Vedos apie vaikų auklėjimą

*Vedų tradicija teigia, kad vaikai ugdosi patys, jei tėvai neslopina jų ir padeda jiems išskleisti geriausias savo charakterio savybes ir unikalius įgimtus gabumus.

*Vaikų auklėjimas – ne prievarta, ne muštravimas ar kažkokių elgesio šablonų primetimas. Tėvų ir auklėtojų užduotis – suteikti palankias sąlygas vaikui natūraliai vystytis, stebėti jo būdo ypatumus, jo asmenybės tipą ir skatinti geriausias vaiko savybes.

*Jei tėvai nesupranta vaiko charakterio ir nuslopina jo prigimtinius gebėjimus –  vaikas auga nepasitikintis savimi, jis neranda savo pašaukimo, nuolat ieško gyvenimo prasmės.

*Vedos skiria 4 asmenybės tipus, kurie pasireiškia nuo pat ankstyvos vaikystės.

  • Pirmasis – “moksliukų“, mokytojų tipas. Tai vaikai, gabūs įvairiems mokslams ir mėgstantys mokytis. Jie daug kuo domisi ir nuolat siekia viską išnagrinėti, pažinti, suprasti, išsiaiškinti. Pagrindinė jų savybė – sąžiningumas.
  • Antrasis tipas – vadovai. Jau ankstyvoje vaikystėje jie sugeba sutelkti kitus, siekia tvarkos ir sąžiningumo, gali apginti kitus. Jų pagrindinė savybė – atsakomybė, pareigos jausmas.
  • Trečiasis asmenybės tipas – organizatoriai, prekeiviai. Nuo pat vaikystės jie kažką renka, kolekcionuoja ir keičiasi su kitais. Pagrindinė jų savybė – praktiškumas.
  • Ketvirtasis tipas – meistrai, kūrėjai. Jie mėgsta kažką kurti patys ar meistrauti savo rankomis. Pagrindinė jų savybė – darbštumas.

*Todėl labai svarbu nuo pat ankstyvos vaikystės stebėti vaiką ir skatinti jo stipriausias ir geriausias savybės – tuomet vaikas auga pasitikintis savimi, iniciatyvus, kūrybingas ir lengvai suranda savo gyvenimo kelią.

*Tėvai taip pat turi suprasti, koks reikšmingas ir jų pačių asmeninis pavyzdys vaikų auklėjime. Tėvų žodžiai neturi skirtis nuo veiksmų, nes vaikai labai gerai jaučia bet kokį neatitikimą, ir tai žlugdo pasitikėjimą tėvais. Be to, vaikai įsisavina viską, ką pastebi ir nuolat mato savo tėvų ir kitų artimų žmonių gyvenime.

*Juk be prigimtinių vaiko savybių vystymo tėvai savo pavyzdžiu moko ir elgesio, ir tvarkos, ir buitinių darbų. Pavyzdžiui, jei mama reikalaus iš dukters tvarkos namuose, bet pati nekęs tvarkymosi ir nuolat stengsis kažkam iš namiškių permesti namų buities darbus – duktė iš tokio “auklėjimo“ išmoks egoizmo ir manipuliacijų.

*Tėvų atsakomybė vaikų auklėjime didžiulė – jiems reikia daug kantrybės, meilės, išminties, kad būtų deramu pavyzdžiu savo vaikams, kad nesužeistų jautrios vaiko sielos ir nesulaužytų jo likimo. Patys tėvai turi nuolat dvasiškai augti ir tobulėti.

*Norite, kad vaikas būtų geras ir mylintis – padėkite žmonėms, būkite geranoriški, gerbkite savo tėvus, mylėkite gamtą ir visą gyvybę.

*Norite, kad vaikas būtų kūrybingas – kurkite: pieškite, grokite, dainuokite, rašykite, auginkite ir puoselėkite sodą, meistraukite..

*Norite, kad vaikas būtų sveikas ir aktyvus – sveikai maitinkitės, renkite žygius į gamtą, sportuokite.

*Norite, kad vaikas būtų laimingas šeimoje – mylėkite sutuoktinį, gyvenkite santarvėje, rūpinkitės visais šeimos nariais, būkite nuoširdūs ir geranoriški.

*Kas bevyktų išoriniame pasaulyje – tėvų namai turi būti doros, išminties, ramybės ir atgaivos oaze, o tėvų elgesys – sektinu orientyru ir deramu pavyzdžiu. Darna ir meilė namuose – darna ir meilė šeimos narių širdyse, kurią jie skleidžia ir išoriniame pasaulyje.

*Vaikai – tarsi gležni daigeliai, iš kurių turi užaugti gražūs, tvirti medžiai. Tėvų rankose – ne tik jų vaikų, bet ir žmonijos ateitis, juk vaikai – tai rytojaus suaugusieji, nuo kurių priklausys visos žmonijos gyvenimas.

Iš paskaitų apie Vedų tradicijas šiuolaikiniame gyvenime, parengė ruvi.lt

Visiems darnios ir gražios savaitės 🙂 !

Protinga moteris ir išmintinga moteris

Protinga moteris, pamačiusi vyro klaidą, su pasimėgavimu parodys ją vyrui. Ir būtinai primins, kad apie tai jį perspėjo. Išmintinga moteris – palaikys, padrąsins vyrą, o kartais ir nutylės, tarsi nieko nepastebėjo.

Protinga moteris sudėtingoje situacijoje ims vadžias į savo rankas ir pamokys vyrą, kaip reikia teisingai gyventi. Išmintinga moteris labai subtiliai nurodys kryptį ir visapusiškai palaikys vyrą, kol jis atras sprendimą.

Protinga moteris mokys vaiką to, kas jai atrodo perspektyvu ir madinga, ir darys tai nežiūrint į nieką. Išmintinga moteris stengsis įžvelgti savo vaikų individualius gabumus ir padės juos vystyti.

Protinga moteris darbe sieks būti geriausia iš visų, o į kitus žvelgs iš aukšto kaip į konkurentus. Išmintinga moteris dirbs gerai ir sąžiningai, o darbo vietoje sukurs geranorišką ir draugišką atmosferą.

Protinga moteris kontroliuos savo suaugusių vaikų gyvenimą, dalins jiems neprašytus patarimus ir nuolat nurodys auklėjimo klaidas. Išmintinga moteris leis savo vaikams įgyti gyvenimo patirtį, o prireikus padės jiems ir juos palaikys.

Protinga moteris kovos su anytos įtaka vyrui, nuolat įrodinės tėvams savo šeimos nepriklausomybę ir barsis dėl jų dalinamų patarimų. Išmintinga moteris pagarbiai išklausys tėvų, padarys išvadas ir pasielgs taip, kaip jai liepia širdis.

Protinga moteris norės pakeisti visą pasaulį ir “perauklėti“ kitus žmones pagal save. Išmintinga moteris tobulės ir augs dvasiškai pati ir savo gerumu keis šį pasaulį. Ir supras, kad kiekvienas turi savo dvasinio augimo kelią.

Protinga moteris galvoja, kad laimingas tas, kas teisus. O išmintinga moteris žino, kad teisus tas, kas myli 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Švelni, stebuklinga, kurianti..

*Tobulas, dvasingas, tikras žmogus – tai mylintis žmogus. Viskas, kas daroma su meile, didina gėrį šiame pasaulyje.. Viskas, ką įtakoja tyra, besąlygiška meilė, atneša džiaugsmą, įkvėpimą ir harmoniją – pagal tai ją ir galime atpažinti.

*Dažnai jauni žmonės savo šeimoje tikisi, kad sutuoktinis mylės juos taip pat, kaip tėvai ir pildys visas jų užgaidas ir kaprizus. Jų meilė nebrandi, o todėl savanaudiška. O kai meilė egoistiška – ji  “išsiurbia“ visas gyvybines jėgas iš to, kurį “myli“: ji reikalauja, pavydi, kaltina.. Tokia “meilė“ sekina ir vargina visus.

*Mes net nesusimąstome, kad  mūsų žodžiai, emocijos ir veiksmai įtakoja artimų žmonių gyvenimą – mes galime ir suteikti sparnus, ir skaudžiai sužeisti. Mylėti – nereiškia spausti, versti ar reikalauti, mylėti – reiškia tiesiog leisti mylimam žmogui pasiekti viską, kam jis turi gabumų ir padėti išskleisti jo geriausias savybes.

*Labai daug šeimoje priklauso nuo moters.. Kai moterys supras, kad namų židinio sergėtojos vaidmuo yra privilegija, o ne bausmė, tuomet ir vyrai turės galimybę pilnai išreikšti savo vyriškas savybes, o šeimos bus laimingos ir tvirtos. Moteris šeimoje valdo santykius, o ne vyrą – tai skirtingi dalykai, ir painioti juos pražūtinga šeimai.

*Harmonija šeimoje priklauso nuo abiejų sutuoktinių. Atverti kito žmogaus geriausias prigimtines savybes gali tik tas, kas atveria ir vysto savo geriausias prigimtines savybes – tuomet žmonės papildo vienas kitą ir iš to gimsta sveika sąveika ir santarvė.

*Jei žmogui iškeliami nepagrįsti reikalavimai arba nebūdingos jo prigimčiai prievolės, jame gimsta pasipriešinimas, gilūs vidiniai prieštaravimai ir disharmonija. Ir atvirkščiai: kai žmogus skatinamas vystyti tai, ką jis geriausiai sugeba – jis tampa laimingas, geranoriškas kitiems ir kuria savo aplinkoje harmoniją.

*Meilė išreiškiama ir palaikoma kasdieniniu nuoširdžiu dėmesiu, rūpesčiu ir dėkingumu – taip kuriamas tarpusavio ryšys, harmoningas pasikeitimo energijomis procesas, kai žmonės visapusiškai palaiko vienas kitą mintimis, jausmais, žodžiais ir poelgiais. O jei trūksta dėmesio, rūpesčio, dėkingumo – tarpusavio ryšys blėsta ir išlieka liguistas prisirišimas su abipusėmis pretenzijomis, priekaištais ir kaltinimais.

*Tačiau net ir sudėtinguose santykiuose mes kažko mokomės vieni iš kitų – galbūt, gebėjimo užjausti, suprasti ir padėti, arba subręsti dvasiškai. Ir svarbiausia – išmokti mylėti kitą žmogų besąlygiškai – juk žmonės niekada netobulėja dvasiškai ir nesikeičia į gera neapykantoje, žmonės darosi geresni tik meilėje..

*Jei jaučiame, kad panirome į negatyvumą, kad sustojome savo dvasiniame kelyje, tai reiškia, kad mūsų gyvenime trūksta svarbiausio pagrindo ir palaikymo – meilės. Ir nelaukime, kol kiti mus pamils, bet prisiminkime paprastą gyvenimo tiesą: meilė ateina ir auga mūsų gyvenime, jei mylime mes patys..

*Kartais nelengva suprasti artimo žmogaus pyktį ar neviltį – galbūt, jį kankina kažkokios abejonės ar nepasitikėjimas savimi, o gal jis kenčia nuo ligos.. Bet jei jūs mylite jį, tuomet ištrauksite visus “dyglius“ iš jo sielos, o po to švelniai nurodysite kelią, kuriuo eidamas jis atsigaus, sustiprės ir pakils.

*Tyra, besąlygiška meilė atgaivina kiekvieną – net pačio didžiausio liūdesio akimirką vien mintis apie tai, kad žmogų kažkas myli – sutuoktinis, vaikas, tėvai ar draugai – atneša jam didžiulį palengvėjimą..

*Tapkime tyros, besąlygiškos Meilės šaltiniais.. Besąlygiška Meilė – tai būsena, kurioje žmogus tampa harmonijos kūrėju. Tas, kas myli – sukelia džiaugsmą ir įkvėpimą žmonių širdyse.

*Jei šiandien pasidalinote su žmonėmis savo meile, gerumu, dėmesiu, rūpesčiu – reiškia, padarėte tai, kas mums visiems yra svarbiausia, tiesiog gyvybiškai svarbu kiekvieną dieną ir kiekvieną akimirką..

Mylėkime vieni kitus 🙂 ..

Parengė ruvi.lt