Kažkada vaikystėje girdėjau, kaip mama pasakė: “O laimė… ji juk būna įvairi.“
Aš tada pagalvojau: “Na, kas per kvailystės? Laimė – ji ir yra laimė. Tai kuomet viskas idealu, kai viskas gerai. Absoliučiai viskas.“
Ir tik dabar, po daugelio metų, aš pradedu suprasti mamos žodžius. Laimė nėra absoliuti. Ji turi daug išraiškų.
Laimė – tai kuomet neskauda.
Laimė – kai vaikai sveiki.
Laimė – kai yra kam papasakoti savo sapnus.
Laimė – kai yra apie ką pagalvoti vienatvėje.
Laimė – kai yra kam pagalvoti apie tave.
Laimė – kai yra namai, į kuriuos norisi sugrįžti.
Laimė – kai sieloje ramu.
Laimė – kai tavo vaikai užaugo gerais žmonėmis.
Laimė – kai tau skambina tiesiog pasikalbėti.
Laimė – tai kuomet nėra nelaimės.
Laimė… iš tiesų kiek daug jos išraiškų… O mes vis laukiame ir laukiame jos.
Nesusimąstydami, kad ji tiesiog būna labai įvairi…
Padėka autorei! Pagal O. Zet esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir šviesių laimės suvokimo akimirkų mums visiems 🙂 !
ruvi 