Pasirinkimas – laimingas gyvenimas

* Kiekvienas gimęs kūdikis turi visas žmogiškas savybes, kurios gali išsivystyti palankiose socialinėse ir kultūrinėse sąlygose. Žmogaus prigimtiniai poreikiai – laimės, harmonijos, meilės ir laisvės siekiai.

* Jei besivystydamas žmogus pasiekia savo žmogiškos prigimties savybių brandumą, tuomet jo psichika sveika. Laimė – tai būties pilnatvės pojūtis, o ne vidinė tuštuma, kurią reikia kažkuo užpildyti.

* Psichinės sveikatos rodiklis yra ne individualus prisitaikymas prie visuomenės, o visuotinis, t.y., visiems tinkantis kriterijus – pozityvus (teigiamas) žmogaus egzistencinių problemų sprendimas.

* Kultūra ir civilizacija vis daugiau prieštarauja žmogaus prigimčiai ir natūraliems poreikiams, todėl tampa socialinių neurozių priežastimi.

* Šalyse, kurios skaitomos civilizuotomis, turtingomis ir klestinčiomis – pats didžiausias psichinių sutrikimų skaičius. Todėl kyla natūralus klausimas – kas iš esmės neteisingo yra mūsų gyvenimo būde, mūsų tiksluose, jei turime tokias pasekmes?

* Mums visiems labai svarbu suprasti, kad vieni veiksmai veda į sveikatą ir laimę, o kiti – į ligas ir nelaimes. Griovimo kelias sąlygoja nelaimes, kūrybinis kelias – laimę.

* Niekas taip neklaidina, kaip įsitikinimas, kad jei dauguma kažką galvoja arba daro – tai teisinga. Juk jei milijonai žmonių turi tas pačias ydas – jos automatiškai nevirsta dorybėmis. Jei milijonai meluoja – melas netampa automatiškai tiesa.

* Svarbiausias sveikos visuomenės gyvenimo principas – visuomenė ir ekonomika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus – joms. Mūsų dienomis žmogus su jo siekiais ir poreikiais neteko savo centrinės pozicijos sistemoje, o jo vietą užėmė biznis ir pramonė. Visuomeninį gyvenimą pakeitė socialinės prievolės. Žmogus nustoja būti gerovės matu – juo tampa kuo didesnis pelnas.

* Žmonių bejėgiškumas prieš valdančiuosius ypač aiškiai matomas ekonominių depresijų ir karų metu – t.y., socialinių katastrofų, kurios kaskart skelbiamos kaip atsitiktinumai, nors jos prasideda kaskart, kai sudaromos sąlygos joms atsirasti.

* Žmonės nei turi, nei gali išreikšti “savo“ valią, nes jie – susvetimėję “automatai“, kurių nuomone, pasirinkimais ir skoniu manipuliuoja galingi mechanizmai, nukreipiantys visa tai į tam tikras normas. Individo laisvė – iliuzinė.

* Vietoje to, kad supažindintų žmones su geriausiais visų laikų literatūros, muzikos ir kitais meno kūriniais, masinio informavimo priemonės kartu su reklama kemša į žmonių galvas tamsiausius kliedesius, tolimus nuo realybės ir kupinus sadistiškų fantazijų, prie kurių dvasingas žmogus nė neprieitų.

* Skirtingai nei gyvūnai (kurie gyvena harmonijoje su gamta), žmonės turi praktiškai neribotas prisitaikymo galimybes: jie gali prisitaikyti prie įvairių klimatinių sąlygų, gali daug ką valgyti arba gyventi pusbadžiu, kęsti ilgalaikį psichologinį spaudimą, būti vergu, kariauti, arba – gyventi taikoje, santarvėje ir meilėje.

* Ištisas tautas ar atskiras socialines grupes galima pavergti ir ilgą laiką išnaudoti, bet ilgainiui jos pradeda tam tikru būdu į tai reaguoti: vystosi apatija, dingsta iniciatyva ir kūrybingumas, o galiausiai žmonės praranda gebėjimą vykdyti išnaudotojų diktuojamas funkcijas.

* Kitaip tariant – jei žmogus gyvena sąlygose, kurios prieštarauja jo prigimčiai, jis negali į tai nereaguoti – jis arba degraduoja ir žūsta, arba pradeda aktyviai priešintis, arba kuria palankesnes savo vystymuisi sąlygas.

* Be to, žmoguje kaupiasi tiek neapykantos ir noro griauti tai, kas jį slegia, kad jis pasiryžęs sunaikinti ir engimo sistemą, ir engėjus. O iš kitos pusės – gimsta begalinis laisvės ir nepriklausomybės siekis, troškimas kurti naują, harmoningą visuomenę.

* Progresas negali būti skaitomas moraliu, jei atneša žalą kuriai nors visuomenės grupei. Mūsų laikais ne tik rinkos dėsniai, bet ir technikos bei mokslo pasiekimai pastatyti virš žmogaus, o ne žmogui.

* Mums nereikalingi nei nauji idealai, nei nauji dvasiniai tikslai. Didieji žmonijos mokytojai jau seniai suformulavo sveikos visuomenės principus: tai meilė, taika, dorovė, laisvė, vienybė su žmonėmis, gamta ir visa gyvybe, kūryba, bendradarbiavimas, solidarumas, bendri tikslai, harmonija, laimė..

* Kol galime įsivaizduoti alternatyvas šiuolaikinei visuomenės struktūrai, kol suprantame, kad taip negali toliau tęstis – tol dar ne viskas prarasta. Kol galime tartis, dalintis ir kartu planuoti mūsų visų ateitį – dar yra viltis. Turime rinktis laimingą gyvenimą. Toks ir yra mūsų pasirinkimas!

(Pagal E. Fromo knygą “Sveika visuomenė“, parašytą 1955 metais. Parinko ir vertė – ruvi.lt)

2 mintys apie „Pasirinkimas – laimingas gyvenimas“

  1. Pasirašau po kiekvienu žodžiu. Galim tik pasidžiaugti, kad šiandien žmonės dar aiškiau mato savo nesekmių priežastis. Mus tik nuolat viskuo kaltina, o priežastys daug giliau. Gera mintis, kad nuo to kad dauguma meluoja, melas nepavirsta tiesa 🙂

    Patinka

    1. Labas, Vilma 🙂

      Tikra tiesa – visi kalti, bet.. nėra atsakingų. O Tiesa visada išaiškėja ir viską pastato į savo vietas. Bet prieš tai reikia aiškiai pamatyti melą.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s