Verčiantis susimąstyti chemiko Shane Ellison pasakojimas:
“Aš – chemikas. Aš mėgstu mokslinį požiūrį, aš rėmiausi juo visada. Ir kuomet aš dirbau farmacinėje pramonėje – ten pamačiau visišką mokslinio požiūrio į mediciną atsisakymą.
Tose kompanijose pokalbyje dėl darbo nesidrovėjo sakyti: “Turėkite omenyje, kad mes gaminame vaistus simptomų panaikinimui. Mes negydome“. Štai toks biznio modelis, leidžiantis žmogui iki gyvenimo pabaigos skirti vaistus.
O jei simptomų nėra, ką jiems belieka daryti? Sekantis preparatų reklamos lygis – naujų ligų išradimas. Jei nėra daugiau simptomų, tuomet baigiasi pardavimų klientūra, ir belieka išradinėti ligas. Su vaistais psichiatrijoje jūs galite išradinėti ligas be galo.
Yra du žodžiai, kurių bijo psichiatras. Du žodžiai: “Įrodykite tai“. Ir jei gydytojas negali įrodyti – o jie negali įrodyti devynių atvejų iš dešimties – nevartokite tų vaistų. Tai suteikia pacientui teisę priimti sprendimus.
Kaip chemikas aš stebėjausi – aš gaminu tuos preparatus, jų kenksmingos savybės nustatomos mūsų laboratorijose, jas patvirtina ir kitos laboratorijos. Pavojingi, neveiksmingi, sukeliantys tuos pačius efektus, kuriuos jie turi išgydyti – kaip jie tuos preparatus įsigudrina parduoti? Kaip jie juos parduoda?
Jie turi marketingo skyrius, farmaciniai gigantai turi geriausius marketingo skyrius pasaulyje. Tiesiog genialius. Jūs tiesiog sumokate profesionalams – gydytojams, profesoriams, psichiatrams – už ataskaitas, kurios tarsi patvirtina pozityvius tyrimų rezultatus. Jūs jiems mokate, jūs perkate mokslą.
Kasmet apie 125 tūkstančiai žmonių miršta nuo receptinių preparatų. Reikėtų susimąstyti, kad jums derėtų atlikti daugiau tyrimų, kad sumažintumėte mirtingumą. Ne. Jūs tęsiate marketingą: reklamuojate, reklamuojate, reklamuojate. Hipnotizuojate žmones.
Hipnotizuojate juos ir išrašote jiems preparatus, nukreipiate juos pas psichiatrus, kad žmonės tyliai nurytų eilinę piliulę, kurią jie pasiūlys. Jūs gausite milijardų dolerių industriją, kuri susargdina daugybę žmonių, o ji iš to klesti“.
ruvi 
Nutraukus vartoti vaistus pasireiškia sunki abstinencija, ar tai yra pavojinga? Gydytojai ir vaistininkai nelabai kalba, siūlo toliau vaistus gerti. O internete yra daug info, nuomonių, (kad reikia po truputį mažinti, ir kažkuom kitu vaistus pakeisti) Bet tai man pasirodė sudėtingas dalykas. Neaišku nei nuo ko pradėti, nei kuom keisti, kad blogiau nepridaryt…
PatinkaPatinka
Sveiki!
Šį klausimą reikia spręsti labai atsakingai, nes tikrai, kaip jūs rašote – ilgai vartojant kažkokius vaistus, nuo jų galiausiai vystosi priklausomybė. Be to, yra ligų, kur be vaistų žmogus tiesiog neišgyventų. Manau, geriausia būtų susirasti specialistą, kuriuo galite pasitikėti, kuris patartų, kaip elgtis.
O apskritai, tikrai žmonės dabar vartoja labai daug vaistų, net jei ir nepadeda, net jei ir susipažįsta su visais galimais šalutiniais poveikiais. Tai tiesiog pasitikėjimo ir sąmoningumo klausimas, ir kažką patarti sudėtinga – tiesiog naudinga susipažinti su štai tokia informacija, o ką su tuo daryti – tai jau asmeninis žmogaus reikalas.
PatinkaPatinka
Žinau žmogaus istoriją. Tais vaistais tik sugadino sveikatą ir padarė priklausomu. Žmogus jau nuomonės savo nebereiškia. Tokios situacijos priimti negalėjau, tai pradėjau pagal save… Uždraudžiau gerti vaistus, sakau gerk arbatas. Pasidarė blogai. Dabar neturiu jėgų nei tų specialistų ieškoti, nei kalbėtis. Tik nenoriu atsakomybės, gal man atrodo kad aš čia gera darau. Gal tikrai nereikia lysti ir kažkokią tvarką daryti kitų gyvenimuose.
PatinkaPatinka
Tokiais klausimais iš tiesų reikia atsargiai elgtis. Kartais mes matome situacijas, kurias norime pakeisti, norime padėti, bet be kito žmogaus noro mes nieko negalime padaryti. Todėl, kaip jūs rašote, pabandyti galima, bet jei matome nenorą ar blogas pasekmes – reikia sustoti. Deja, mes ne viską galime, ypač jei tai liečia kitų žmonių gyvenimus.
PatinkaPatinka