Pilnas vaizdas

Gyveno kartą du broliai. Jie visą savo gyvenimą pragyveno už aukštos miesto sienos ir nei karto nematė nei laukų, nei dirbančių valstiečių.

Todėl vieną gražią dieną broliai nusprendė nukeliauti į kaimą.

Atvyko jiedu į kaimą ir patraukė kaimo keliuku pažiūrėti, kaip čia žmonės gyvena. Netrukus broliai priėjo ariamą lauką, kuriame dirbo valstietis.

Jiedu sustojo ir susidomėję žiūrėjo, kaip jis dirba.

– Ką jis daro?! – stebėjosi broliai. – Kam šis žmogus taip giliai vagoja žemę? Kodėl jis sugadino tokią lygią, švelnia žole sužėlusią pievą?.

Paskui jie pamatė, kad valstietis meta grūdus į vagas.

– Nematytas dalykas! – piktinosi broliai. – Kažkas su šiuo žmogumi netvarkoje: kaip galima imti gerus grūdus ir išmesti į žemę?.

– Nepatinka man kaimas, – pasakė suirzęs vienas brolis, – kažkokie keisti žmonės čia gyvena!

Ir sugrįžo jis atgal į miestą.

O kitam broliui parūpo atidžiau panagrinėti kaimo žmonių gyvenimą, todėl jis pasiliko kaime.

Ir štai vos po kelių savaičių jis pamatė, kad valstiečio užsėtas laukas sužaliavo švelniais želmenimis. Jį taip sužavėjo ši permaina, kad tuoj išsikvietė savo brolį, kad ir jam parodytų tuos pasikeitimus.

Brolis netrukus atvažiavo. Jam taip pat paliko įspūdį sužaliavęs laukas, ir jis nusprendė pabūti su broliu kaime, kad pažiūrėtų – kas bus toliau.

Ėjo laikas, ir žali daigeliai suvešėjo auksinėmis grūdų varpomis. Dabar jau abu broliai suprato, dėl ko plušėjo valstietis.

Jie kasdien gėrėjosi suvešėjusiu lauku ir gyrė darbštų valstietį.

Tačiau vieną dieną, kai grūdai jau visai suderėjo, valstietis atsinešė dalgį ir.. pradėjo juos pjauti!

Čia nekantrusis brolis neištvėrė ir ėmė šaukti:

– Ką jis daro?! Tu tik pažiūrėk, ką jis daro! Jis taip sunkiai dirbo, išaugino nuostabius grūdus, o dabar.. savo rankomis viską nupjauna. Negaliu žiūrėti į šitą beprotybę! Jei nori – pasilik, o aš grįžtu į miestą!

Ir pasipiktinęs išvažiavo. O kantrusis brolis pasiliko – jam buvo smalsu, o kas gi bus toliau..

Jis stebėjo, kaip valstietis suvežė derlių į daržinę, kaip vikriai iškūlė grūdus.. Jis pamatė, kad valstietis užaugino šimtus kartų daugiau grūdų, nei pasėjo..

Dabar jam pasidarė aišku: viskame, ką dirbo valstietis, buvo tikslas ir sveika nuovoka, o jie su broliu darė išvadas, nematydami pilno vaizdo!

Tik dabar jis pamatė pilną vaizdą 🙂 ..

(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Vedos apie harmoniją šeimoje

*Gyvenime matome nemažai šeimų, kai žmones sujungia meilė, bet laimingos poros jie taip ir nesukuria. Kodėl taip vyksta, juk žmonės tuokiasi, puoselėdami pačius gražiausius tikslus bendram gyvenimui?

*Ir iš tiesų: kai žmonės įsimyli, jie sukuria bendrą energetinį lauką, arba kitaip – poros energiją, kurioje dviese susijungia į viena. Ir kuo gilesnė sąveika tarp vyro ir moters – tuo stipresnė poros energetika, tuo brandesnė jų meilė ir pozityvesnis poveikis visiems aplinkiniams. Būtent įsimylėjimo fazėje ypač ryškiai juntama poros pozityvi energija: juntamas entuziazmas, apima pojūtis, kad viskas kartu įmanoma!. Žmonės tiesiog laimingi kartu..

*Galime įsivaizduoti poros energiją kaip švytintį rutulį, kuriame yra du mylintys žmonės, sujungti daugybe šviesos spindulių. Kuo stipresni ir tyresni jausmai – tuo ryškiau šviečia jų bendras energetinis laukas. Abipusė sąveika: švelnumas, dėmesys, rūpestis, pagalba, geranoriškumas sustiprina meilę ir kuria harmoniją poros gyvenime.

*Tuo tarpu negatyvumas, patekęs į poros energetinį lauką, gesina šviesias energijas ir aptraukia jį niūriomis spalvomis.  Neapykantos, agresijos ar pykčio proveržiai veikia lyg žaibas, kuris perskelia poros lauką į dalis, atmesdamas sutuoktinius tolyn vienas nuo kito. Abejonės, melas, apgaulė, noras dominuoti, pavydas – lyg kenkėjai, kurie palengva graužia poros lauką iš vidaus. Bet koks užgimęs ir vystomas negatyvumas tarp sutuoktinių – kelias į santykių griūtį.

*Taigi, bendras energetinis poros laukas užgimsta įsimylėjimo laikotarpyje, ir gali harmoningai vystytis, jei žmonės palaiko vienas kitą, nepraranda pozityvaus tarpusavio ryšio. Bet esmė čia slypi dar ir tame, kad kiekvienas turi įnešti savo indėlį, atitinkantį jo prigimtį: vyras – vyrišką, moteris – moterišką.

*Kad sukurtume šeimoje laimingus santykius,  turime pirmiausiai suprasti, kuo vyriška energija skiriasi nuo moteriškos energijos: turime pažinti vyrišką ir moterišką pradą ir juos suvienijus, kurti harmoniją poroje.

*Jei, pavyzdžiui, moteris pradeda vystyti savyje vyriškas savybes ir reikštis kaip vyras šeimoje – tuomet vyrui neliks nieko kito, tik priešintis pradžioje, o paskui.. jis galiausiai pradės elgtis kaip moteris, arba – ieškos būdų “pabėgti“ iš šeimos. Tokiu atveju apie harmoniją negali būti net kalbos – susikeitę vaidmenimis, pamynę savo prigimtinį pradą, abu jausis nelaimingi ir kurs destrukciją savo santykiuose.

*Ir, atvirkščiai: kai vyras neišreiškia savo prigimtinių vyriškų savybių – ryžtingumo, gebėjimo greitai reaguoti ir priimti sprendimus, gebėjimo imtis atsakomybės už šeimą – tuomet visas šias savybes bus priversta vystyti ir išreikšti jo sutuoktinė. Rezultatas tas pats: susipriešinimas, destrukcija ir griūtis.

*Šiuolaikiniai žmonės susipainioja sąvokose apie moteriškumą ir vyriškumą – jie tai supranta kaip užslėptą nelygybę ir diskriminaciją. Lygybės visiems žmonėms siekis yra pozityvus – visi turi turėti vienodas galimybes gyvenime. Tačiau lygybė nereiškia vienodumo. Norime to ar ne – bet vyrai ir moterys turi skirtingą prigimtį.

*Moteriška energija – tai jausmų sfera, meilės erdvė, širdies šiluma, gyvenimo išmintis, gerumas.. Ji kuria šeimos energetikos atmosferą, šilumą jausmuose, santarvę santykiuose, jaukumą namuose.. Jos širdis atvira, ji skleidžia besąlygišką meilę, apgaubia visus šiluma ir nuoširdžiu rūpesčiu.

*Moters meilė, jos moteriškumas įkvepia vyrą būti vyrišku, išreikšti savo prigimtinį vyrišką pradą – veikti ir kurti šeimos, giminės ir visuomenės labui. Jis turi namus, kuriuose yra laukiamas, kur jis atsigauna ir pailsi, kur jo išklauso, palaiko ir supranta. Jo šeima ir namai – ramybės ir laimės oazė šiame pasaulyje.

*Jei moters širdis uždara – ji šalta ir pragmatiška. Jos santykiai iš išskaičiavimo: lengvai prileidžia prie savo kūno, bet paniškai bijo kažką įsileisti į širdį, todėl šiltų, harmoningų santykių sukurti negali.  Tokios būna vadinamos “stiprios“ moterys, kurių dabar labai daug įvairiose veiklumo reikalaujančiose srityse ir kurių išskirtinis bruožas – gili vidinė vienatvė, vienišumas.

*Vyriška energija – kūryba, veiklumas, išorinis aktyvumas, dvasinė stiprybė, atsakomybė. Stiprus vyriškas pradas, vyro meilė įkvepia moters moteriškumą – su tokiu vyru moteris jaučiasi saugi ir laiminga, ji su džiaugsmu palaiko ir kuria harmoniją šeimoje.

*Ir tai nereiškia, kad tik vyras turi išlaikyti šeimą, o moteris – dirbti tik namų ūkio darbus. Moteris gali turėti darbą, gali prisidėti prie šeimos uždarbio, tačiau ji neturi keisti savo moteriškos prigimties – moteriškumo: švelnumo, gerumo, gebėjimo besąlygiškai mylėti, užjausti, suprasti.

*Harmonija šeimoje – tai lygiavertė vyriškos ir moteriškos energijų apykaita, iš kurios gimsta vienybė. Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris yra svarbiausi savo sferoje, todėl kovoti dėl viršenybės yra beprasmiška. Juk harmoninga sąveika praturtina visus – taip kuriama erdvė besąlygiškai meilei, kūrybai ir visapusiškam tobulėjimui 🙂 ..

(Iš paskaitų apie Vedas, parengė ruvi.lt)

Skirtingi pasauliai

Kartą pas Mokytoją atėjo grupelė mokinių, tarp kurių buvo aklas jaunuolis.

Vienas mokinys kreipėsi į Mokytoją:

– Mokytojau, mes atėjome pas tave pasitarti. Šis aklas jaunuolis netiki, kad yra šviesa ir visiems tai įrodinėja.  Jis labai protingas, bet juk mes visi žinome ir matome, kad šviesa yra.. Bet mes negalime jam šito įrodyti..

– Ir ką aš turėčiau padaryti? – paklausė Mokytojas.

– Suprantate, – tęsė mokinys, – jo argumentai tokie stiprūs, kad jau ir mes pradedame abejoti.. Jis prašo, kad mes duotume jam paliesti šviesą, juk jis pažįsta daiktus per lytėjimą. Arba prašo duoti paragauti šviesą arba pauostyti.. Arba prašo suduoti per šviesą, kad jis išgirstų, kaip ji skamba..  Mes pavargome nuo šito žmogaus, todėl atėjome tavęs paprašyti, kad padėtum mums įrodyti jam, jog šviesa yra.

Mokytojas atsakė:

– Šis aklas jaunuolis teisus. Jam nėra šviesos. Kodėl jis turėtų tikėti, kad ji yra? Tiesa tame, kad jam reikia gydytojo, o ne ginčų.

Ir Mokytojas pakvietė gydytoją, kuris kadaise taip pat buvo jo mokiniu.

Aklas jaunuolis paklausė:

– O kaip gi mūsų ginčas?

– Palauk, – atsakė Mokytojas, – tegul gydytojas apžiūri tavo akis.

Gydytojas apžiūrėjo jį ir pasakė:

– Laimei, nieko rimto nėra. Pakaks pusmečio gydymo, ir jis pasveiks.

Mokytojas paprašė gydytojo, kad šis išgydytų jaunuolį ir po pusmečio atsiųstų pas jį. Gydytojas mielai sutiko pagelbėti.

Po pusmečio jaunuolis atėjo pas Mokytoją.

Jaunuolis buvo labai laimingas, nes praregėjo, todėl puolė dėkoti Mokytojui, kad nusiuntė jį pas tokį gerą gydytoją.

Mokytojas nusišypsojo ir pasakė:

– Džiaugiuosi dėl tavęs. O dabar mes galime pratęsti mūsų pokalbį apie šviesą.. Juk anksčiau mes buvome skirtinguose pasauliuose, todėl pokalbis iš esmės buvo neįmanomas..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !

Praregėjimai (31)

Jei jūs nors kartą bandėte pažadinti stipriai įmigusį žmogų  – jūs žinote, koks tai sunkus ir beprasmiškas reikalas.. Jūsų: “Kelkis!“ jis neišgirs arba nenorės girdėti.

Suirzęs numos ranka ir nusisukęs dar giliau užmigs.. Nes miegoti lengviau, nei pabusti iš kieto miego. Todėl – nežadinkite tų, kurie taip nori miegoti.

Nebandykite jų keisti prieš jų pačių valią. Priimkite viską taip, kaip yra. Nes anksčiau ar vėliau, bet kiekvienas atsibus – tai neišvengiama. Tiesiog viskam savo laikas..

Juk švyturys nelaksto po pakrantę, ieškodamas laivų, kuriuos reikia išgelbėti. Jis tiesiog stovi ir šviečia..

************

Pagrindinis nubudimo laikotarpio sunkumas – tai vidinė tuštuma.. Po to, kai mes taip ilgai blaškėmės tarp išorinių įspūdžių, staiga mes pradedame jaustis taip, kaip jaučiasi sveikstantis žmogus po sunkios ligos: jis truputį sumišęs, jo galvoje keistas gaudesys, o pasaulis jam atrodo labai triukšmingas ir varginantis..

Mes tampame itin dėmesingi ir jautrūs – susidaro įspūdis, kad mes susiduriame su visu pasauliu iš karto: su dirgliais ir agresyviais žmonėmis, su pasibaisėtinais įvykiais, su melu ir neteisybe, o visas pasaulis atrodo lyg absurdo teatras..

Ir tai akivaizdus ženklas, patvirtinantis, kad mes pabudome iš gilaus sąmonės miego..

************

Kuo žmogus dvasiškai stipresnis – tuo didesnį rezonansą jis sukelia žmonėms, su kuriais susiduria gyvenime.

Jautriems ir tyriems, ieškantiems dvasinės šviesos žmonėms, dvasiškai stiprus žmogus gali padėti sustiprėti, bet tiems, kas yra paskendęs savo egoizme ir iliuziniuose prioritetuose, jis nejučiomis gali tapti jų vidinio konflikto katalizatoriumi, sukeliančiu visą audrą negatyvių reakcijų, emocijų ir poelgių.

Todėl reikia atidumo savo artimiausiai aplinkai.

************

Tikrasis dvasingumas – tai ne priklausymas vienai ar kitai religijai. Tikrasis dvasingumas – tai transformacija, kai transformuojame pyktį – į atlaidumą, godumą – į dosnumą, egoizmą – į altruizmą, neapykantą – į meilę, susipriešinimą – į vienybę, tamsą – Šviesą..

Tai netobulumo transformacijos į tobulumą procesas. Tikrasis Meistriškumas šiame procese pasiekiamas tuomet, kai bet kokį negatyvumą sugebame paversti Meile ir Šviesa. Taip formuojama Naujoji Harmoninga Realybė.

************

Bet kokiuose santykiuose tarp žmonių – draugystėje, meilėje, kaimynystėje, ir pan. – negali būti santarvės, jei yra skirtinga žmonių pasaulėžiūra, skirtingos moralinės vertybės, skirtingi gyvenimo tikslai ir interesai.

Ir visos mūsų pastangos kažkaip sutvirtinti tokius santykius bus bergždžios – anksčiau ar vėliau jie iširs.. Todėl branginkime bendraminčius ir negaiškime laiko bandydami “suklijuoti tai, kas nelimpa“..

************

Dažnai žmonės laukia, kad kažkas nuties prieš juos jau paruoštą gyvenimo kelią.. Tačiau gyvenimo dėsniai veikia kitaip: kelias nusitiesia tik tuomet, kai mes žengiame pirmąjį žingsnį.

Ir tegul mes tuo metu dar nematome viso kelio, o aplink tamsa ir nežinomybė, bet mūsų drąsa ir noras nuveikti kažką prasmingo visų labui nušvies viską, kur mes beeitume.

Ir tuomet viskas pradės klostytis tarsi savaime, ir visas pasaulis mums padės, ir atsivers naujos galimybės..  Svarbiausia – mūsų nuoširdi vidinė paskata  gerinti šį pasaulį..

Šiame pasaulyje nėra paruoštų gyvenimo scenarijų – juk gyvenimo negalima įsprausti į kažkokias sustingusias schemas. Situacijos, vietovės, ženklai, žmonės – visa tai keičiasi kiekvieną akimirką, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus minties, veiksmo, būsenos..

Todėl negali būti jokių tikslių prognozių ar pranašysčių. Bet.. mes turime pačius tiksliausius kelrodžius gyvenime- tai Meilė ir Šviesa kiekvieno žmogaus širdyje 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt