Praregėjimai (54)

Tiesa ir melas – tai svarbiausios sąvokos, kurias turi suprasti ir išsiaiškinti kiekvienas žmogus. Priešingu atveju jis bus priverstas klaidžioti iliuzijose. Čia kaip matematikoje: teisingas tik vienas veiksmo atsakymas, o visi kiti – klaidingi.

Tiesos kelias – vienas, melo – daugybė klystkelių. Einančio Tiesos keliu galiausiai laukia didžiausias Gėris, einančio melo keliu – didžiausias blogis.

Tiesa visada viena ir nekintanti, ji paprasta ir aiški, o melas – visada painus, įmantrus, daugialypis ir miglotas. Tiesa visada – Šviesos, Gėrio ir Meilės šaltinis, tuo tarpu melas – tamsos ir blogio laidininkas.

************

Laisvė, kurią žmogus pasiekia išsivadavęs iš sąmonę kontroliuojančių sistemų, kurios skiepija baimę, suteikia jam galimybę neribotai išreikšti savo kūrybinę energiją.

Ji daugiau neeikvojama apsauginiams mechanizmams ir nuolatinėms pastangoms slopinti nerimą, abejones, nepasitikėjimą savimi ir gyvenimu.

Mūsų kūrybinė energija – tai ir ryšys su savimi tikruoju, ir kūrybingumas, ir dvasingumas, ir sveika sąveika su mus supančia realybe, žmonėmis ir visa gyvybe.

Tai vystymosi ir augimo energija, kuri mus supa ir kuri yra mumyse, ir tik uždara, sukaustyta baimių sąmonė neatpažįsta ir nejaučia šios energijos.

************

Kiekvienas, net labiausiai “įmigęs“žmogus gali pabusti iš miegančios sąmonės būsenos ir nuspręsti išsiaiškinti – kas jis toks ir ką jis veikia šioje Žemėje.

Ir pats pabudimo momentas – jau žingsnis į aukštesnį sąmoningumą, iš kurio negali būti sugrįžimo į tą būseną, iš kurios žmogus jau “išaugo“. Kai tik žmogus pradeda suvokti gilius dvasinius dėsnius, jo sąmonė jau negali “užmigti“.

Bendra žmonių sąmonė kuria tai, kas vyksta išoriniame pasaulyje. Būtent todėl svarbus kiekvienas pabudęs, ieškantis Šviesos ir Gėrio žmogus. Kiekvieno žmogaus vidinė dvasinė Šviesa didina bendrą žmonijos dvasingumo Šviesą, ir mūsų visų realybė šviesėja..

Tai, kas tikra, negali išnykti, nes yra palaikoma Kūrinijos dėsnių. Tik iš įpratimo žmonės vis dar laikosi klaidų ir klystkelių, kurie neleidžia jiems išreikšti savo gražiausias prigimtines savybes visų gerovei.

Palaipsniui išnyks ir išsisklaidys viskas, kas netikra ir suklestės visa didybe šviesi ir tyra mūsų visų realybė. Tai, kas netikra – apribojama ciklais ir laiko rėmais. Tai, kas tikra – vystosi be jokių apribojimų, tai amžina.

***********

Evoliucijai nereikalingas dabartinio mūsų sudėtingo gyvenimo “tobulinimas“. Jai nereikalingas “superžmogus“, kuris įvairių techninių prietaisų ir mobilių įrenginių pagalba suspėja atlikti tūkstančius darbų per vieną dieną.

Mes visi šioje Žemėje gimstame dvasingi, su kūrybine liepsna širdyse, bet mūsų gyvenimo sistema su savo iškreipta realybe ir kaustančiomis kūrybinį polėkį taisyklėmis užgesina šią liepsną jau vaikystėje, ir mes tampame irzlūs, pikti ir nelaimingi.

Mūsų kūrybinė ugnis greičiausiai gęsta tuomet, kai esme verčiami daryti tai, kas prieštarauja mūsų prigimčiai, mūsų talentams ir gebėjimams. Bet kokia kančia, prievarta ir baimė gesina mūsų kūrybingumą.

Todėl – saugokime savo dvasingumą, savo širdies kūrybinę liepsną! Būkime atviri, nuoširdūs ir sąžiningi, klausykimės savo širdies ir intuicijos balso ir su begaline meile darbuokimės visų labui.

Evoliucija visada palaiko ir vysto tai, kas atneša bendrą gėrį visiems ir kiekvienam: žmonėms, visai gyvybei ir mūsų nuostabiai planetai. Kurkime kartu šviesią mūsų visų realybę 🙂 !

************

Parengė ruvi.lt

Su meile į santarvę ir vienybę

Kaip daug dabar kalbama apie lyčių lygybę, kuri prilyginama žmonių vienodumui ir net diegiama absurdiška idėja, kad lytis – tai tik sociumo primetamas šablonas.. Tai trikdo, painioja, supriešina žmones ir sukelia beprasmiškus ginčus ir barnius.

Bet dauguma žmonių supranta, kad toks suvienodinimas – tai dirbtinai primetama idėja. Juk iš tiesų vyrai ir moterys – skirtingi, jų prigimtis skirtinga, ir jų visiškai nereikia nei sulyginti, nei spręsti, kurie iš jų geresni ar prastesni.

Prigimtis yra tai, kuo mes gimstame – tai duotybė. Ir jei gimėme vyru ar moterimi – reiškia, tam, kad jaustumės harmoningai, turime gyventi pagal savo prigimtį ir vystyti savo lyties savybes.

Vienas Indijos dvasinis Mokytojas, kurį apkaltino tuo, kad jis nepripažįsta vyrų ir moterų lygybės, taip paaiškino savo poziciją: “Ne, aš ne prieš lygybę, aš – prieš suvienodinimą. Pirmiausiai įrodykite, kad vyrai ir moterys vienodi – tai reikštų, kad kartais vyras pastoja ir gimdo, o paskui – moteris pastoja ir gimdo, ir taip abu pasikeisdami, iš eilės..  Kaip aš galiu tai pripažinti?..“

Taigi, nesigilinkime į tai, kas prieštarauja mūsų prigimčiai (duotybei), o reiškia – paprasčiausiai logikai. O štai jei mes išmoksime pamatyti prigimtinius vyro ir moters skirtumus ir išmoksime juos suderinti ir sudaryti sąlygas, kad tie skirtumai papildytų vienas kitą – šeimose suklestės meilė, santarvė ir harmonija.

Kad visiškai neprarastume nuovokos šiuo klausimu, žvilgtelėkime, ką gi apie tai sako senieji Mokymai. Juose visada buvo pabrėžiama santarvės šeimoje svarba, kuri pasiekiama harmoningai išreiškiant ir derinant sutuoktinių prigimtines savybes.

Pažvelkime, ką apie tai sako Vedos.

*Vyrai ir moterys skirtingi, nes jų prigimtis skirtinga. Toks Kūrėjo sumanymas. Ir mes reikalingi vieni kitiems būtent todėl, kad esame skirtingi: mes traukiame vieni kitus savo kitoniškumu ir papildome vieni kitus savo skirtingomis savybėmis, ir iš to gimsta harmonija ir vienybė.

*Vyras šeimoje – tai “užsienio reikalų ministras“, o moteris – “vidaus reikalų ministrė“. Vyras semiasi jėgų iš aktyvaus gyvenimo būdo (darbas, sportas, mėgiama veikla..), o moteris – iš kūrybos (nuo rankdarbių iki sodo darbų..) ir bendravimo.

*Moteris neturi imtis vyriškų funkcijų, nes taip ji praranda savo moteriškumą ir pradeda konkuruoti su vyrais. Vyrai vengia tokių moterų, nes jos žemina vyrišką orumą, todėl stiprios moterys retai susiranda porą.

*Šeimoje turi būti savitarpio pagarba ir sutuoktinių prigimtinių savybių supratimas. Kadangi moteris turi gebėjimą kurti ir reguliuoti santykius, būtent ji kuria meilės ir nuoširdumo atmosferą šeimoje.

*Moteris kuria ir grožį bei jaukumą namuose: tai tvarkingi namai, rūpestis artimaisiais, ramybė ir geranoriškumas. Vyras ir visi namiškiai turi atsigauti namuose, pasisemti jėgų, jaustis laukiami ir mylimi.

*Vyras ne toks dėmesingas namų aplinkai – jis gali metų metais gyventi viengungiškame bute be užuolaidų, staltiesių ir augalų. O štai moteris tuoj pat pradės viską tvarkyti ir kurti jaukumą: pakabins užuolaidas, užaugins gėlių, išvalys dulkes ir papuoš namus įvairiomis mielomis detalėmis..

*Vyras ne toks dėmesingas ir savo aprangai – jis gali ilgai nešioti mėgiamus drabužius ir nenoriai juos keičia naujais. Tuo tarpu moteris turi poreikį keistis – jei nėra galimybių įsigyti naują rūbą, ji būtinai kažką nusimegs, pasisiūs, pagyvins turimus drabužius naujomis detalėmis..

*Vyras labai konkretus: jei jis nuėjo pirkti į parduotuvę duonos, jis sugrįš greitai ir tik su duona. Moteriai toks konkretumas nebūdingas: jei ji išėjo pirkti duonos – užtruks ilgėliau ir sugrįš ne tik su duona, bet ir su dideliu krepšiu pirkinių.

*Vyras negali daug kalbėti apie jausmus, bet noriai ir plačiai dalinasi savo mintimis ir idėjomis. Moteris, atvirkščiai – gali valandų valandas kalbėti apie savo jausmus, o štai pokalbis apie kitų idėjas jai greitai atsibosta.

*Moteris jaučia vyro meilę per jo rūpestį – kai jis jai padeda, išklauso ir yra jai dėmesingas. Vyras moters meilę jaučia per tikėjimą juo – kai moteris tiki jo stiprybe, jo gabumais ir visapusiškai jį palaiko bet kokiose gyvenimo situacijose.

*Vyras vienu metu puikiai atlieka tik vieną kažkokį konkretų veiksmą, nes vienu metu gali koncentruotis tik į jį. Tuo tarpu moteris – tikra devyndarbė: vienu metu ji gali ir maistą gaminti, ir žinutę telefonu parašyti, ir pamokas padėti vaikui ruošti, ir  spintelę sutvarkyti..

Taigi, mes kartu, nes mes skirtingi, ir mūsų laimė yra tame, kad mes tokie skirtingi.. Jei mes suprantame tuos savo prigimtinius skirtumus – mes galime jais idealiai papildyti vieni kitus ir sukurti nuostabią mus jungiančią vienybę.

Tam reikalinga viena vienintelė sąlyga – tyra, besąlygiška tarpusavio Meilė. Iš Meilės gimsta santarvė ir harmonija šeimoje 🙂 ..

(Iš paskaitų apie Vedas, parengė ruvi.lt)

Saulėtos pavasarinės nuotaikos mums visiems 🙂 !

Pavasaris prasideda nuo mūsų

Žiemą mes tyrinėjome savo ribas.

Pažinome šilumos ir šalčio taškus, žodžius, nuo kurių užlieja šiluma arba sušąla pirštai.

Kiek miego valandų mums dar prireiks, kad pabustume atsinaujinę ir išsivalę nuo viso blogio?

Kiek sniego dar turi iškristi, kad taptų aišku, jog stebuklai – visada mumyse, ir jie nesutveriami išorinėmis aplinkybėmis, o tik tėra jų atgarsis?

Kiek dar kartų mes neatlaikysime, nupulsime, griūsime visu svoriu žemyn, kol atrasime pusiausvyros ir atramos taškus savyje?

Kiek dar teks pasakoti pasakų, kad taptų aišku, jog geriausios istorijos vyksta čia ir dabar, ir būtinai su mumis, net jei mes to neįtariame..

Kiek dar kartų reikės įjungti ir išjungti šviesą, kad suprastume, jog mūsų vidinė šviesa dirba pagal tą patį principą – vienintele pastanga mes paleidžiame realizacijos impulsą, o toliau jau galime dėl to nesirūpinti..

Keliuose veidrodžių fragmentuose dar turime atsispindėti, kol pamatysime savo atspindį artimųjų akyse?

Ir kiek dar kartų tamsa turi mus numušti, išblaškyti, sukelti giluminę baimę, kol mes pajusime pasitikėjimą savimi, vidinę stiprybę ir gebėjimą šviesti?

Pavasaris prasideda nuo mūsų 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio visiems 🙂 !

Su šypsena – moterims :)

*Galutinis moters sprendimas retai būna paskutinis..

*Intuicija – neįtikėtinas pojūtis, kuždantis moteriai, kad ji teisi, nepriklausomai nuo to, teisi ji ar ne.

*Amžinas moteris kankinantis klausimas: ką suvalgyti, kad numestų svorį?

*Kad sulieknėtum, reikia: arba miegoti valgio metu, arba – valgyti sapne..

*Kiekvienos moters spintoje kabo drabužis atvejui “jei staiga sulieknėčiau..“

*Moterys neabejoja savo patrauklumu, jos žino: svarstyklės meluoja, žmonės pavydi, o veidrodis.. apskritai kažkoks kreivas!

*Statistika teigia, kad 70% moterų imituoja dietą..

*Kada gi pagaliau išmoks įvesti apšvietimą į moteriškus rankinukus?..

*Jei moteris pyksta – reiškia, ji ne tik neteisi, bet ir supranta tai.

*Įdomus amžius – 40 metų: viena draugė tapo močiute, kita – išėjo į dekretines atostogas..

*Bobų vasara – tai kuomet vaikai jau užauginti, o anūkų dar nėra!

*Su mūsų medicina kiekviena motina, užauginusi du vaikus, gali automatiškai gauti pediatro diplomą.

*Eini su vaiku pasivaikščioti: tempi dviratuką, kastuvėlį, kibiriuką, smėlio formeles.. O jis – atranda įdomų pagaliuką ir visą pasivaikščiojimą braižo linijas ir ratus..

*Kai padedi ruošti pamokas vaikui, kartais kyla klausimas: “O ar iš tiesų aš mokiausi?..“

*Tik mama, auginanti mažus vaikus, supranta – kokia palaima gerti arbatą tyloje 2 valandą nakties!

*Anksčiau tėvai savo mažiems vaikams sakydavo, kad atrado juos kopūstuose. Dabartiniai gi tėveliai savo vaikams, turbūt, pradės sakyti, kad atsisiuntė juos internetu..

*Vyras gali žvejyboje dvi valandas sėdėti ir laukti, kol pradės kibti žuvis, ir.. negali palaukti penkiolikos minučių, kol į svečius susiruoš žmona.

*Tik moteris gali pabusti pusę šešių ryte ir pavėluoti į darbą dešimtai..

*Tik moteris sugeba dvi valandas ruoštis, lyginti drabužius, dažytis, išsiplauti galvą, pasidaryti šukuoseną ir manikiūrą, o paskui staiga.. nuspręsti niekur neiti.

*Vyras valgo – moteris gamina maistą, vyras nešioja drabužius – moteris juos skalbia, vyras išmėto savo daiktus – moteris juos surenka. Ir ką ji be jo darytų?..

*Moterys kaip vaikai: vos kažkas ne taip – tuoj į ašaras ir pas mamą..

*Kuo toliau moteris nuo technikos – tuo geriau ir moteriai, ir technikai.

*Vienos moters žvilgsnis į kitą primena bagažo kontrolę muitinėje.

*Jei moteris pamiršo įdėti internete nuotraukas apie savo atostogas – viskas! Skaityk, kad atostogų ir nebuvo..

*Tylėjimas – vienintelis dalykas iš aukso, kurio moterys nepripažįsta.

*Moteris visada skraido: su sparnais arba.. ant šluotos.

*Laiminga žmona – kaip saulė: šviečia visiems, bet sušildo vieną.

*Moterys visada teisios. Žinote, kodėl? Todėl, kad. 😉

Artėjančios Moters dienos proga visoms Moterims – Meilės, Meilės, Meilės 🙂 ! Šildykite savo Meile artimus žmones, o artimųjų žmonių širdžių šiluma tegul šildo Jus! Mylėkime vieni kitus – tik Meilėje suklestės šis nuostabus pasaulis 🙂 !

Gyvas žodis – tiesa

Mūsų laikai yra išskirtiniai kalbėjimu: tuščiažodžiavimu, plepėjimu, kivirčais, apkalbomis, ginčais, barniais, grasinimais.. Mes labai, labai daug kalbame. Ir ne tik kalbame – mes verčiami nuolat klausytis kalbančiųjų.

Apsižvalgykime – besikalbančius telefonu žmones jau matome visur: gatvėje, už vairo, darbo vietoje.. Parduotuvėje ir reklama, ir pardavėjai įkalbinėja pirkti prekes.. O namuose – “dėl fono“ nė minutei nenutyla televizija ar radijas.

Plepumas dabar – lyg greitai plintanti liga, kuri atima daug laiko ir jėgų: ir tiems, kas kalba, ir tiems, kas klausosi. Ir būtent kalbėdami mes padarome daugiausiai negatyvių veiksmų: meluojame, įžeidžiame, įskaudiname, apkalbame, pasmerkiame, pažeminame..

Be to, kalba tapo galinga poveikio priemone (pvz., tam tikros nuomonės formavimu) visuomenės informaciniame lauke, neretai ir atviru melu ar kovos instrumentu – o tai taip pat slegia ir vargina.

Atrodytų, kalba turėtų mus vienyti ir suteikti žinių – juk, iš esmės, ji tam ir skirta, bet šalia viso šio informacinio gaudesio turime, ir, rodos, visiškai priešingus reiškinius: susvetimėjimą, vienatvę, abejingumą, susipriešinimą.

Kodėl taip yra? Ar ne todėl, kad mūsų kalboje dabar labai mažai tiesos, nuoširdumo, atvirumo, t.y., – gyvo žodžio, kuris suvienytų, įkvėptų bendrai kūrybai ar veiklai, suteiktų vertingas žinias?

Juk gyvas žodis – tai tiesa, o tiesa nedaugžodžiauja. Gyvas žodis – tai pokalbis iš esmės, apie esmę ir būtinai – atsakomybė už kiekvieną žodį. Kalbančio tiesą žmogaus motyvai ir žodžiai, darbai ir žodžiai nesiskiria – jis laisvas, nes nemeluoja nei sau, nei kitiems.

Išmintingas žmogus daug nekalba, nes kiekvienas jo žodis turi prasmę. Jis žino, kad visi žodžiai turi poveikį, todėl išmintingo žmogaus kalba visada daro gerą poveikį, nes jo žodžiai – jo harmoningos būsenos išraiška.

Taigi, kad pagytume nuo plepėjimo ir priklausomybės nuo išorinės informacijos (kitų plepėjimo) viruso, turime suprasti, kad visas tas gaudžiantis šiuolaikinis informacinis fonas neišvengiamai veikia žmones, todėl reikia pagal galimybes nuo to fono atsijungti.

Juolab, kad tas informacinis fonas – dominuojančiai negatyvus, o tai veikia mūsų psichiką, sukelia negatyvias reakcijas, emocijas ir būsenas. Taip sujaukiama mūsų vidinė tyla ir ramybė, kitaip tariant – mūsų galimybė objektyviai vertinti informaciją ir realybę.

Atsijungti nuo išorinio informacinio fono pradžioje nelengva, nes tai yra įprotis. Tačiau tai blogas įprotis, kurį galime pakeisti kažkokia gera, įkvepiančia veikla – kūryba, buvimu gamtoje, aktyviu poilsiu, sportu, bendravimu su artimaisiais, rankdarbiais ir pan. – kuri taps nauju geru įpročiu.

Kai atsijungiame nuo išorinio informacinio triukšmo, mūsų psichika, protas, mintys, emocijos aprimsta, ir mes ne tik atgauname vidinę pusiausvyrą ir energiją, bet ir palengva išmokstame klausytis savo intuicijos, išmokstame atskirti tiesą nuo melagingos informacijos.

Tuo tarpu būdami negatyvios išorinės informacijos fone, mes nuolat ja persipildome ir intuityviai siekiame kažkaip ją nusimesti, išsikrauti ar nukreipti mintis kitur: ieškome išorėje gerų įspūdžių, plepame su kitais, svaiginamės, kažkur važiuojame, bėgame, skubame, lekiame, kažką perkame..

Vidinė tyla mūsų gyvenime labai svarbi – tai sutapimas su pačiu savimi, su savo žmogiška prigimtimi, tai mūsų vidinė harmonija ir dvasinė ašis, laisva nuo bet kokių negatyvių poveikių iš išorės.

Todėl ne tik maksimaliai atsijunkime nuo išorinių informacijos šaltinių, bet ir skirkime kažkiek laiko per dieną tylai, pabuvimui su savo mintimis. Tai sustiprina, išlaisvina kūrybinę energiją, atgaivina gebėjimą harmoningai bendrauti ir intuityviai atskirti reikiamą informaciją.

Nusikračius išorinio informacinio triukšmo, ženkliai pasikeičia mūsų būsena – mes tampame harmonijos, meilės ir šviesos skleidėjais, ir tą būseną jaučia mus supantys žmonės ir be žodžių.

Ir tai ta būsena, kurioje mes galime tarti Gyvą Žodį. Kalbėti Tiesą. Kai galime kalbėti iš esmės, apie esmę ir būti atsakingi už kiekvieną ištartą žodį. Kai mūsų kalbos įtakoja gerus darbus visų žmonių labui 🙂 ..

Visiems geros savaitės 🙂 !