Ką mes perduodame kitiems?

Visur, kur mes pasirodome, nesvarbu – fiziškai, virtualiai ar mintimis, mes skleidžiame kažkokią energiją.

Ir ji neišvengiamai veikia visus, kas yra tavo “lauke“ ir kas į jį patenka. Kartais ne tik įtakoja, bet gali ir labai ženkliai pakeisti. Dažnai gali išgelbėti ir vienintelis laiku ištartas žodis.

Ir procesas šis yra abipusis. Keisdamiesi tavo įtakoje, pasaulis ir žmonės tą pačią akimirką kažką atiduoda tau – kaip atsaką. Ir žodžiais, ir mintimis, ir emocijomis, net jei tu apie tai nieko nežinai.

O tai, savo ruožtu, keičia tavo “lauką“, ir su tais pakeitimais tu eini toliau per gyvenimą, bendraudamas su savo artimais ir mylimais žmonėmis.

Visi mes esame labai tampriai susieti.

Todėl taip svarbu galvoti, ką mes kalbame, rašome, veikiame. Kokie bus viso to rezultatai: griovimas, baimė, nerimas? Ar harmonija, taika, šviesa, įkvėpimas, padrąsinimas, meilė? Kas bus perduota toliau kitiems?

Tiesiog sustok ir pagalvok. Ką tu tiesiog dabar ruošiesi atiduoti? Tai svarbu.

Todėl, kad lygiai tą patį tu atiduodi tiesiog dabar sau pačiam ir šimtams kitų žmonių.

Padėka autorei! Pagal T. G. Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Jie turi ateitį

Iš tiesų turi prasmę tik ilgalaikiai santykiai, kuomet žmogus, kuris šalia, tampa iš tikrųjų artimas.

Tu žinai visas jo intonacijas, jauti nuotaikas, žinai visas charakterio paslaptis, ir galiausiai žinai, kaip susitaikyti ir ko apskritai iš jo tikėtis.

Visos jo silpnybės ir trūkumai sukelia šypseną ir kažkokią šilumą širdyje. Ir tu gali jam atlaidžiai pasakyti: “tai tik isterija“, “nuleisk garą“, “ką šį kartą iškrėtei?“…

Tu nesistengi padaryti jam įspūdį, bet tampi pačiu savimi, tu žinai, kad myli ne tavo įvaizdį, o būtent tave. Ir todėl tau lengva. Tu nevaidini. Tu gyveni su juo. Ir tau svarbiausia, kad jis būtų laimingas.

Pastovūs santykiai – tai rimta, atsakinga, kartais sudėtinga.., bet jie to verti.

Todėl kad tokie santykiai turi ateitį.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !