Gaminame enzimus (1 dalis)

Apie enzimų naudą pastaruoju metu kalbama ir rašoma labai daug, tačiau retas žino, kad juos galima lengvai pasigaminti ir namų sąlygomis.

Informaciją apie tai man atsiuntė vienas bendramintis (ačiū jam!) praeitų metų pabaigoje. Iš pradžių, kaip ir į kiekvieną naują dalyką, žvelgiau į tai atsargiai.

Bet enzimų svarba sveikatai, platus panaudojimo spektras ir kilni idėja – prisidėti prie Žemės valymo ir atgaivinimo – paskatino pabandyti. Dabar, kai jau turiu ir gaminimo, ir enzimų naudojimo patirtį – galiu pasidalinti savo pastebėjimais.

Platesnę informaciją – kas yra enzimai – galima susirasti internete. O jei trumpai, enzimai – tai pats gyvenimas, be jų nebūtų gyvybės. Enzimų yra visuose gyvuose organizmuose ir augaluose. Jie dalyvauja beveik visuose žmogaus organizmo procesuose: virškinime, audinių regeneracijoje, toksinų šalinime, imuninės sistemos veikloje ir t.t.

Žmogaus organizmas pats pasigamina enzimus, tačiau mums reikalingi ir papildomi enzimai iš maisto: šviežių daržovių ir vaisių, daigintų grūdų, sėklų ir riešutų.

Deja, šiuolaikiniai žmonės valgo labai daug termiškai apdoroto, konservuoto, chemizuoto maisto, kuriame enzimų beveik nebelieka, o organizmo pagamintus enzimus tenka papildomai naudoti viso to balasto apdorojimui. Todėl jie senka, o kai jų trūksta – prasideda įvairūs negalavimai.

Dr. Rosukon Poompanvong iš Tailando jau daugiau kaip 30 metų tyrinėja enzimus, jų poveikį žmogui ir gamtai. Ji ir atrado paprastą enzimų pagaminimo būdą, kuriuo skatina besąlygiškai dalintis visus, kam rūpi sveikata ir ekologija.

Pagaminti enzimai naudojami labai plačiai: daržininkystėje, namų ūkyje, kūno priežiūroje, maisto gamyboje ir t.t.. Ir – o tai labai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje – visos Žemės ekologijai. Apie tai plačiau galite sužinoti čia.

O dabar apie enzimų gamybą. Iš tiesų – viskas labai paprasta..

Enzimams pagaminti mums prireiks:

* Plastmasinės talpos platesniu kaklu su užsukamu dangčiu;
* Vandens (nevirinto, geriau šaltinio);
* Medaus arba nerafinuoto (rudo) cukraus;
* Vaisių arba daržovių (šviežių, sveikų, be gedimo židinių; jie dedami su žieve, luobele ir kauliukais). Galima naudoti ir vaisių ar daržovių lupenas.

Komponentų proporcijos:

* 60% vandens;
* 6% medaus arba nerafinuoto (rudo) cukraus;
* 18% vaisių, daržovių arba lupenų;
* 16% tuščia ertmė (butelio viduje būtinai turi būti 15-20% oro).

Pavyzdžiui, imame 5 litrų plastmasinį indą. Kodėl būtent plastmasinį? Todėl, kad enzimų gaminimo procese atsiras dujos, o plastmasė gali plėstis.

5 litrams prireiks:

* 3 litrų vandens;
* 300 gramų medaus arba rudo cukraus;
* 900 gramų vaisių arba daržovių (geriausiai tinka bananai, obuoliai, ananasai, citrusiniai su žieve ir kauliukais, tačiau galima naudoti bet kokius kitus vaisius ir uogas. Kuo įvairesni vaisiai, tuo vertingesni enzimai.) Galima naudoti ir vaisių ar daržovių lupenas.

Gaminimo eiga:

* Gerai nuplauname vaisius, supjaustome ir sudedame į indą;
* Medų arba cukrų ištirpiname nedideliame kiekyje vandens ir supilame į indą;
* Supilame likusį vandenį, išmaišome ir užsukame.

Laikome kambario temperatūroje (18-35 laipsniai), kad nepasiektų saulės spinduliai. Fermentacijos laikas – 3 mėnesiai daržo ir namų ūkio reikmėms, arba – 6 mėnesiai maistui, sveikatos palaikymui, kūno ir veido priežiūrai.

Pirmą mėnesį pasigamina alkoholis, antrą – actas, o vėliau – formuojasi enzimai. Labai svarbu: pirmąjį mėnesį, o jei prireiks, ir ilgiau – kasdien lėtai atsukti butelį, pamažu išleisti susikaupusias dujas ir įleisti oro. Kai fermentacija aprims – atsukti ne rečiau kaip kas 3 dienas.

Kartą į savaitę reikia švaria lazdele atsargiai pamaišyti butelio turinį (tik nepurtyti butelio), kad paviršiuje nesusidarytų pelėsis.

Po 3 arba 6 mėnesių enzimus nukošiame, supilame į stiklinius butelius, sandariai uždarome ir laikome tamsioje vietoje, kambario temperatūroje. Saugojimo laikas – neribotas. Kuo ilgiau laikome, tuo enzimų savybės stipresnės, nes fermentacija vyksta toliau.

Jei po kiek laiko atsiranda nuosėdų – prieš naudodami nukoškime. Enzimų kvapas priklauso nuo to, iš ko jis pagamintas: jei iš vaisių – malonaus vaisių kvapo, jei iš daržovių – raugintų daržovių kvapo.

Abiem atvejais kvapas turi būti gaivus. Jei atsiranda nemalonus kvapas – įdedame medaus (10% nuo kiekio), ir maždaug po 30 dienų enzimai atsigaus, o kvapas vėl bus gaivus.

Tirščius galime panaudoti kaip natūralią trąšą daržui arba kambariniams augalams. Truputį tirščių galime pasilikti kitų enzimų gamybai.

Antroje dalyje – plačiau apie enzimų panaudojimą daržininkystėje, buityje ir kūno bei sveikatos priežiūroje. Ir, aišku, apie mano bandymus 😉 .

Reklama

Sąmoningumo pamokėlė

Mokytojas dažnai kartojo savo mokiniams:

– Būkite sąmoningi!

– Bet ką gi tai reiškia?.. – klausė jie.

Vieną dieną Mokytojas nusivedė savo mokinius prie upės, per kurią buvo nutiestas labai siauras tiltelis.

– Kad suprastumėte, kas yra sąmoningumas, jums teks pereiti šiuo tiltu į kitą upės pusę, – pasakė Mokytojas.

Mokiniai priėjo arčiau tilto ir įsitikino, kad jis labai jau siauras..

– Tai pavojinga, tiltas pernelyg siauras! – nusprendė mokiniai.

Mokytojas atsakė:

– O kokio pločio tako jums reikia, kad vaikščiotumėte žeme? Juk labai dažnai jūs einate žeme lygiai tokia pačia siaura juosta, ir net nesusimąstote apie tai.. Kodėl gi jūs manote, kad negalite eiti šiuo tiltu?..

Keli mokiniai vis dėl to ryžosi pabandyti, tačiau išsigandę sugrįžo atgal į krantą.

Tuomet Mokytojas pats žengė ant tilto ir pradėjo juo eiti.. Kai kurie mokiniai nusekė paskui jį.

O pasiekę krantą, mokiniai su įkvėpimu dalinosi savo įspūdžiais:

– Ėjimas tokiu siauru tiltu reikalavo didelio susikaupimo, dėmesingumo ir buvimo šioje akimirkoje.. Mokytojau, dėkojame už šią pamoką! Mes dabar supratome, kas yra sąmoningumas 🙂 ..

(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Gražaus artėjančio savaitgalio 🙂 !

Gyvas maistas – sveikata

* Žmonės sugalvojo daugybę sveikatą gadinančio ir gyvenimą trumpinančio maisto. Ir.. ne ką mažiau priemonių, kovojančių su neteisingos mitybos pasekmėmis.

* Ar nebūtų paprasčiau pakeisti priežastį (neteisingą mitybą – į sveiką mitybą), nei nuolat kovoti su pasekmėmis?..

* Mitybos įpročiai – vieni stipriausių, nes skiepijami nuo pat vaikystės ir palaikomi tradicijomis (švenčių užstalėmis) bei maisto pramonės nuolat “tobulinama“ produkcija.

* Šiuos įpročius pakeisti nėra lengva, nes palengva jie tampa liguista priklausomybe nuo nesveiko maisto (daug kartų apdoroto, rafinuoto, chemizuoto).

* Šiuolaikiniai žmonės prarado žinias ir suvokimą apie sveiką maistą, todėl orientuojasi į gražią produkto išvaizdą ir skonį, kuris dabar dažniausiai yra dirbtinis. Maistas paverstas malonumu, todėl mitybai skiriama daug dėmesio, pinigų ir laiko.

* Kadangi maistas nekokybiškas – nuolat jaučiamas alkis, nes organizmas negauna reikalingų jam medžiagų. Todėl valgoma daug ir dažnai.

* Tuo tarpu mūsų protėviai pirmiausiai vertino maisto kokybę, o ne kiekį. Ir valgė tik 1-2 kartus per dieną, nes kokybiškas maistas suteikė pakankamai vertingų maistinių medžiagų ir energijos.

* Apie tai yra senovinis posakis: “Tas, kas valgo vieną kartą per dieną, yra išmintingas. Kas valgo du kartus – gurmanas, o kas valgo tris kartus – yra ligonis.“

* Įprotis valgyti tris ir daugiau kartų per dieną atsirado tik per pastaruosius du šimtmečius, kai augo maisto pramonė ir prasidėjo intensyvus maisto apdorojimas – virimas, kepimas, rafinavimas, konservavimas ir t.t. – kad produktai ilgiau išsilaikytų.

* Tokio apdorojimo metu žūsta didesnė dalis fermentų, vitaminų, mikroelementų, ir maistas nesuteikia organizmui reikalingų medžiagų ir energijos. Todėl žmogus jaučia alkį ir valgo dažniau ir daugiau, norėdamas pasisotinti.

* Taigi, mūsų laikais dauguma žmonių – maisto vergai, liguisti gurmanai. Pažvelkite į bet kurią kulinarijos knygą: juose daugybė sudėtingų, dažnai tarpusavyje nederančių produktų receptų. Belieka stebėtis žmogaus organizmo atsparumu..

* Kad pradėtume suprasti, kas yra sveikas maistas ir pradėtume sveikai maitintis, turėtume sugrįžti prie seniausių tradicijų, kai žmonės labiausiai vertino natūralų, kokybišką maistą.

* Natūraliausias ir sveikiausias maistas žmogui – gyvas, neapdorotas: švieži vaisiai ir daržovės, grūdai, riešutai, sėklos. Tai turėtų būti mitybos raciono pagrindas.

* Informacija apie daigintus grūdus ir sėklas yra daugelio tautų metraščiuose. Tai aprašė indų Ajurveda, kinai nuo senų laikų valgė juos nuolat, o Sibiro gyventojai vartojo juos gydomaisiais tikslais – kad ligonis greičiau pasveiktų ir sustiprėtų.

* Daigintus grūdus ir sėklas visada valgė ir valgo dvasiškai tobulėjantys žmonės: jogai, vienuoliai, žyniai.. Jie žinojo: žmogus tampa tuo, ką valgo – maistas įtakoja ne tik žmogaus sveikatą, bet ir sąmonę bei poelgius.

* Žmonės nuo seniausių laikų pastebėjo kad didžiausias kiekis visų naudingų medžiagų yra būtent daigintuose grūduose ir sėklose – juk tai potenciali būsimo augalo energija. Vėliau, kai augalas pradeda vystyti šaknų ir lapų sistemą, šių medžiagų žymiai sumažėja.

* Sudaiginti grūdai ar sėklos turi 40 kartų daugiau gyvų fermentų (enzimų), nei bet kokie kiti augalai. Toks maistas labai lengvai virškinamas ir gerai įsisavinamas – tik reikia jį gerai sukramtyti.

* Nuolat valgant gyvą maistą, natūraliai dingsta potraukis valgyti nesveiką maistą. Kartu dingsta ir visi žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholizmas).

* Mityba gyvu maistu padeda taupyti pinigus (griauna mitą apie “brangų“ sveiką maistą), laiką (greitai pagaminamas), energiją (kurios nereikia eikvoti nesveiko maisto virškinimui), tausoja mūsų visų vienintelius Namus – Žemę.

* Jei norime būti sveiki, palengva turime sugrįžti prie natūralios, gyvos mitybos – tai tiesiausias kelias į gerą sveikatą, žvalumą ir dvasinę pusiausvyrą.

(Iš paskaitų apie sveiką mitybą, parengė – ruvi.lt)

Daiginti grūdai ir sėklos

Tai pačios Gamtos dovanotas maistas ir vaistas, žinomas nuo seniausių laikų, tačiau mūsų dienomis nepelnytai primirštas. Kodėl jis toks vertingas?

Įvairiuose grūduose ir sėklose glūdi mieganti gyvybinė energija, kuri pabunda, kai juos pamerkiame į vandenį. Pabudusi energija yra maksimalaus gyvybinio aktyvumo fazėje, todėl šis maistas – gyvas.

Valgydami jį, mes gauname natūralią energiją ir žvalumo užtaisą, nes jame gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios idealiai tinka žmogaus organizmui. Be to, toks maistas neturi jokių neigiamų šalutinių poveikių.

Daiginti grūdai ir sėklos naudingi visiems: sveikiems – gerai sveikatai palaikyti, sergantiems – atgauti gerą savijautą ir sustiprėti.

Jie ypač naudingi vaikams, pagyvenusiems žmonėms, nėščioms ir maitinančioms moterims, o taip pat žmonėms, dirbantiems intensyvų fizinį ir protinį darbą.

Daiginti grūdai ir sėklos turi daugybę naudingų savybių:

* normalizuoja rūgščių-šarmų balansą;
* valo ir tonizuoja organizmą;
* stimuliuoja medžiagų apykaitą ir kraujo gamybą;
* stiprina imunitetą;
* kompensuoja vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą;
* palaiko normalią nervų sistemos veiklą;
* reguliuoja gyvybiškai svarbius procesus bet kokiame amžiuje;
* didina darbingumą, gerina judesių koordinaciją;
* stiprina regėjimą, dantis, plaukus;
* mažina cholesterolį, reguliuoja kraujospūdį;
* yra daugelio ligų profilaktinė priemonė.

Be to, daigintų grūdų ar sėklų reikia nedaug – viso labo 50-100 gramų į parą – to pakanka, kad palaikytume optimalų organizmo darbą. Juos galima valgyti vienus arba dėti į daržovių salotas. Negalima virti ar kaitinti, nes praranda visas vertingas savybes.

Daiginti galime įvairius grūdus ir sėklas. Visi jie gyvybiškai aktyvūs, tačiau turi skirtingas specifines savybes. Pagrindinis pasirinkimo kriterijus – jos turi būti skanios žmogui.

Pažvelkime į kai kurių grūdų ir sėklų specifines savybes.

Grikiai. Daigintuose grikiuose yra vertingų baltymų, angliavandenių, daug magnio, fosforo, cinko, kalcio, geležies, boro, jodo, vitaminų B1, B2, B3, rutino. Didina hemoglobino kiekį, stiprina kraujagysles, mažina kapiliarų trapumą. Tinka esant anemijai, chroniškiems stresams, sergant angina ar bronchitu.

Moliūgų sėklos. Daigintose sėklose yra vertingų baltymų, riebalų, magnio, fosforo, geležies, vitaminų B1, C, E, karotino. Ypač daug cinko, kuris reikalingas normaliam smegenų darbui. Gerina šlapimo sistemos darbą, naudingas vyrams prostatos ligų profilaktikai ir gydymui.

Saulėgrąžų sėklos. Juose yra baltymų ir riebalų, lecitino, daug magnio, kalcio, geležies, jodo, mangano, vario, kobalto, vitaminų B1, B3, B5, B6, B9, D, E, F, biotino, karotino. Normalizuoja rūgščių-šarmų balansą, stiprina nervų sistemą, gerina regėjimą ir odos būklę.

Rugiai. Daiginti grūdai turi vertingų baltymų, angliavandenių, fosforo, kalio, magnio, mangano, kalcio, cinko, geležies, seleno, vario, vanadžio,ir kt. Vitaminų B1, B2, B3, B5, B6, B9, E, F, biotino. Gerina širdies ir smegenų darbą, stimuliuoja virškinimo sistemos darbą, lengvina streso pasekmes, gerina odos ir plaukų būklę.

Žirniai. Daiginti žirniai turi vertingų baltymų ir riebalų, ląstelienos, daug kalcio, magnio, kalio, vitaminų A ir C. Žemo kaloringumo ir didelio maistinio vertingumo derinys.

Pupos. Daigintos pupos turi daug lengvai įsisavinamų baltymų, angliavandenių, riebalų, daug kalio, fosforo, vario, cinko, B grupės vitaminų ir vitamino C. Mažina cukraus kiekį, varo šlapimą, turi priešmikrobinį poveikį, padeda normalizuoti širdies veiklą.

Kviečiai. Tai vertingiausi daiginti grūdai – ir maistas, ir vaistas. Turi visą rinkinį vitaminų ir mikroelementų. Jau po dviejų savaičių vartojimo pastebimas ryškus savijautos pagerėjimas, pagražėja oda, pagerėja plaukų būklė. O po ilgesnio vartojimo (pusmečio, metų) – regėjimo ir bendras sveikatos pagerėjimas.

Kaip sudaiginti grūdus ar sėklas? Tai labai paprasta: iš vakaro grūdus arba sėklas išplauname po šaltu tekančiu vandeniu ir supilame į gilesnį indą. Po to užpilame vandeniu (nevirintu!), kad pilnai apsemtų ir kokius 2 cm viršaus, nes gali pabrinkti.

Statome šiltoje (kambario temperatūros) vietoje. Ryte vandenį nupilame, grūdus ar sėklas praplauname. Jei nepasirodė daigeliai – dar palaikome vandenyje. Vertingiausi grūdai tuomet, kai atsiranda 1-2 mm ūgliukai.

Geriausia kaskart pasiruošti šviežius, bet galima ir neilgai palaikyti šaldytuve. Būtina sąlyga – valgant juos reikia labai gerai sukramtyti (vaikams galima sutrinti) – tuomet visos naudingos medžiagos bus įsisavintos.

Daiginti grūdai arba sėklos ypač naudingi pavasarį, kai mūsų organizmas po žiemos nusilpsta ir kol nėra natūraliai užaugintų mūsų šalyje daržovių ir vaisių. O valgydami juos pastoviai, jausitės žvalūs ir kupini jėgų.

Visiems linkiu geros sveikatos! 🙂

(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parengė – ruvi.lt)

Motinos Meilė

Yra šiame pasaulyje Meilė, kurios neveikia nei laikas, nei gyvenimo aplinkybės, nei poelgiai.

Tai Motinos Meilė.

Ji lydi mus nuo pirmos gyvenimo akimirkos.. Mama – gyvenimo pradžia ir pats švelniausias žvilgsnis, labiausiai mylinti širdis, geriausios ir švelniausios rankos.

Mama – pirmas ištartas žodis. Ir visomis kalbomis šis žodis skamba vienodai švelniai. Nes tariame jį širdimi..

Tapusi motina, moteris atveria geriausias savo savybes: gebėjimą besąlygiškai mylėti, rūpestingumą, supratingumą, kantrybę, dėmesingumą, kūrybingumą, gerumą..

Jos dovanojama Meilė beribė.. Vos tik užsiminsite mamai, kad jums blogai – ji visada atskubės į pagalbą. Ji visada jūsų pusėje.. O tai labai svarbu kiekvienam žmogui.

..Kartą vienos mamos paklausė, kurį iš savo vaikų ji labiausiai myli. Ji tik nusišypsojo ir net nesusimąsčiusi atsakė:

– Mylimiausias vaikas tas, kuriam atiduodu savo meilę ir širdį:
Tas, kuris serga – kol pasveiks;
Tas, kuris kelyje – kol sugrįš;
Tas, kuris pavargo – kol pailsės;
Tas kuris alkanas – kol bus sotus;
Tas, kuris siekia savo tikslo – kol pasieks;
Tas, kuris mokosi – kol išmoks;
Tas, kuris verkia – kol nusiramins;
Tas, kuris turi rūpesčių – kol juos išspręs.
Tas, kuriam reikia pagalbos – kol nereikės..

Ir liūdnai pridūrė:

– Ir tas, kuris mane pamiršo ir paliko – kol prisimins ir sugrįš..

Tame Motinos Meilės Esmė – besąlygiškai dovanoti savo meilę, nežiūrint į nieką.. Dėl savo vaikų mama gali padaryti net tai, kas skaitoma neįmanomu!

Jos šventa meilė – mūsų nuoširdžiausias palydovas ir sergėtojas gyvenime. Kol turite mamą – turite savo mylintį Angelą-sargą..

Artėjančios Motinos dienos proga – gražiausi sveikinimai visoms moterims, kurios patyrė nuostabią motinystės laimę 🙂 !

Saulėtų dienų, gražių švenčių 😀 !