*Kalijugos amžius – netikrų vertybių, melo, neišmanymo, miegančios žmonių sąmonės amžius. Tai negatyvumo stiprėjimo metas, kai dorybės vis labiau blanksta, o negatyvumas – auga.
*Šis apverstų vertybių periodas paliečia ir šeimą: ji palengva netenka svarbiausio pamato – besąlygiškos meilės ir tų amžinųjų dorybių, kurios ją susieja, palaiko ir stiprina.
*Dėl to žmonės praranda suvokimą apie prigimtines savo lyties savybes: vyrai tampa neatsakingi, silpni dvasiškai ir fiziškai, neprincipingi. O moterys, savo ruožtu, pasidaro “stiprios“ – agresyvios, ambicingos, savanaudiškos.
*Sukurti harmoningus santykius ir išsaugoti šeimą darosi itin sunku, nes šeima tampa dviejų egoistų “mūšio lauku“, kur kiekvienas galvoja tik apie save. Daugėja skyrybų, o tvirtos ir darnios šeimos tampa didele retenybe.
*Šeima nelaikoma vertybe, todėl didžiausias dėmesys skiriamas tam, kas vyksta už jos ribų: darbui, įvairiausioms pramogoms ir malonumams. Sutuoktiniai dažnai dirba skirtinguose miestuose ar valstybėse, o tai dar labiau juos visapusiškai atitolina.
*Daugėja santuokų iš išskaičiavimo ir dėl savanaudiškumo – vardan pinigų ir turtų žmonės pasiryžę gyventi su nemylimu žmogumi, gali kurti įvairius planus, kaip po skyrybų atsikovoti dalį turtų.
*Vietoje šeimos žmonės vis dažniau pasirenka sugyventinių gyvenimą: tai niekuo neįpareigoja ir leidžia laisvai keisti partnerius, kai tik jie atsibosta ar kažkuo neįtinka.
*Blanksta meilės suvokimas: meile laikoma aistra, potraukis, intymūs santykiai. O kadangi visa tai greitai praeina, todėl skaitoma, kad meilės nėra, arba kad ji “tetrunka tris metus“.
*Žmonės praranda gebėjimą besąlygiškai mylėti ir kurti ilgalaikius santykius, jie tampa vienas kitam trumpalaikės aistros objektais. Bėgimas paskui kūno potraukius kartais tampa viso gyvenimo “meilės“ paieškomis..
*Besivystant Kalijugai, vyrai ir moterys vis labiau praranda savo geras savybes, todėl pradeda pyktis dėl menkiausių priežasčių. Jie egoistiški, todėl gali susipykti ir išsiskirti dėl materialių lūkesčių žlugimo ar dėl sutuoktinio neatitikimo kažkokiems iliuziniams šablonams.
*Žmones pradeda dominti tik pinigai, turtai, kūno ir skrandžio malonumai. Jiems nerūpi šeima, sutuoktiniai, vaikai, tėvai ar giminės. Draugystė taip pat remiasi asmenine nauda.
*Tokioje atmosferoje be meilės gimsta nelaimingi vaikai, kurie yra emociškai šalti, ciniški ir net žiaurūs. Vaikai tiesiog atspindi suaugusiųjų būseną, o tam, kad pajustų nors iliuzinę vienybę ir kad pasijustų reikalingi, buriasi į įvairias grupes ir grupuotes.
*Kai prarandamas gebėjimas besąlygiškai, tyrai mylėti, žmonės pradeda degraduoti, nes nesuvokia – kas yra tikrosios vertybės. Todėl plinta palaidas gyvenimas, įvairūs iškrypimai, smurtas ir prievarta.
*Nelieka tvirtos šeimos, pakrinka ir visa visuomenė: pradeda klestėti apgaulė, priešiškumas, melas, gobšumas, išnaudojimas, įvairiausi nusikaltimai, korupcija.. Nelieka nei žmogaus teisių, nei teisingumo, nei sąžinės, nei tiesos.
*Išjuokiami ir žeminami visi, kas gyvena dorai ir sąžiningai, kas dar sugeba mylėti, kurti darnias šeimas ir padėti kitiems žmonėms. Jie laikomi silpnais, kvailais, nevykėliais.
*Gal tai Kūrinijos stebuklas, bet gerų ir šviesių žmonių buvo ir yra visais, net gūdžiausiais laikais..
*Ir būtent tokie žmonės ir yra ta šviesioji žmonijos dalis, kurios dėka išlieka žmonija. Ir ne tik išlieka, bet ir turi į ką lygiuotis, kai persisotina karčia nuopolio patirtimi.
*Skaudi nuopolio patirtis galiausiai verčia žmoniją atsipeikėti ir suprasti degradacijos priežastis. O kai pamatome visų blogybių priežastis ir pasekmes, pradedame remtis Amžinomis Vertybėmis, kurios veda mus evoliucijos keliu – tai Meilė, Tiesa, Vienybė, Taika, Kūryba ir bendradarbiavimas visų labui 🙂 ..
(Iš paskaitų apie Vedas, parinko ir vertė ruvi.lt)
ruvi 
Taigi, gyvename šį evolicijos vingį. Tamsi patirtis… Tačiau ji – neįkainojama mūsų sąmonės augimui, kurio daigai vis dažniau yra matomi. Sąlyginis “atgal“ tai juk dar vienas žingsnis “pirmyn“, nes judame spirale 😉
Be Yin nebūtų ir Yan. Toks yra visuotinės harmonijos dėsnis 🙂
PatinkaPatinka
Rolandai, lengva su jumis bendrauti, jūs gerai suvokiate dvasinius klausimus. Aš žinau, kad tai nenukrenta iš dangaus per vieną dieną, kad tai yra gilios asmeninės paieškos ir išvados iš patirties. Labai smagu sutikti bendramintį – žmogų, su kuriuo galima laisvai, be ginčų keistis savo išvadomis 🙂 . Ačiū jums – daug įdomaus sužinau iš jūsų komentarų 🙂 !
Aš taip pat supratau, kad judame spirale, ir kiekvienas naujas vingis papildo ir išplečia nauja patirtimi bet kokį reiškinį. Todėl ir sakoma, kad visos mūsų žinios – tarpinės, nes evoliucija – amžinas vystymasis ir pažinimas 🙂 .
PatinkaPatinka
Dėkui, miela Rūta už gerą žodį.
Nesu pasekėjas kažkokio išskirtinio mokymo, filosofijos, teorijos… Preieš keletą metų būčiau save pavadinęs skeptiku. Nors iki šiol manau, jog objektyvus skepticizmas nėra blogai. Jeigu tais pačiais kriterijais matuoji prieštaraujančias nuomones…
Įdomiausia – susipažįstant su įvairiais šaltiniais, skaitant skirtingas interpretacijas – pastebėti pasikartojimus. Sąvokos gali būti įvardintos kitaip, tačiau, juk kalbama apie tą patį. Tokiu būdu ateina suvokimas, o su juo – noras dalintis, diskutuoti… Ar gi ne dėl to gimė jūsų svetainė? 🙂
Taip. Mes esame apriboti savo penkių jutimų. Tačiau vis daugėja žmonių, sugebančių patirti daugiau. Nemanau, kad tai šiaip sau. Mums atveriama informacija. Dėsningai.
O būdų į pažinimą nestinga. Vieni žmonės (kaip pastebėjau, didžiausi skeptikai) patiria tai per asmeninę patirtį. Kaip įžymusis astralinis keliautojas R. A. Monroe. Kitiems Visatos Išmintis sudiktuojama ir virsta knygomis. Prisiminkime teosofijos pradininkę E. Blavatskają. Šiais laikais, gilios hipnozės pradininkė D. Cannon kosminę informaciją užrašinėdavo savo seansų metu…
Norom nenorom pastebi naujų žinių protrūkį, senųjų tiesų atgimimą. Ir naujosios technologijos šiam pažinimo plitimui – palanki dirva. Tad dalinkimės, plėskime savo sąmonę, aukime 🙂
PatinkaPatinka
Dabar kali jugos aršilimo periodas. Jis truks apie 10000 metų – dėl to taip jaučiamas teigiamybių atgijimas – žmonės ima naujai atrasi senas, patikrintas, tikrąsias vertybes. Tokias, kaip šeima, meilė, ištikimybė, dievas. Vegetarus ir kitokius “atsivertėlius“ miegantys zombių miegu vadina mados besivaikančiais, sektantais, ligoniais. Jei nesi turėjęs meilužės – esi nevykėlis, apsileidęs. Jei neapvogei valstybės – tinginys.
Pradžia – ji visuomet sunki. Kaip vaikui pirmi žingsniai. Mūsuose tokia netolerancija ne kas kita, kaip informacinė saviizoliacija. Nenoras išgirsti, suprasti, sužinoti. Toji “mada“ vakaruose tęsiasi daugiau nei 40 metų. Juk mados tiek ne gyvuoja:)
Labai smagu, kad Rūta ima rašyti apie vedas. Nors dabar apie tai informacijos daug, bet ne per daug. Gėrį reikia skleisti iš visų įmanomų pusių. Kaip saulės šviesa sklinda visomis kryptimis. Sėkmės jums ir jūsų šeimai. Tikiuosi sveikata jau paditaisė? 😉
PatinkaPatinka
Labas, Roli 🙂
Taip, viskas yra taip, kaip jūs rašote.. Aš jau pripratau prie tų negatyvių reakcijų į savo gyvenimo būdą, nes juk ir pati ne taip seniai “miegojau“ ir daug ko nemačiau.. O kai miegi, sapnas atrodo kaip realybė.. Na, ką darysi – visada pirmosioms kregždutėms sunkiausia, nes dauguma mato tik žadinantį šurmulį keliančius paukščius, ir nesupranta, kad jie – tikrieji pavasario pranašai ir šaukliai:) . Kantrybės – ateis ir pavasaris, ir vasara , ir visi tikrai pabus 🙂 .
Man įdomu viskas, kas paaiškina vis plačiau mūsų realybę ir mūsų visų dvasinius-evoliucinius tikslus. Ir norisi kuo paprasčiau, be visų specifinių terminų, pasidalinti tuo, ką supratau. O apie sveikatą.. linkusi kalbėti gerai arba nieko – aš jau apsipratau su apribojimais, kurių jau nepakeisiu.. Ačiū, Roli, už jūsų rūpestį ir gerą širdį 🙂 !
PatinkaPatinka
Labas, Rolandai 🙂
Manau, kažkokio mokymo pasekėjais žmonės trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui tampa pirmuose prabudimo etapuose. Nes nuolat sekant kažkuo galima nuklysti nuo savojo kelio. O Tiesa atrandama išskirtinai savarankiškai – kito būdo tiesiog nėra. Tuomet, kaip jūs ir rašote – pradedame matyti pasikartojimus įvairiuose informaciniuose šaltiniuose, kuriuos jau galime pasitikrinti su savo patirties išvadomis.
Juk Tiesa neperskaitoma, nesužinoma, ji tiesiog pajuntama, kai surezonuoja su asmenine intuicija, kažkokiu giliu vidiniu dvasiniu Žinojimu. “Senosios Tiesos“ – tai ir yra Amžinosios Vertybės, mes su jomis gimstame, tereikia jas “atsiminti“.. Iš tiesų dabar labai daug informacijos, ir tas vidinis žinojimas labai padeda atsirinkti “pelus nuo grūdų“.. Ir daugiau patiria tik tie, kas ieško, domisi, bando, savo kasdieniniame gyvenime taiko harmonijos principus. Teoretikų dabar labai daug, bet taikančių gyvenime harmonijos dėsnius dar ne tiek daug, nes tai nėra taip jau paprasta , kai aplink dar tiek destrukcijos.
Man atrodo, mums tiesiog įteigė, kad mes galime pažinti šį pasaulį “tik“ penkiais jutimais. Mums “pamiršo“ pasakyti apie intuiciją, apie širdies balsą, apie vienybės su visa gyvybe pojūtį, apie vienybės pojūtį su Kūrėju ir Kūrinija.. Kai tik tai “prisimename“ – prasideda daug platesnis pažinimas ir potyriai 🙂 ..
Ir aišku, turime dalintis savo atradimais – taip vyksta informacinis apsikeitimas, pasitikrinimas, pasipildymas, pasidalinimas, skleidimas, augimas.. Taip auga informacinis laukas, kuris galiausiai tampa veiksmų projekcijomis 🙂 .
PatinkaPatinka