Kartą pas vieną išminčių atkeliavo žmogus iš labai tolimos šalies.
Vos užėjęs į kambarį, žmogus pažėrė daugybę klausimų išminčiui..
Išminčius kurį laiką ramiai klausėsi, bet paskui sustabdė keliautoją ir paklausė:
– Kiek daug klausimų! Ar esi uždavęs juos dar kažkam?.
Keliautojas liūdnai atsakė:
– Aš labai daug metų keliavau, ir tuos klausimus užduodavau kiekvienam sutiktam išminčiui..
– Tai, ko gero, gavai daug atsakymų? Kodėl tuomet man juos vėl užduodi? – paklausė išminčius.
Keliautojas nuleido galvą:
– Aš jau nežinau, kur jų ieškoti.. Aš taip ir negavau nei vieno atsakymo.. Ir esu visiškai nusivylęs.. Galbūt, tu man padėsi?.
Išminčius pagalvojo ir atsakė:
– Į tavo klausimus atsakyti dabar aš negaliu – juk pats matai, kad atsakymų jau gavai labai daug.. Todėl.. aš pasiūlysiu tau sprendimą!
– Gerai, sutinku! – apsidžiaugė keliautojas.
Bet išminčius atsakė:
– Aš negaliu tau jo pasiūlyti tuoj pat, nes tam reikia laiko. Todėl pasilik pas mane metams, bet per tą laiką nieko neklausinėk, o tiesiog laikykis tylėjimo ir rimties. O po metų galėsi klausti..
Praėjo metai.
Visą tą laiką keliautojas laikėsi tylėjimo įžadų ir meditavo.
Vieną rytą išminčius pasikvietė jį ir tarė:
– Štai ir praėjo metai, ir šiandien aš tesėsiu savo pažadą. Dabar gali klausti manęs visko, kas tik tau rūpi!
Keliautojas nusišypsojo ir džiaugsmingai atsakė:
– Dėkoju tau, gerasis žmogau, už tavo išmintingą sprendimą! Neįtikėtina, bet aš neturiu tau nei vieno klausimo.. Visus atsakymus per šiuos metus aš išmokau atrasti savo širdyje 🙂 !..
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !
Auksiniai žodžiai: “ieškok savo širdy ir rasi…“ O tyla pagelbės 😉 Ačiū, Rūta.
PatinkaPatinka
Labas, Rolandai 🙂
AČIŪ jums 🙂
PatinkaPatinka