Kai artimi žmonės išgyvena fizinį arba emocinį skausmą, kai jų pasaulis netenka prasmės – tavo tylus buvimas šalia gali padaryti tikrų tikriausius stebuklus.
Paverk drauge su jais. Patylėk kartu su jais.
Patvirtink jiems savo jausmus, net jei tai gali būti skausminga. Padėk jiems pajusti, kad jie – ne vieniši.
Nesiūlyk dabar protingų patarimų. Pasiūlyk save.
Nepamokslauk ir nemokyk. Neteisk ir neversk jų galvoti, kad jie mąsto “neteisingai“.
Apkabink.
Kad jie nesijaustų vieniši.
Kad jie galėtų prisiliesti prie tavo stiprybės. Prie tavo gebėjimo suteikti tvirtą palaikymą.
Kai draugas išgyvena fizinį arba emocinį skausmą, kai jo pasaulis netenka prasmės, pasiūlyk jam patį nuostabiausią vaistą iš visų: Savo Meilę.
Pagal Dž. Foster esė, vertė ruvi.lt
ruvi 
O jeigu nuo to pabuvimo nei tu nei kitas geriau nepasijaučia, o gal tik blogiau, ar vistiek reikia būti?
PatinkaPatinka
Sveiki!
Teisingai pastebėjote – nereikia to buvimo šalia suprasti pažodžiui. Jei žmogus mums artimas, jei mylime – mes jau žinome ir jaučiame, kada reikia tiesioginio buvimo šalia ar konkrečios pagalbos, o kada – leisti žmogui pabūti vienam, bet kad jis žinotų: jis ne vienišas, ir prireikus – mes visada šalia 🙂 ..
PatinkaPatinka