Gyvenimo banga

Sudėtinga sugriauti kažkieno smėlio pilis anksčiau, nei jas turi nuplauti paties gyvenimo banga.

Juk kiekviena iliuzija gyvuoja tam tikrą laiko tarpą, ji turi savotišką “galiojimo terminą“. Kiekviena iliuzija, ir visos mūsų iliuzijos.

Ir net jei tu turi panašią patirtį, kaip ir žmogus, kuris dabar gyvena iliuzijomis, ir gali padėti jam išvengti klaidų, bet.. kartais tam žmogui reikalingas ne tu, o būtent ta gyvenimo banga.

Ir labai sunku tokiu atveju ramiai viską stebėti, ypač jei tavo siekis padėti, palaikyti ir suprasti kitus yra tau toks pat natūralus, kaip kvėpavimas.

Todėl jei padarei viską, ką gali, bet jauti, kad tavęs nemato ir negirdi – pasitrauk.

Tai padės žmogui pačiam praeiti savo kelią ir imtis atsakomybės už kiekvieną savo žodį, veiksmą ir pasirinkimą.

Ir, galbūt, tik po to jis prisimins, kad tiesa jam jau buvo atverta, ir buvo čia pat, ant su meile ištiestų jam delnų..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gerumo ir meilės mums visiems 🙂 !

Keiskimės.. švieskime!

Kaip lengvai mes pasineriame į negatyvumą, kaip lengvai juo dalinamės su kitais.. Mes net nepastebime, kaip palaipsniui pradedame matyti visur išskirtinai negatyvumą, todėl pradedame nepastebėti savo gyvenime gražių akimirkų ir gėrio.

Tampame įvairiausių neigiamybių ekspertais, pranašais ir žinovais – uoliai renkame tuos informacinius juodulius iš visų kampų ir pakampių. O juk visas šis sunkus bagažas palengva kaupiasi ir galiausiai perpildo mus..

Negatyvumas nuodija mūsų sielą, nes yra priešingas mūsų dvasinei prigimčiai. Ir mūsų siela kenčia, nes nėra pritaikyta kaupti tą slegiantį balastą. Todėl savo negatyvia būsena mes intuityviai stengiamės atsikratyti, perduodami kitiems tai, ką sukaupėme savyje..

Ir ką gi mes atiduodame kitiems? Ogi “dalinamės“ tuo, kuo esame perpildyti: aptarinėjame įvairias negatyvias naujienas ir gandus, vertiname ir smerkiame kitų poelgius ir gyvenimus, piešiame niūrias ateities perspektyvas, skundžiamės ir apkalbinėjame, ir, apskritai – bet kokioje situacijoje ar žmoguje tuoj pat įžvelgiame negatyvumą.

Sustokime. Taip, pasaulyje daug negatyvumo ir neteisybės, bet.. “ugnis ugnimi negesinama“. Pažvelkime sąžiningai į savo vidinę būseną ir apsivalykime – liaukimės dauginti negatyvumą.

Tai nereiškia, kad nematysime blogio – tai reiškia, kad keisime savo požiūrį: vietoje begalinių niūrių kalbų mes ieškosime galimybių pozityviai išspręsti iškylančias problemas. Ir, žinoma, išmoksime matyti gyvenime gėrį ir džiaugtis juo.

Ir aišku, kad pradžioje bus nelengva. Taip, veiks senoji inercija, provokuojanti elgtis negatyviai. Traukte trauks paniurgzti, pasiskųsti, paskaitinėti bauginančias antraštes ar pažiūrėti kokią televizijos ginčų šou.. O ir aplinkiniai ne iš karto priims tokius mūsų pasikeitimus.

Bet.. juk pasaulis keičiasi, kai pradeda keistis žmonės. Todėl – keiskimės. Tapkime patys tuo pokyčiu, tapkime kitiems įkvepiančiu pavyzdžiu: dovanokime pasauliui tyrą meilę ir gerumą. Išmokime džiaugtis paprastais kasdieniais dalykais: bendravimu, gamta, kūryba.

Džiaukimės pačiu gyvenimu, kaip tai daro maži vaikai. Pradėkime matyti gėrį – žmonėse, aplinkybėse, pasaulyje. Spinduliuokime savo širdies šilumą..

Švieskime! Tapkime tyros dvasinės šviesos šaltiniais.. Dauginkime ir puoselėkime Gėrį – tuomet negatyvumui tiesiog nebeliks vietos mūsų gyvenime 🙂 ..

Pagal Evos Raj esė, vertė ruvi.lt

Mus visus sieja Gyvenimas

Yra artimi. Yra svetimi.

Yra tie, kas eina šalimais su tavimi gyvenime, nors ir nelabai jį įtakoja, bet yra jame dėl kažkokių priežasčių.

Yra tie, kas labai suartėja su tavimi ir keičia įvykių eigą tavo gyvenimo istorijoje.

Yra ateinantys ir išeinantys. Jie per akimirką palieka pėdsakus tavo sielos dienoraštyje, kai tuo tarpu kiti, metų metais esantys šalia, nepaliečia tavo širdies stygų.

Neįmanoma nuspėti, kas pasiliks su tavimi, nes kartais artimieji paleidžia tavo ranką ant bedugnės krašto, o visai svetimi netikėtai ištiesia savo pagalbos ranką, kad išgelbėtų tave.

Galima eiti vienu keliu, bet žiūrėti į priešingas puses.

Galima eiti skirtingais keliais, bet netikėtai susitikti likimo kryžkelėje.

Ir niekas negali žinoti, kas nutiks po minutės, mėnesio, metų.

Bet, atėję į kito gyvenimą, arba net vos palietę jį – palikite jame tai, kas taps jam švyturiu pačią tamsiausią jo gyvenimo naktį.

Pasilikusi širdyje, ši vos juntama šviesa gali uždegti vilties ugnį būtent tuomet, kai to labiausiai reikės, ir kai atrodys, kad išsigelbėjimo jau nėra iš kur sulaukti.

Būkite geresni, jautresni, nuoširdesni. Tai ne silpnumas ir ne yda. Tai pati galingiausia jėga.

Sakykite laiku svarbius žodžius jūsų artimiesiems, juk tie žodžiai vertingiausi būtent tuomet, kai jų laukia.

Viskas, kas taip svarbu mūsų sielai, turi būti atlikta laiku. Viskam savo laikas: žodžiui – savo, poelgiui – savo.

Sakykite svarbius žodžius taip pat ir svetimiems žmonėms, galbūt, per jus į juos kreipiasi jų angelas-sargas.

Visi mes keliaujame per šį gyvenimą ir nuolat artimai ar prabėgomis persipiname vieni su kitais.

Ir nepaisant nuomonės, kad žmogus gimė ir yra vienišas gyvenime, aš tvirtinu: jūs niekada nebuvote vieniši, net jei esate tuo tvirtai įsitikinę. Kiekvienas kitų žmonių prisilietimas prie jūsų sielos, kaip ir jūsų prisilietimas prie kitų, palieka pėdsaką likimų knygoje ir keičia įvykių eigą.

Būkite dėmesingi, lieskitės rūpestingai.

Pagal Andželikos Hofman esė, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Visada atviros durys

Kai retkarčiais aš guodžiuosi mamai dėl kažkokių nemalonumų, ji visada man sako:

– Aš nežinau visų detalių, bet galiu tau padėti durimis…

Kai išgirdau tai pirmą kartą, aš žado netekau… Bet mama paaiškino:

– Tavo gyvenime gali bet kas atsitikti, bet tikrai negali atsitikti vienas dalykas: neįmanoma, kad aš neatidaryčiau tau durų… Taip kad bet kuriuo metu: jei pavargsi, jei nenorėsi kažko daryti, jei nuspręsi dalyvauti revoliucijoje, jei kažką prarasi, jei susirgsi, jei palūši, jei būsi teisi arba ne, ir tave kankins mintis – ką daryti ir kur eiti – tuomet eik namo… Pas mane. Aš pasižadu nieko neklausinėti… Bet pažadu, kad bus minkšti patalai, gardus maistas kūnui ir sielai, katė pašonėje, o jau toliau – viskas, ko prireiks pagal situaciją…

Laimė – visada paprasta…

Ir taip paprasta žinoti, kad yra vieta, kur tau visada padės atviromis durimis…

Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės, gerumo, dėkingumo ir artimųjų širdžių šilumos visada laukiančioms savo vaikų Motinoms 🙂 !