Taika širdyje – taika pasaulyje

* Šioje Žemėje žmonės gyvena tūkstantmečius. Vyksta ilga evoliucija, tačiau per tą laiką žmonės taip ir neįgyvendino taikos visame pasaulyje. Žmonės niekada negyveno taikiai šioje planetoje.

* Per visą žmonijos istoriją vyko karai. Ir dabar – praktiškai kiekvienais metais kariaujama. Žmonės apskritai gyvena nuolat konfliktuodami – šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje..

* Tai faktai, tai mūsų visų realybė. Mes tik kalbame apie taiką, tačiau nuolat konfliktuojame ir kariaujame.

* Visi kalba apie taiką ir.. vis labiau ginkluojasi. Tai labai ciniška. Cinizmu niekada nieko gero nepasieksime. Mes nemokame mylėti, mes praradome užuojautos jausmą, mes vadovaujamės tik technokratišku protu, todėl mūsų mintys šaltos ir ciniškos.

* Kol žmonės nekenčia vienas kito, kol žudo vienas kitą – jie negali būti vadinami civilizuotais, nes jie elgiasi kaip barbarai.

* Evoliucija nevyksta savaime, ji vyksta tik pakeitus vidinę žmogaus būseną. Kai baigsis žmonijos kančia, karai ir konfliktai – galėsime kalbėti apie evoliuciją. Šiuo metu savo vidine būsena ir savo mintimis žmogus yra barbaras.

* Kadangi esame žmonės, turime vystyti savo žmoniškumą ir užduoti sau klausimą – ar galime taikiai visi gyventi? Kiekvienas sąmoningas žmogus turi užduoti sau svarbius klausimus: kodėl vienas žmogus žudo kitą? Vardan ko?..

* Jokios organizacijos iki šiol neišsprendė šio klausimo – karai ir konfliktai iki šiol tebevyksta. Organizacijos niekada nepasieks taikos, nes žmonės yra suskaldyti ir supriešinti tarpusavyje – ir individualiai, ir kolektyviai.

* Konfliktuoja artimi žmonės, kovoja tautos, kovoja ideologijos ir religijos. Net žmogaus gyvenimas suskaldytas ir supriešintas: yra viešas-išorinis gyvenimas ir yra vidinis, tarp kurių – prieštaravimai ir neatitikimai, t.y., vidiniai konfliktai.

* Bendra žmonijos bėda tame, kad ji kenčia dėl vidinių konfliktų ir susiskaldymo, kurie neišvengiamai pasireiškia ir išoriniame gyvenime. Taigi – taika gali būti pasiekta tuomet, kai žmonės neturės vidinių konfliktų.

* Iš kur jie atsiranda? Žmonės lyg kompiuteriai užprogramuojami įvairiais skleidžiamais šablonais, kurie ištrina žmoniškumo apraiškas ir ilgainiui tampa gyvenimo programomis.

* Pasekmė: konfliktas – kaip gyvenimo norma. Mūsų protas “užkrėstas“ konflikto bacila. Konfliktuodami platiname ją ir kartu žlugdome pačius save.

* Ką galite padaryti tiesiog dabar? Pasikeisti pilnai – psichologiškai, iš vidaus: pamatyti savo griaunančius mąstymo šablonus. Kai pamatote faktus (tiesą) – galite atsisakyti visko, kas jus griauna. Kai nustojate save apgaudinėti – baigiasi visi užprogramavimai ir mechaniniai procesai.

* Gali kilti klausimas: jei vienas žmogus išspręs savo vidinius konfliktus – kaip tai įtakos visą žmoniją? Atsakymas paprastas: visi mes esame susieti ir kiekvienas iš mūsų atstovauja visą žmoniją, todėl tai, ką daro kiekvienas – įtakoja visus, ir – tai, ką daro visi – įtakoja kiekvieną. Kiekvienas iš mūsų gali tapti pokyčio iniciatoriumi ir pačiu pokyčiu.

* Jei norime taikos – turime pakeisti kryptį ir nekartoti to, ką žmonės darė tūkstantmečiais – tik tokiu būdu galime pakeisti savo realybę. Jei vėl ir vėl elgsimės taip, kaip iki šiol – rezultatai bus tie patys.

* Ir turime pasikeisti dabar, o ne rytoj ar po dešimtmečių, nes laikas – svarbus faktorius mūsų gyvenime: ateitis yra tai, kas vyksta dabar. T.y., savo dabartiniais veiksmais mes nulemiame savo ateitį – turime tai aiškiai suprasti.

* Todėl būtent dabar turime keisti savo įsitikinimus apie taiką – kad visų mūsų ateitis pasikeistų. Jei nestabdysime priešiškumo ir konfliktų – mūsų ateitis bus tokia pat, kaip dabartis.

* Ar turi žmonės pakankamai vidinių jėgų, kad pasikeistų ir taptų civilizuotais Žmonėmis – nežudytų vienas kito? Taip! Reikia tiesiog būti Žmogumi ir vystyti žmoniškas savybes, tuomet net mintis nekils kenkti kitiems ar daryti kažką nusikalstamo.

* Neskleiskite agresijos ir priešiškumo, pakeiskite tai žmoniškumu – meile, išmintimi, vienybe – jau šiandien, tuomet rytojus bus kitoks. Taika žmogaus širdyje – taika visame pasaulyje. Ir tai vienintelis kelias į visuotinę Taiką.

Mintys iš D. Krišnamurčio pasisakymo Jungtinių Tautų Organizacijoje jos 40-čio proga, vertė ruvi.lt

Pasaka apie dvi Sąžines

Vieną kartą susitiko dvi Sąžinės: doro žmogaus Sąžinė ir niekšo Sąžinė.

– Kaip gyveni? – paklausė pirmoji.

– Geriau neklausk.. – atsakė antroji ir pravirko, – ne gyvenimas, o kančia..

– Nejaugi taip blogai? – doro žmogaus Sąžinė susigraudino, užjausdama draugę..

– Mano žmogus visai neteko gėdos. Jo niekas nedomina, išskyrus jį patį. Jam nesvarbūs kitų žmonių jausmai, jis gali bet ką pažeminti.. O apie pagalbą bėdoje kitam žmogui net minčių neturi!

– O ar bandei belstis į jo širdį? – pasidomėjo pirmoji.

– Žinoma.. – atsiduso niekšo Sąžinė, – bandžiau: ir knygas apie gėrį ir blogį rodžiau, ir į padorius žmones dėmesį atkreipdavau – kad pamatytų gerą pavyzdį.. Viskas veltui, viskas tik blogėja.

– O ką tavasis žmogus labiausiai brangina gyvenime?

– Jis baisus gerbėtroška: visada ir visur nori būti išskirtinis, pirmas, geriausias.. Et, ką bekalbėti.. Beviltiškas atvejis..

– Hmm.. – trumpam susimąstė doro žmogaus Sąžinė, – rodos, aš žinau, ką daryti!

Abi Sąžinės pasikalbėjo, pasitarė, paslaptingai nusišypsojo viena kitai ir patraukė kiekviena pas savo žmogų..

Sekantį rytą, vos pabudus, niekšą užvaldė įprastos mintys. “Kaip man nusibodo ta amžinai bambanti ragana“ – pagalvojo jis, žiūrėdamas į savo žmoną.

– Ką?! – staiga išgirdo niekšas žmonos balsą, – tai aš bambanti ragana?..

Niekšas žado neteko.. Puolė teisintis, sutriko.. Ir su siaubu pagalvojo: “ji skaito mano mintis!..“

Toliau – dar daugiau: darbe jis vėl, kaip įpratęs, galvojo apie savo bendradarbius ir viršininką.. Ir.. visi girdėjo jo mintis! Niekšą už jas net atleido iš darbo..

Blogiausia, kad jis nežinojo – kaip tas mintis pakeisti. Juk jis visą savo gyvenimą galvojo viena, o kalbėjo kita. Ir jam tikėjo, jį vertino, gerbė ir gal net mylėjo..

O čia štai tau: viskas, kas buvo slapčiausia, staiga tapo visiems matoma ir žinoma! Niekšui nieko daugiau neliko daryti, tik bandyti mokytis kitaip galvoti.

Tai pasirodė neįtikėtinai sunki užduotis, nes jis priprato linkėti visiems bloga: bendradarbiui – nesėkmių, kaimynui – nelaimių, draugui – nepriteklių, broliui – vienatvės..

Jis slapta svajojo apie stambų kyšį ir apie svetimas žmonas, kurpė keršto planus, visiems pavydėjo, gudrumu ir melu siekė savųjų tikslų.

O dabar visi kaipmat viską sužinodavo!

– Begėdis tu, – sakė jie.

– Tu visai sąžinės neturi, – piktinosi kiti.

“Apie ką jie čia? Apie kokią sąžinę?.. Kur ją rasti?“ – tokios mintys dabar kankino niekšą bemiegėmis naktimis.

Jis prarado apetitą, pradėjo prastai miegoti.. Nuo jo nusisuko visi pažįstami žmonės. Niekas nenorėjo turėti reikalų su tokiu žmogumi.

– Reikia pagaliau surasti tą sąžinę! – šūktelėjo jis iš nevilties, – tik kur gi ji?!

– Aš visada su tavimi, – tyliai prabilo niekšo Sąžinė, – tik tu nepastebi manęs. Aš beldžiausi į tavo širdį, bet ji buvo aklinai uždara.. Tu jau nemoki gyventi su manimi, t.y., pagal sąžinę. Dabar, kai visi žmonės pažino tave tikrąjį – tavo širdį suspaudė skausmas, nes pajutai, kaip kentėjo tie, kuriuos tu skaudinai.

– Galbūt, tu teisi.. Bet aš supratimo neturiu, ką reiškia “gyventi pagal sąžinę“!..

– Pirmiausiai pradėk linkėti visiems žmonėms to, ko palinkėtum sau. O dabar aš trumpam palieku tave – tu turi pats pasikeisti. O kai pasikeisi, tuomet ir pašnekėsime.

– Bet palauk!.. Ką reiškia “pasikeisti“?.. Kaip pasikeisti, ką pakeisti – rūbus, šukuoseną?.. O gal naują automobilį nusipirkti?.. Ar girdi, sąžine, neišeik, paaiškink!..

– Tu pasikeisi tik tuomet, kai pats patirsi viską, ką padarei kitiems žmonėms.

Keistis niekšui buvo labai sunku.. Viskas, ką jis padarė gyvenime, sugrįžo jam su kaupu: jis patyrė apgaulę, išdavystę, nuoskaudas, patyčias, pažeminimą, skurdą, netektį..

Diena iš dienos, žingsnis po žingsnio jis mokėsi užjausti, mylėti, padėti, atiduoti.. mokėsi atleidimo, atsakomybės, geranoriškumo..

Jis išmoko stebėti savo mintis, emocijas, jausmus. Jis net nepastebėjo, kaip šiame nelengvame Kelyje iš niekšo virto Doru Žmogumi. Ir tada jam atsivėrė gyvenimo Tiesa.

… Po daugelio metų susitiko Doro Žmogaus Sąžinė su kito Doro Žmogaus Sąžine.

– Kaip gyveni? – paklausė pirmoji.

– Kaip matai, – spinduliuodama džiaugsmu, atsakė antroji.

Ir abi Sąžinės paslaptingai susižvalgė, nusišypsojo ir nukeliavo kiekviena pas savo Žmogų 🙂 ..

(Autorius nežinomas, vertimas – R. V.)

Visiems gražaus ir šilto savaitgalio 🙂 !