu turėti ir Angelo Širdį, kad galėčiau matyti kitame žmoguje viską, kas jame geriausia, tyriausia, šviesiausia, kad galėčiau jam visada atleisti, visada jo laukti, visada džiaugtis juo, rūpintis juo, mylėti besąlygiškai jį visą savo gyvenimą, nepailstant, nesiliaujant, nepamirštant nei akimirkai. Tai įmanoma?

Vyresnysis Angelas nusišypsojo ir pagarbiai nusilenkė Angelui:

– Aš suprantu jus. Jūs norite praeiti Motinos Kelią Žemėje. Motinos Širdis ir yra Angelo Širdis. Žinoma, jūs galite gauti šią patirtį tiesiog dabar. Tačiau jūs būsite ne Angelų sąraše, aš įrašysiu jus į naujagimių mergaičių sąrašą. Ir, paskubėkite, prašau, jums jau laikas, nes po penkių minučių jūs jau gimsite Žemėje!

– Bet, kaip gi, Vyresnysis Angele, aš juk nebaigiau parengiamųjų kursų!

– Nepergyvenkite, jūs gausite viską, ko jums prireiks, kai gimsite. Na gi, skriskite!

– O kur?

– Užsimerkite ir įdėmiai klausykite.

Angelas Keliautojas taip ir padarė. Ir staiga… Jis išgirdo tą švelnų, nuostabų plakimą – kažkieno širdies plakimą. Jis toks brangus, toks artimas… Štai jo namai, tai ta vieta, kur jo laukia.

O kai Angelas gimė, tuoj pat pažvelgė į tas akis, savo Mamos akis, iš kurių sklido toks švelnus džiaugsmas dėl gimusios dukrelės. Ši nuostabi Moteris-Angelas moka mylėti besąlygiškai, moka atleisti, laukti, rūpintis, saugoti nuo visų bėdų ir negandų, matyti savo vaikelyje tai, kas nuostabiausia – Jo Sielą, naujagimio tyrumą, ir niekada to nepamiršti.

Angelas-Keliautojas išmoks būti Motina iš šios Širdies. Angelo Širdies.

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire pasaką, vertė ruvi.lt

Meilės ir artimųjų širdžių šilumos visoms mamytėms 🙂 !