Apie išgyvenimo strategijas

Instinktyvi reakcija į pavojų pasireiškia trimis būdais: Kovoti-Bėgti-Sustingti. Tai apsaugos būdai, kuriais naudojasi gyvūnai, kad išgyventų laukinėje gamtoje.

Ir kiekviename žmoguje yra tokie patys instinktyvių apsauginių reakcijų būdai. Vieni sustingsta, kiti bėga, o treti aršiai puola į kovą. O taip yra todėl, kad stresas pradeda augti, ir kam kokia reakcija yra labiau įprasta – tokia ir pasireiškia.

Tie žmonės, kurie įpratę kovoti, pradeda bartis, peštis, kažką įrodinėti, ginčytis, keisti, veikti, įtikinėti, ir – smerkti tuos, kas elgiasi kitaip. Ypač tuos, kurie sustingsta. Nes įpratusiems kovoti ir tuoj pat kažką daryti, labai sunku slopinti savo energiją.

Tiesą sakant, jie todėl ir kovoja, kad negali suvaldyti savo audringų reakcijų. Ir kai mato nuo šoko sustingusius žmones, jie tampa dar aktyvesni ir veržte veržiasi į kovą. Tokie žmonės sugeba priimti labai greitus sprendimus. Ir reikia pripažinti, kad kartais tai labai naudinga.

Tuo tarpu žmonės, kurie įpratę pabėgti, pradeda ieškoti būdų skubiai “nusiplauti“ iš stresinės situacijos. Pavyzdžiui, išvažiuoti, išeiti, pabėgti, išsiskirti arba atsiriboti. Ir tokia reakcija atrodo jiems visai normali, tačiau ji erzina ir gąsdina tuos, kas stresinėje situacijoje yra linkę suartėti, kad visi drauge būtų saugesni.

Kartais toks būdas pabėgti iš karštos zonos – tikrai geras būdas išgelbėti gyvybę. Tik esmė tame, kad toks elgesys gali sugriauti žmonių tarpusavio santykius, jei taikomas neapgalvotai ir automatiškai.

Trečiasis reakcijos būdas – sustingimas. Tokie žmonės tiesiog sustoja vietoje – pasilieka namuose, nieko nesprendžia, nieko neperka ir stabdo viską, ką tik galima sustabdyti. Jie pasislepia tarsi kiškiai aukštoje žolėje ir laukia, kol situacija pasikeis.

Ir ši strategija, kaip ir kitos dvi, tam tikrose situacijose puikiai gelbsti. Jei nejudi, tuomet tavęs niekas neliečia ir negali sužeisti, o kai ateis ateis laikas, tereiks pabėgti į saugią vietą ir vėl pradėti gyvenimą naujose aplinkybėse.

Kritinėje situacijoje naudingos visos strategijos. Tačiau dažnai būna taip, kad viena iš jų dominuoja. Ir ne taip svarbu, kuri būtent. Svarbu suprasti, kad: jei jūs kovojate, bėgate arba sustingote – tai reiškia, kad jūs išgyvenate stiprų stresą.

Ir visos šios apsauginės reakcijos yra automatiškos. Jos valdo jus, o ne jūs jas. Ir kai tik jūs pastebite tokias savo būsenas, labai svarbu padaryti pauzę ir išsiaiškinti, kas gi jums kelia nerimą ir ko jūs bijote. Atsikvėpti.

Pajusti savo kūną, išgirsti savo širdį. Pamatyti realybę. Pajusti žemę po kojomis. Ir tik po to pažvelgti, kas vyksta aplink ir priimti sprendimus.

O dabar tiesiog stebėkite. Beje, tai taip geras būdas atgauti vidinę ramybę.

Pagal Aglajos Datešidzės tekstą, vertė ruvi.lt

Geros ir ramios savaitės mums visiems 🙂 !

8 mintys apie „Apie išgyvenimo strategijas“

  1. Su nauju šaltoku ryteliu, Rūta ir skaitytojai. Ačiū, kad rašote, norėjau pasidalinti vienu iš pirmųjų savyje atrastų pokyčių, aprašytas užpraeitą savaitę:
    Aš savyje atradau, kad buvęs iki tol vidinis nepasitenkimas dabartyje dingo, vos prasidėjus tai situacijai ėmiau jausti, kad dingo pyktis, kai tenka būti namie ir matau buitinius darbus, kurie seniau erzindavo, nes reikėdavo juos daryti (logiškai suvokiau) bet vis būdavo mintyse aiškinimai ir priežasčių ieškojimas, kodėl to padaryti negaliu. Buvo pyktis, kad darau tik viena aš, kad aš matau tai ko kitas nemato, na trumpai apibūdinsiu – saviplaka. Dabartinėje situacijoje ta dirginanti mintis pagaliau nutilo ir jau nereikia kovoti su ja, savyje pagalvojau – na va, dabar galiu užsiimti ruoša ir be jokio vidinio nepasitenkinimo. Tokia būsena leido man pajausti save kitokią – jaučiau ramumą, ir, kaip ne keista, seniau sunkiai valomas daiktas dabar valėsi labai nesunkiai ir paprastai – na argi orkaitės daiktai valosi lengvai, o ypač priskrudę? Ir tai davė suvokimą – vadinasi jeigu manyje ramuma, nėra kovojančių minčių, tai ir atrodytų sunkiai atliekamas darbas, pasidarė labai lengvai ir net nustebino mane.
    Čia nuotaikai praskraidinti – aš pratęsiau vienos moters pirmas eilutes (jos kabutėse):
    “Žiemos baltam sapne
    Matau aš vasaras.“
    tokias šiltas
    viliojančias į tolį –
    prie jūros
    dūžtančių bangų
    baltųjų keterų,
    į kopas, kur
    tarsi vaikas
    basomis besikapanoji,
    ir kirų gaudesio
    kupinas atostogas.
    Darbingo laiko ir ramios būsenos mums visiems:))

    Paspaudė "Patinka": 2 asmenims

    1. Labas, miela Rūta 🙂 !

      AČIŪ 🙂 !Jūsų nuoširdumas – tikra atgaiva ir balzamas širdžiai 🙂 ..

      Taip, Rūtele, iš vienos pusės – sunku nepasiduoti visuotinei panikai, iš kitos pusės – norime to ar ne, bet turime prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Daugeliui tie apribojimai labai skausmingi, nes tai ir akistata su savimi, ir gyvenimo vertybių išgryninimas, ir kaukių kritimas, ir senojo gyvenimo būdo iliuzijų griūtis.

      Ką gi, laikykimės, darykime tai, kam anksčiau nebuvo nei laiko, nei noro, ką vis atidėliojome. Na, dabar lengviau tiems, kas turi šalia namų žemės sklypelį, kas turi sodus, kas arčiau gamtos gyvena – pavasarinis gamtos atgimimas, pavasariniai sodo darbai dabar veikia kaip geriausias vaistas nuo visų krizių ir epidemijų.

      Kas išgyveno 90-jų perturbacijas, dabar jaučiasi tvirčiau, nors ir pakantumo visokioms negandoms gerokai sumažėjo. Bet tokie žmonės turi patirtį, prisiminimus apie tai, kad sunkiu metu reikia susitelkti ir palaikyti vieni kitus. Tais laikais žmonės neturėjo galimybės taip lengvai susisiekti su bet kuria pasaulio šalimi ir su artimaisiais, o dabar mes galime ir per atstumą palaikyti žmones dėmesiu, rūpesčiu, padrąsinimu ar konkrečia pagalba.

      Bet kokie sunkūs laikai – laikini. Būtinai viską įveiksime, atrasime iš naujo tikrąsias vertybes ir natūraliai atsisakysime visko, kas griauna harmoniją 🙂 . Mylėkime ir saugokime vieni kitus 🙂 !

      Paspaudė "Patinka": 2 asmenims

  2. Brangieji,
    Dabar, kai didesnę laiko dalį praleidžiame savo namuose, aš parašysiu apie namus. Kitokius Namus.
    Juos pamatau eidama triukšminga gatve. Namai pastatyti atokiau nuo miesto, ant kalno. Pamatau iš karto. Stovi galingų medžių apsupti, pro atvirus langus vėjas plaiksto baltas užuolaidas. Šviečia saulė.
    Einu tų Namų link. Takas nušluotas, abipus jo žydi gėlės. Durys praviros. Suprantu, kad laukiami visi ateinantys.
    Tyliai įeinu. Gaivus oras, kambarys pilnas saulės. Nuo netikėtumo pradeda svaigti galva. Ne dyvai, atėjus iš triukšmingo miesto, skubėjimo, chaoso.
    Svečiui apdairiai pastatyta kėdė. Prisėdu. Įkvepiu. Ir aš jau kitokia, atsigavusi. Jauku čia, gera. Turėtų būti Geroji Namų Dvasia. Ne šeimininkė, ne rūpestinga tvarkytoja( tai būtų per daug primityvu ir paprasta). Geroji Namų Dvasia. Bet Jos nėra. Ji dirba. Audžia drobes, kaskart įausdama Tikėjimą, Gerumą, Viltį, Meilę, Ramybę, Džiaugsmą, Santarvę. Tas drobes Ji palieka svečių kambary kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Ir aš čia ateinu tomis dienomis, o kartais ir dažniau.
    Skaitau žodžius, įaustus drobėse. Jie paliečia mano širdį ir norisi kažką pasakyti. Apsidairau. Anksčiau už mane čia buvo Ruta As. Paklausite iš kur žinau, kad ji buvo? Matau jos tapybos darbus. Gražu. Ir viskas čia taip dera, kad nieko aš jau negaliu pasakyti.
    Pakylu. Išeinu į lauką. Ir čia taip gera, ošia medžiai, šviečia saulė, čiulba paukščiai.
    Reikia eiti toliau. Tolumoje matau pilkėjantį dangų, besitvenkiančius niūrius debesis.
    Bet aš tikiu, kad tamsą sklaidys virš Namų šviečiančios saulės spinduliai.
    Einu.
    Staiga sustoju.
    Aš pamiršau pasakyti Namų adresą.
    Žinokite – tai RUVI…

    Paspaudė "Patinka": 3 asmenims

    1. Labas, miela Virginija 🙂 !

      Labai sušildė Jūsų kūryba – Jūs labai gabi Kūrėja! Žinote, net šiurpuliukai ėjo, kai skaičiau.. Būtinai rašykite, kurkite, o jei jau turite jau parašytų kūrinių, gal tuomet galėtumėte pasidalinti šiame tinklapyje?

      Ir, žinoma, labai dėkoju už tai, kad šį savo kūrinį skyrėte šiai erdvei, o aš galiu tik dar kartą paliudyti, kad šios erdvės atmosferą mes kuriame visi kartu – pažvelkite, kokie šviesūs, nuostabūs, kūrybingi žmonės čia susirenka.. Mes bendraujame dalindamiesi savo išgyvenimais, patirtimi, kūryba, ir tai vyksta labai geranoriškai, nuoširdžiai pozityviai, be ginčų ir agresijos. Tai nuostabu 🙂 ! Ir tai yra VISŲ MŪSŲ ENERGIJA 🙂 ..

      Viename iš laiškų skaitytoja man rašė, kad turiu gebėjimą nuraminti, užgesinti negatyvumą… bet tai ne kažkoks išskirtinis mano gebėjimas, nes mes visi turime tokias prigimtines savybes – mylėti, vienytis, kurti, dalintis, gyventi harmonijoje.. Tik daugelio žmonių šios savybės užslopintos, neišreikštos, o todėl žmonės jaučia įtampą, o ta įtampa veržiasi į išorę pykčiu, irzlumu, ginčais.. Bet kai tik atkreipiame dėmesį į prigimtines šviesias žmonių savybes, jie su džiaugsmu pradeda jas skleisti 🙂 .., nes pasijunta savimi , pajunta norą ir poreikį išreikšti savo prigimtines dvasines savybes 🙂 .. Štai toks paprastas stebuklas – kai esame savimi, mes visi tampame burtininkais, ir pradedame harmonizuoti ir savo artimiausią erdvę, ir visą pasaulį 🙂 ..

      Ačiū, miela Virginija 🙂 !

      Paspaudė "Patinka": 1 person

  3. Labas rytelis, vėjuota šį rytą… Ačiū, Rūtai už sukurtus namus mums visiems, ačiū Virginija, kad užėjote, prisėdote ir įkvėpimas kaip mat prinešė nuostabiausių minčių, kuriomis ir pasidalinote. Kai rašau, Rūta, čia, visada turiu mintyse skaitytojus, kurie čia apsilanko ir galvoju – ech, būtų gerai juos čia pamatyti kuo dažniau, su savais patyrimais, atradimais, gal kartais prabėgančiais, o kartais ilgėliau užsibūnančiais – na štai, Virginija ir atbėgo, ir dar su tokiu puikiu lauknešėliu. Ačiū!
    Štai ir namai…
    juose ramybė dvelkia
    ir darbo nuovargis, kaip mat nuo veido slenka,
    atnešdamas tylos pripiltą taurę,
    smagiai ant stalo guli atversta knyga
    ir vakare, kai miega miesto toliai,
    prisėdi … imi į rankas
    skaitai, mąstai, klajoji po svajones,
    po tolimus prisiminimų kampelius
    ir visada sakai sau – “nesustoki,
    gyvenimas toks nuostabiai žavus…“

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. Labas, miela Rūta 🙂 !

      Ach, kaip gražiai parašėte – kaip smagu, kai žmonės čia ateina su savo patyrimais, atradimais, su savo kūrybos lauknešėliais 🙂 .. Ir tikrai, kaip gerai būtų, kad dalintųsi tuo dažniau ir drąsiau..

      Labai dėkoju Jums už tai, kad dalinatės savo širdies šiluma, savo kūryba! Tai kažkam tikrai padeda atgauti ramybę, kažką suprasti, pamatyti tai, ko nepastebėjo anksčiau.. Dalinkimės, palaikykime vieni kitus 🙂 !

      Ačiū, Rūta 🙂 !

      Paspaudė "Patinka": 1 person

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s