Panašus traukia panašų

Jei žmogui nuolat rodys ir pasakos, kaip viskas blogai, tuomet ir jis pradės savo mintyse generuoti negatyvumą, nevalingai koncentruos į tai savo dėmesį, gaivins ir realizuos negatyvias situacijas, prisimindamas atitinkamas asociacijas.

O jei žmogui nuolat rodys ir pasakos apie gėrį, kreips jo dėmesį į dvasinius gyvenimo momentus, daugiau rodys gerumo, dorovės, padoraus elgesio, kultūros ir įkvepiančio meno pavyzdžių, tuomet ir jis formuos savo pasaulėžiūrą tokiu pat būdu.

Panašus pritraukia panašų.

O mūsų mintys, jausmai ir emocijos – formuoja realybę.

Todėl susimąstykime – kokią realybę mes maitiname ir palaikome savo energija, savo mintimis ir jausmais…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Šilto ir jaukaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

2 mintys apie „Panašus traukia panašų“

  1. “O mūsų mintys, jausmai ir emocijos – formuoja realybę.
    Todėl susimąstykime – kokią realybę mes maitiname ir palaikome savo energija, savo mintimis ir jausmais…“

    Tikrai taip, miela Rūta, mūsų mintys ir emocijos suformuoja mums MŪSŲ SUVOKIAMĄ REALYBĘ.
    Bet štai kur bėda – MINTYS IR JAUSMAI NE MŪSŲ.

    Tada išeina, kad ir mūsų suvokiama realybė ne mūsų.
    Priedo ši, ne mūsų minčių ir emocijų suformuota realybė, kurią mes priimam kaip MŪSŲ, nieko bendro neturi su esama REALIA REALYBE. 🙂
    Nes tikros realybės mes nematom.
    O nematom būtent todėl, kad kažkas mums minčių ir emocijų pavidalu transliuoja savo realybę, turėdamas savo tikslų ir taip paslėpdamas nuo mūsų tikrąjį pasaulio vaizdą.

    Ši, mums iš išorės transliuojama ne mūsų realybė, gali būti ir negatyvi, ir pozityvi, kas yra tik priešingi to pačio nesuvokimo ir kvailumo poliai, destuktyvi, plėšrūniška, pataikaujanti, euforinė, bijanti ar vergiškai susitaikėliška ir t.t. pagal sąrašą.

    Nei viena, mano paminėtų ar milijonai kitų realybių, nėra nei geresnės, nei blogesnės, jos tiesiog – iliuzijos, kurias kuria mums mūsų galvose, o mes kaip pajacai sukamės šventai tikėdami, kad tai mes galvojam, mes jaučiam, mes žinom ir mūsų matoma realybė pati, pati tikriausia… 🙂 Deja.

    Būtent ši, mums dirbtinai primesta realybė, ir neleidžia pamatyti pasaulio vaizdo tokio koks jis yra iš tikrųjų.
    Nes mintys mumyse negyvena, mumyse neužgimsta, jos atskrenda kaip paukščiai…, o mes kaip priėmimo – perdavimo antenos jas tik fiksuojam ir pagalvoją ištransliuojam toliau…

    Mintys išaukia emocijas – nes visada pirma atklysta mintis, o ši išaukia emociją.
    Ir gaunasi labai nesmagus dalykas.
    Mintys ne mūsų, jos sukuria realybės iliuziją, netikrą ir nemūsų, o emocijos dar dešimteriopai nudažo šią netikrą realybę energijos spalvomis… 🙂

    Štai kodėl taip nelengva ir kartu taip svarbu tai suvokti. Bet kaip tu tai suvoksi, jeigu tau to neparodys iš šalies? Kaip tu išsivaduosi iš šio netikro kalėjimo – tau dirbtinai suformuotos netikros realybės, jeigu tu net nesuvoki, kad esi kalėjime? 🙂

    Štai kodėl taip svarbu gyvenime žinios, be kurių nei suvokti, nei išsilaisvinti iš šio, netikro kalėjimo, neįmanoma .
    O ieškančiam jos būtinos, nes kitaip visą gyvenimą gyvensi kažkieno tai suformuotoje realybėje, galvodamas, kad esi laisvas savo mintyse, savo kančioje ar džiaugsme, savo sprendimuose, lūkesčiuose ir veiksmuose… 🙂

    Kelionė į suvokimą, į savo sąmonės galimybių praplėtimą, į pabudimą… ir prasideda nuo išėjimo iš netikros realybės, nuo atsisveikinimo su ILIUZIJOM. 🙂

    Kaip? Tai jau kita tema.

    Gražios dienos linkėdamas

    Patinka

  2. Labas, Vytautai 🙂 !

    Labai išsamus komentaras. Dėkoju, kad daliniesi savo žiniomis.

    Taip, sąmoningumas yra svarbiausia, nes sveikos nuovokos žmogus gali suprasti žinias, jausti tiesą ir taikyti harmoningo bendravimo principus gyvenime. O miegančiai sąmonei bet kokios žinios – eilinė kopija į jos kaleidoskopinių nuotrupų skrynią. Netaikomos žinios – negyvos, todėl mūsų laikais tiek daug kalbėjimo, tuščiažodžiavimo, pilstymo iš tuščio į kiaurą… Bet tai ne kaltės ar neišmanymo klausimas – tokius žmones ugdo ir palaiko dabartinė gyvenimo sistema. O bunda žmonės todėl, kad sistema yra uždaro ciklo, ji nesivysto, o tik kartoja tuos pačius ciklus, todėl žmonijai apkarto dalyvauti besikartojančiuose scenarijuose, nes prigimtis žadina, skatina kurti ir vystytis, o be to, ir evoliucijos jėgos jau varyte varo iš uždaro rato, nes nėra nieko stipresnio už procesus, kuriuos pribrendo laikas įgyvendinti 🙂 .

    Palaikykime vieni kitus, nesusipriešinkime, juk esame viena didelė šeima – žmonija – ir kur mes beeitume, mes einame visi kartu 🙂 .

    Ačiū, Vytautai, jaukaus vakaro 🙂 !

    Patinka

Parašykite komentarą