Vedos apie konfliktus

Vedų kultūra dvejopai vertina konfliktus. Iš vienos pusės – tai nepageidautina kritinė situacija, o jei mes nuolat patys sukeliame konfliktus – tai net liga, reikalaujanti kruopštaus sąmonės valymo.

Iš kitos pusės – tai ne tik egzaminas, patikrinantis mūsų brandumą ir dvasinio vystymosi kokybę, bet ir mūsų taisytinų klaidų išryškinimas. Būtent konfliktinėse situacijose žmonės parodo savo tikrąsias savybes.

Taigi – turėtume tokių situacijų nekurti, o jei į jas pakliūname ar esame įtraukti, reikėtų atidžiai stebėti – ko jos mus moko ir kokios mūsų klaidos iškyla į paviršių.

Vedų mokymas nurodo šias konflikto aksiomas:

* Konfliktinėje situacijoje nėra teisiųjų;
* Teisus neatsiduria konfliktinėje situacijoje;
* Kad išeitume iš konflikto būsenos, reikia atrasti savo klaidą, ją ištaisyti ir užimti teisingą poziciją;
* Konfliktą stipriname, kai: ieškome kitų žmonių klaidų, reiškiame pretenzijas, įrodinėjame savo tiesą;
* Konflikto vertingumas: jis gali padėti pamatyti savo klaidas, jas ištaisyti, sustabdyti degradacijos procesą ir tęsti savo vystymąsi (valyti širdį nuo iliuzijų, pykčio, godumo, išdidumo, pavydo ir t.t.) Užėmę teisingą poziciją konflikto metu, mes mokomės išreikšti savo dvasines savybes.

Jei dažnai keliame konfliktus ar į juos nuolat įsiveliame – esame degradacijos procese, t.y., nematome klaidų, nedarome išvadų ir nevystome savo dvasinių savybių. Todėl Vedų mokymas nurodo – kaip nustatyti, ar esame teisingame kelyje.

Teisingą dvasinį vystymąsi parodo du kriterijai:

* Jei aplinkinių žmonių požiūris į jus gerėja, šiltėja;
* Jei auga jūsų noras ištaisyti savo klaidas.

O nuklydimą nuo teisingo kelio (degradaciją) parodo šie kriterijai:

* Jei aplinkinių žmonių požiūris į jus blogėja;
* Jei jūsų noras ištaisyti savo klaidas mažėja.

Kad nekeltume konfliktų, turime ne tik valyti savo sąmonę, išmokti suprasti ir valdyti savo emocijas, bet ir žinoti, dėl kokių priežasčių jie kyla.

Vedos nurodo keturias pagrindines konfliktų priežastis:

* Nepatenkinti išoriniai poreikiai;
* Įsipareigojimų nevykdymas;
* Kito žmogaus įskaudinimas;
* Pati giliausia priežastis – nemokšiškumas (iliuzijos).

Kiekvienoje konfliktinėje situacijoje labai svarbu atgauti dvasinę pusiausvyrą ir sąmonės aiškumą – tik tokioje būsenoje galime pamatyti situaciją be emocijų ir atrasti teisingą abiems pusėms sprendimą.

Tai nereiškia, kad turime dirbtinai vengti kritinių situacijų ar bijoti pasakyti savo nuomonę. Tiesiog reikia mokytis kiekvienoje situacijoje ieškoti sutarimo, taikaus sprendimo, bendradarbiavimo. Kitaip tariant – harmonizuoti kiekvieną situaciją.

Todėl Vedų kultūra moko gyventi laikantis dviejų pamatinių principų: teisingumo ir geraširdiškumo. Teisingumo principas teigia, kad gyvenimas atlygina pagal nuopelnus: siunčia draugus ar priešus, sveikatą arba ligas, laimę arba nelaimes ir pan.

Tačiau ką žmogus gyvenime bepatirtų, aplinkiniai neturi to abejingai stebėti (“ne mano problema“, “pats nusipelnė“), jie turi nuolat taikyti geraširdiškumo principą: būti jautrūs kenčiančiam, padėti jam sumažinti skausmą ir oriai atlaikyti sunkumus.

Iš to seka, kad ir konfliktinėje situacijoje galime išmokti pajusti svetimą skausmą ir išreikšti savo geraširdiškumą – nevystyti konflikto, jį taikiai išspręsti, padėti kitam žmogui atgauti ramybę.

Vedų dvasinio gyvenimo tradicijos moko:

* Negali pasakyti kažką gero apie žmogų – patylėk. Ne tik žodis, bet ir mintis žeidžia ne mažau, nei veiksmas: bloga mintis ar žodis stiprina žmoguje tai, ką apie jį kalbame ir galvojame. Kalbame ar galvojame blogai – didiname blogį. Be to, nuolat kalbėdami apie kitų trūkumus, praleidžiame progą ištaisyti savuosius. Blogos kalbos stiprina kalbančiojo pyktį, ir tuo pačiu jis praranda kažką gero savyje.

* Negali padėti – netrukdyk. Bereikalingomis kalbomis, audringomis emocijomis ar neprašomais patarimais kartais galime tik viską pabloginti, nuslopinti žmogaus iniciatyvą. Kartais pakanka tiesiog buvimo šalia, išklausymo ar nuoširdžios maldos už žmogų. Mokykimės pajusti – kada ir kuo galime pagelbėti. Tikroji pagalba visada pagerina situaciją.

* Sutikę žmogų, kaskart padaryk kažką gero. Palinkėkime sėkmės, padovanokime šypseną, gerą žodį, pasiūlykime pagalbą, palaiminkime.. Tai suartina žmones, pagerina santykius, parodo mūsų jausmus, nuoširdumą.. Dideli gražūs dalykai prasideda nuo mažų gerų poelgių.

Mes galime kurti gerus, šiltus santykius. Bendravimas su artimais žmonėmis – mūsų geriausia mokykla. Kai esame teisingame kelyje, tuomet konfliktai – retas dalykas, o mūsų bendravime klesti meilė, taika ir vienybė. Harmonija 🙂 ..

(Iš paskaitų ir knygų apie Vedas, parinko ruvi.lt)

Reklama

Viena mintis apie „Vedos apie konfliktus“

  1. Atgalinis pranešimas: Praregėjimai (59) – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s