Praregėjimai (4)

* Yra posakis: “Kiekvienas nori turėti draugą, bet ne kiekvienas nori būti draugu“. Dabar vis dažniau norime “turėti“.. “Noriu vaiko“ – vietoje “noriu būti motina“, “noriu ištekėti“ – vietoje “noriu būti žmona“ ir pan.

Už šių kalbos subtilybių slepiasi žmogaus požiūris į gyvenimą. Jo devizas: arba aš – kažkam, arba kažkas – man. Savo noru “turėti“ mes laužome gyvenimus, sudaužome širdis, ir – kenčiame nuo vienatvės..

Žmogui, kuris nori “turėti“ visada bus mažai to, ką jis turi: mažai pinigų, mažai valdžios, mažai draugų, mažai pramogų, mažai.. savęs. Vartotojas neturi savo vidinės esmės, todėl “sudarytas“ tik iš to, ką turi..

* Sistema nori, kad jūsų protas, jūsų valia priklausytų ne jums, o sistemai, kad graužtumėtės dėl kaltės jausmo ir vertintumėte save kaip mažą, menką žmogų, kuris pralaimi gyvenimo žaidime.

Ji nustato visus “sėkmės“ arba “nesėkmės“, “gero vyro“ arba “geros žmonos“ standartus ir grasina pirštu, jei jų nepasiekiate. Bet galiausiai jūs susitapatinate su tais visais primestais standartais ir.. prarandate save.

Jūs galite atsijungti nuo visų tų standartų, nusiimti kaukes ir baigti imituoti “gyvenimą“, tereikia užduoti sau svarbiausią klausimą: “kas aš esu?“ Atsakę į jį, pradedate atpažinti manipuliavimą ir iliuzijas..

O kai atpažįstate manipuliavimą – jis netenka galios. Ir su iliuzijomis viskas yra taip pat: kai jas atpažįstate, jos jau negali jūsų kontroliuoti. (D. Aikas)

* Yra amžinas nesusikalbėjimas ir nesupratimas tarp “proto žmogaus“ ir “širdies žmogaus“. Pirmasis galvoja, kad negalima niekuo tikėti, todėl laukia įrodymų, analizuoja, tikrina.. O antrasis – tiesiog jaučia, kas yra Tiesa, todėl žino netikrindamas..

* Jūs galite turėti pinigų, namą, socialinį saugumą, sąskaitą banke, bet tai nesuteiks jums nei vidinės ramybės, nei tvirto pamato gyvenime. Tai tik pakaitalai, menki laimės pakaitalai.

Jie tegali atnešti nerimą ir daugybę baimių, nes visas šias “gėrybes“ iš jūsų gali atimti. Arba galite pradėti norėti vis daugiau ir daugiau – proto nepasitenkinimas neturi ribų. O juk jūs viso labo norėjote tik dvasinės ramybės ir tvirto pamato..

Meilė – štai tvirčiausias pamatas, arba “dirva“, kuri reikalinga žmogui, kad “išleistų šaknis“, kad pasijustų tvirtai. Kaip medžiai įsišakniję žemėje, taip ir žmogus turi būti “įsišaknijęs“ meilėje.

Tačiau šios mūsų “šaknys“ nematomos, ir jokie matomi daiktai jų nepakeis. Tyra, dieviška Meilė – neapčiuopiama, nepagaunama, nematoma. Mes negalime jos sugauti ir paimti į rankas. Atvirkščiai: turime leisti Meilei “sugauti ir paimti į rankas“ save.. (Ošo)

* Nėra aplinkybių, situacijos ar problemos, kurios negalėtų įveikti Meilė. Tai reiškia, kad sprendimas visada – Meilė.

Nėra žmogaus, kurio nepaveiktų Meilė. Nėra sielos, kurios Meilė negalėtų išgelbėti.

O iš tiesų gelbėti nieko nereikia, nes kiekviena siela – tai Meilė. Ir kai tu duodi kitai sielai tai, kuo ji ir yra – tu grąžini ją sau pačiai.. (N. D. Walsch)

(Parinko ir išvertė ruvi.lt)

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s