Tai pačios Gamtos dovanotas maistas ir vaistas, žinomas nuo seniausių laikų, tačiau mūsų dienomis nepelnytai primirštas. Kodėl jis toks vertingas?
Įvairiuose grūduose ir sėklose glūdi mieganti gyvybinė energija, kuri pabunda, kai juos pamerkiame į vandenį. Pabudusi energija yra maksimalaus gyvybinio aktyvumo fazėje, todėl šis maistas – gyvas.
Valgydami jį, mes gauname natūralią energiją ir žvalumo užtaisą, nes jame gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios idealiai tinka žmogaus organizmui. Be to, toks maistas neturi jokių neigiamų šalutinių poveikių.
Daiginti grūdai ir sėklos naudingi visiems: sveikiems – gerai sveikatai palaikyti, sergantiems – atgauti gerą savijautą ir sustiprėti.
Jie ypač naudingi vaikams, pagyvenusiems žmonėms, nėščioms ir maitinančioms moterims, o taip pat žmonėms, dirbantiems intensyvų fizinį ir protinį darbą.
Daiginti grūdai ir sėklos turi daugybę naudingų savybių:
* normalizuoja rūgščių-šarmų balansą;
* valo ir tonizuoja organizmą;
* stimuliuoja medžiagų apykaitą ir kraujo gamybą;
* stiprina imunitetą;
* kompensuoja vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą;
* palaiko normalią nervų sistemos veiklą;
* reguliuoja gyvybiškai svarbius procesus bet kokiame amžiuje;
* didina darbingumą, gerina judesių koordinaciją;
* stiprina regėjimą, dantis, plaukus;
* mažina cholesterolį, reguliuoja kraujospūdį;
* yra daugelio ligų profilaktinė priemonė.
Be to, daigintų grūdų ar sėklų reikia nedaug – viso labo 50-100 gramų į parą – to pakanka, kad palaikytume optimalų organizmo darbą. Juos galima valgyti vienus arba dėti į daržovių salotas. Negalima virti ar kaitinti, nes praranda visas vertingas savybes.
Daiginti galime įvairius grūdus ir sėklas. Visi jie gyvybiškai aktyvūs, tačiau turi skirtingas specifines savybes. Pagrindinis pasirinkimo kriterijus – jos turi būti skanios žmogui.
Pažvelkime į kai kurių grūdų ir sėklų specifines savybes.
Grikiai. Daigintuose grikiuose yra vertingų baltymų, angliavandenių, daug magnio, fosforo, cinko, kalcio, geležies, boro, jodo, vitaminų B1, B2, B3, rutino. Didina hemoglobino kiekį, stiprina kraujagysles, mažina kapiliarų trapumą. Tinka esant anemijai, chroniškiems stresams, sergant angina ar bronchitu.
Moliūgų sėklos. Daigintose sėklose yra vertingų baltymų, riebalų, magnio, fosforo, geležies, vitaminų B1, C, E, karotino. Ypač daug cinko, kuris reikalingas normaliam smegenų darbui. Gerina šlapimo sistemos darbą, naudingas vyrams prostatos ligų profilaktikai ir gydymui.
Saulėgrąžų sėklos. Juose yra baltymų ir riebalų, lecitino, daug magnio, kalcio, geležies, jodo, mangano, vario, kobalto, vitaminų B1, B3, B5, B6, B9, D, E, F, biotino, karotino. Normalizuoja rūgščių-šarmų balansą, stiprina nervų sistemą, gerina regėjimą ir odos būklę.
Rugiai. Daiginti grūdai turi vertingų baltymų, angliavandenių, fosforo, kalio, magnio, mangano, kalcio, cinko, geležies, seleno, vario, vanadžio,ir kt. Vitaminų B1, B2, B3, B5, B6, B9, E, F, biotino. Gerina širdies ir smegenų darbą, stimuliuoja virškinimo sistemos darbą, lengvina streso pasekmes, gerina odos ir plaukų būklę.
Žirniai. Daiginti žirniai turi vertingų baltymų ir riebalų, ląstelienos, daug kalcio, magnio, kalio, vitaminų A ir C. Žemo kaloringumo ir didelio maistinio vertingumo derinys.
Kviečiai. Tai vertingiausi daiginti grūdai – ir maistas, ir vaistas. Turi visą rinkinį vitaminų ir mikroelementų. Jau po dviejų savaičių vartojimo pastebimas ryškus savijautos pagerėjimas, pagražėja oda, pagerėja plaukų būklė. O po ilgesnio vartojimo (pusmečio, metų) – regėjimo ir bendras sveikatos pagerėjimas.
Kaip sudaiginti grūdus ar sėklas? Tai labai paprasta: iš vakaro grūdus arba sėklas išplauname po šaltu tekančiu vandeniu ir supilame į gilesnį indą. Po to užpilame vandeniu (nevirintu!), kad pilnai apsemtų ir kokius 2 cm viršaus, nes gali pabrinkti.
Statome šiltoje (kambario temperatūros) vietoje. Ryte vandenį nupilame, grūdus ar sėklas praplauname. Jei nepasirodė daigeliai – dar palaikome vandenyje. Vertingiausi grūdai tuomet, kai atsiranda 1-2 mm ūgliukai.
Geriausia kaskart pasiruošti šviežius, bet galima ir neilgai palaikyti šaldytuve. Būtina sąlyga – valgant juos reikia labai gerai sukramtyti (vaikams galima sutrinti) – tuomet visos naudingos medžiagos bus įsisavintos.
Daiginti grūdai arba sėklos ypač naudingi pavasarį, kai mūsų organizmas po žiemos nusilpsta ir kol nėra natūraliai užaugintų mūsų šalyje daržovių ir vaisių. O valgydami juos pastoviai, jausitės žvalūs ir kupini jėgų.
Visiems linkiu geros sveikatos! 🙂
(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parengė – ruvi.lt)
ruvi 
🙂 labai gera tema.
Dėl grikių, tai jie ypatingi tuo, kad juos pamirkyti pakanka 15 minučių ir jie jau atsibunda – nereikia per naktį laikyti. O ilgiau laikyti nerekomenduojama.
Prie visų išvardintų privalumų dar vieną privalumą paminėčiau, tai nedidelė grūdų kaina. Pvz. kviečių kilogramas turguje kainuoja tik 1 eurą – o užtenka jų ilgam, nes dienos normai pakanka 100 gramų daigintų grūdų. Tai įsivaizduokite, kad už vieną eurą galima pamaitinti 10 žmonių.
Jeigu “išsivysčiusios“ šalys mažiau valgytų mėsos (tenkintųsi skoniu), o daugiau augintų grūdų, tai jų užtektų viso pasaulio žmonėms, ir bado problemos nebebūtų. Bet vakarų civilizuotas pasaulis labai galvoja apie save ir nori tik tenkintis. Į lavoną (mėsą) yra prifarširuojama visokių antibiotikų, kad nepūtų, kad būtų spalva raudona, ir kad būtų skonis – ir žmonės tuo tenkinasi. O užauginti 1 kg mėsos reikia pašarui sunaudoti 16 kg grūdų – paskaičiuokite patys, kiek žmonių galima pamaitinti su 1 kg mėsos ir su 16 kg grūdų.
O dar ekologinis aspektas, kiek auginai mėsai gyvuliai išmeta į orą metano, kiek srutų patenka į požeminius vandenis.
Žmonės ilgai negali išdirbti gyvulių skerdyklose, maksimum 1-2 metus, nes nebegali, sapnuojasi košmarai – tai tik rodo, kad tai yra nenormalu, ir nedera su gamta.
Pilnai pakanka maitintis augalais – daržovės, vaisiai, riešutai, grūdai, uogos 🙂 O daiginti grūdai yra 21-o amžiaus supermaistas. Ir visai nedaug laiko užima juos daiginti – 1-2 minutės ryte ir tiek pat vakare, perplaunant grūdus 🙂
PatinkaPatinka
Labas, oposumai 🙂
Dėkui, kad taip plačiai papildei.
Dėl grūdų – žinoma, tai ir sveika, ir ekologiška. Be to, jie labai skanūs, ir tikrai – jų pakanka 100 g į dieną. Ir tai pilnavertė, natūraliausia mityba! Artėja vasara – bus ir daržovių iš daržo – tiesiog rojus 🙂 .
Ekonomine prasme – taip kol kas yra: tai, kas vadinama maistu ir parduodama parduotuvėse – deja, jau seniai ne maistas, o “maisto skonio maistas“.. Liūdna, kad dėl pasipelnymo paminama ir žmonių sveikata, ir ekologija, ir gyvūnai kankinami. O kai žmonės įpranta taip maitintis – nėra paprasta ir atprasti..
Pamenu savo kelią link sveikos mitybos – tai pradžioje atrodė neįmanoma atsisakyti nieko – viskas atrodė “skanu“. Teisingai pabrėžei – žmones orientuoja grynai į skonio pojūčius ir visiškai atmestas maisto naudingumas.
Pažiūrėjus į bet kokią šiuolaikinę kulinarijos knygą, apima siaubas – ten tokių “velnio mišinių“ prigalvota, kad belieka tik stebėtis, kaip žmogaus organizmas visa tai atlaiko. O kadangi maistas nepilnavertis – suvalgomi neįtikėtini kiekiai, nes juo pasisotinti neįmanoma, todėl po poros valandų žmogus vėl alkanas..
Bet pastebiu, kad vis daugiau žmonių domisi sveika mityba. Manau, kad visi prie to prieisime. Tik reikia tai daryti sąmoningai, galvojant ir apie savo sveikatą, ir apie ekologiją. Turi būti rimtas motyvas, o ne noras atrodyti kitokiu ar noras sulieknėti.
Sutinku, oposumai – daiginti grūdai tikrai supermaistas – iš tokio nedidelio kiekio gauni visas reikalingas organizmui medžiagas ir energiją. Pradžioje man buvo keista, kad pavalgius tokį mažą kiekį taip ilgai jaučiuosi soti. O skanu – trūksta žodžių aprašyti.. Ir paprasta pagaminti, jei tai galima pavadinti gaminimu – užpilti vandeniu grūdus 🙂 .
PatinkaPatinka