Nuimkime nuo bet kurio žmogaus gyvenimo sunkumų, problemų ir kliūčių naštą… Išlaisvinkime jį nuo slegiančių nežinomybės emocijų ir negatyvaus gyvenimo siužeto. Išvalykime jo sielą, sudrumstą egoizmu ir susikaupusiu baimės sluoksniu..
Ir tuomet…
Prieš jus iškils nuostabus šviesos ir meilės angelas, laikinai patalpintas į šaltas ir kietas šio materialaus pasaulio sąlygas…
Ir tuomet jums atsivers tikroji buvimo žmogumi šioje planetoje esmė – sugebėti išsaugoti ir skleisti savo tyrą vidinę šviesą ekstremaliose dualumo sąlygose. Būti šviesos ir besąlygiškos meilės šaltiniu…
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Kažin. Greičiausiai tą naštą patys sau užsidedam, o tapsim tais kuo tapsim tik patys ta našta atsikratę. Kitiems padėti, aišku, galima, pavyzdžiui tokiu būdu kaip Ruvi, bet turi būti noras ir pastangos, naštą tebenešančiųjų, ją nusimesti.
PatinkaPatinka
Labas, Algirdai!
Koks pagrindas, kokia gyvenimo sistema – tokie ir žmonės. Mes turime prigimtines savybes, kaip ir visos gyvos būtybės, bet jas gali iškreipti ar visiškai užslopinti aplinka, kurioje gyvename, ir tai neišvengiama (prisiminkime “Mauglio“ efektą). Ir kartais taip užslopina, kad sunku beprisiminti – kas iš tiesų esame ir ką čia veikiame.
Ir jūs teisus – tik patys galime ta našta atsikratyti, tik patys galime ieškoti atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus. Ir, aišku, padėti vieni kitiems 🙂 .. Juk prigimtinės dvasinės savybės visada atneša džiaugsmą, įkvėpimą, vienybės pojūtį, motyvaciją gyventi – taip galime jas atpažinti ir prisiminti. O tai, kas eina prieš mūsų prigimtį – visada slegia, baugina, kelia nerimą, žlugdo.
Taigi, visi svarbiausių gyvenimo vertybių, tiesos atpažinimo indikatoriai – mumyse, mes tiesiog pajuntame, kas yra tikra, o kas – ne…
PatinkaPatinka